Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.20.13.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

2019 m. kovo 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 5 kartus:

1) 2010-01-27 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 302 straipsnio 1 dalį (toliau ir str., ir d.), 183 str. 1 d. ir 3 d. – 70 parų areštu;

2) 2011-10-28 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

3) 2014-02-24 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m., 2014-12-23 laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę;

4) 2017-02-15 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn.;

5) 2018-02-13 pagal BK 281 str. 7 d. – galutine 40 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 2 metams, arešto bausmė atlikta 2018-04-20, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) ir BK 243 straipsnyje (vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 7 d. apie 16.00 val., V. M., Kėdainių rajone, Rudakių kaime, kelyje Paaluonis-Jakščiai-Pelutava, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo seseriai S. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio - nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Be to, V. M., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, 2019 m. kovo 7 d. apie 16.00 val., Kėdainių rajone, Rudakių kaime, kelyje Paaluonis-Jakščiai-Pelutava vairavo transporto priemonę - automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, pažeidė jam žinomai baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones ir vairavo sesers S. M. automobilį. Automobilį pasiskolino, nes norėjo nuvažiuoti apie 4 kilometrus susitarti dėl darbo, o ten nuvažiavęs išgėrė alkoholio ir važiavo atgal namo. Nustatyto neblaivumo neginčija. Sesuo nežinojo, kad jis vairuos neblaivus, nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Neginčijo, kad automobilio vertė gali būti 629 Eur. Gailisi. Šiuo metu Kėdainių teisme nagrinėjama dar viena nevieša baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis. Nedirba apie pusę metų, todėl neteikia vaikams išlaikymo. Šiuo metu jau susirado darbą, gydysis dėl alkoholio vartojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Blaivumo testo metu kaltinamajam nustatytas 1,66 promilių girtumas (b. l. 45).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilių etilo alkoholio (b. l. 52).

Kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso S. M., automobilis buvo draustas, jam buvo atlikta techninė apžiūra (b. l. 23-24, 32). Automobilis grąžintas S. M. (b. l. 33-34)

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, automobilio vertė be PVM 629 Eur (b. l. 27).

Liudytoja S. M. patvirtino, kad automobiliu leido pasinaudoti broliui V. M., tačiau nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, nežinojo, kad jis gali sugalvoti važiuoti būdamas neblaivus (b. l. 40-41).

Liudytojas A. U. – policijos pareigūnas, parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje sustabdė automobilį, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis (b. l. 58).

Įvykio vietoje apžiūrėtame automobilyje rastas alkoholio butelis (b. l. 14-22)

2018-02-13 baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., ir, remiantis BK 64¹ str., nuteistas 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 67-68 str., jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 2 metams (b. l. 134-137).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui į probacijos tarnybos duomenų registrą kaltinamasis įtrauktas 2018-03-12, o 2018-05-07 pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei su atsakomybe dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 65-67, 134-137).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais, aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. M., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 2019 m. kovo 7 d. apie 16.00 val., Kėdainių rajone, Rudakių kaime, kelyje Paaluonis-Jakščiai-Pelutava, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo seseriai S. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio - nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ištirti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, tai yra dalyvaudamas viešame eisme, kai kaltinamojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - kraujyje objektyviu įrodymu - specialisto išvada, buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilių etilo alkoholio, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, nustatyta, jog žinodamas, kad buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 2 metų laikui ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą suprasdamas, ką įrodo ir probacijos skyriaus pateikti duomenys - jog kaltinamasis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę vykdymo sąlygomis, vengimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau sėsdamas už automobilio vairo ir jį vairuodamas, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nesant jokių objektyvių priežasčių ar kliūčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamasis suvokė, kad savo elgesiu jis vengia vykdyti nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje.

Kadangi kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną, nesunkų, baigtą nusikaltimą ir baigtą baudžiamąjį nusižengimą; atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į charakterizuojančius duomenis (b. l. 115-158): teistas 5 kartus, teistumai neišnykę, dar viena baudžiamoji byla (nevieša, BK XXI skyrius), kurioje jis patrauktas kaltinamuoju - šiuo metu dar yra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, sveikas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems, kaip nurodė pats kaltinamasis - išlaikymo neteikia; atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes - į tai, kad būdamas vidutiniai neblaivus kaltinamasis, nepadaręs išvadų anksčiau už tą pačią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, vėl neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, važiavo aktyvaus eismo laiku, tai yra savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems asmenims/eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtų veiksmų priešistorę, į tai, kad išvadų jis nedaro, toliau elgiasi nusikalstamai, kaltinamajam už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skirtinos terminuotos laisvės atėmimo ir arešto bausmės (BK 49, 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (54 str. 3 d., 61 str.), bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1) p., 65 str. 1 d. 1) p. a) p. p.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo; bei, kartu su bausme, kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą – maksimaliam terminui (BK 68 str.), 2) bei turto konfiskavimą (BK 72 str.) - ir, nors kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, tačiau nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, tai yra neturint duomenų buvus automobilio savininko kaltei dėl to, kad transporto priemone pasinaudojo neblaivus asmuo, iš kaltinamojo konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis kaltinamojo vairuoto automobilio vertė be PVM 629,00 Eur. Prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis VšĮ „Emprekis“ pateiktos automobilio vertės neginčijo. Todėl darytina išvada, kad 629 Eur yra reali automobilio vertė, todėl tokia suma, kaip konfiskuotino turto - automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, konfiskuotina iš kaltinamojo valstybei (BK 72 str.).

Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos, turi būti vykdomos atskirai.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-03-07 16.00 val. iki 2019-03-08 13.27 val. Paleidus byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Daiktiniai įrodymai.

Automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti savininkei S. M., teismui nusprendus konfiskuoti turto vertę atitinkančią sumą, paliktinas automobilio savininkei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį - 20 parų arešto bausme;

remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu, bausmes suben drinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimantį švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą;

remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;

bei, kartu su bausme, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 (trejų) metų laikui ir turto konfiskavimą, į valstybės biudžetą iš V. M. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 629,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 00 ct).

Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą 3 metų laiką vairuoja transporto priemonę, jis vėl gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-03-07 16.00 val. iki 2019-03-08 13.27 val. (1 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikinti.

Automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti savininkei S. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilio savininkei.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).