Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1340-173/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2A-1340-173/2011
Teisminio proceso Nr.
2-28-01688-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pran.), Nijolia Indreikienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
E. K., D. S.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“, E. K., D. S.
Trečiasis asmuo
D. M.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Romas Kersnauskas
Kategorijos
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1340-173/2011Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.2; 16.5Proceso Nr. 2-28-01688-2010-1
Pirmosios instancijos teismo teisėjaR.Gustienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Romui Kersnauskui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ atstovams R.C.Jakučioniui, advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių D. S. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. K. ir D. S. ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fatalitas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ priešieškinį atsakovėms E. K. ir D. S. dėl materialinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. S. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 str. 3 d. 2 p., į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį (140,82 Lt vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinį išmoką, 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T.I, 1-3 b. l.). Ieškovė D. S. nurodė, kad su ja 2008 m. rugsėjo 5 d. darbdavys UAB „Fatalitas“ sudarė darbo sutartį Nr. 63, pagal kurią buvo priimta dirbti pardavėja-kasininke. 2009 m. gruodžio 1 d. pakeitus darbo sutartį, D. S. dirbo sandėlio vedėja. 2010 m. vasario 26 d. ieškovei buvo liepta parašyti pasiaiškinimą dėl galimo 71000 Lt lėšų trūkumo. Tą pačią dieną su ieškovė darbo sutartis buvo nutraukta DK 235 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 2010 m. kovo 5 d. ieškovė gavo dar vieną darbo sutarties egzempliorių, kuriame yra papildomas įrašas, jog ieškovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Be to, pridėtame rašte paaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimas papildytas vienu straipsniu, tačiau sutarties nutraukimo pagrindas nekito, t.y. darbo sutartis nutraukta dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Ieškovės vertinimu, tokie darbdavio veiksmai patvirtina, jog jis, pažeisdamas DK nuostatas, 2010 m. vasario 26 d. darbo sutarties nenutraukė, o tik įrašė atleidimo priežastį. Todėl ieškovė mano, kad jai apie darbo sutarties nutraukimą tapo žinoma 2010 m. kovo 5 d., kai darbdavys atliko darbo sutarties nutraukimo patikslinimus ir teikėsi paaiškinti darbo sutarties nutraukimo priežastis.

Be to, ieškovė D. S. nurodė, kad 2010 m. sausio 3-4 d. atlikus inventorizaciją, jokio prekių ar piniginių lėšų trūkumo nustatyta nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo tinkamai informuota apie drausminės nuobaudos skyrimą. Todėl prašo jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, į darbą negrąžinti ir priteisti visas priklausančias pinigines išmokas (DK 297 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Ieškovė E. K. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 str. 3 d. 2 p., į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį (160,47 Lt vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinį išmoką, 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T.II, 1-3 b. l.). Ieškovė E. K. nurodė, kad su ja 2008 m. spalio 9 d. darbdavys UAB „Fatalitas“ sudarė darbo sutartį Nr. 65, pagal kurią buvo priimta dirbti pardavėja-kasininke. 2010 m. vasario 26 d. ieškovei buvo liepta parašyti pasiaiškinimą dėl galimo 71000 Lt lėšų trūkumo. Tą pačią dieną su ieškovė darbo sutartis buvo nutraukta DK 235 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 2010 m. kovo 5 d. ieškovė gavo dar vieną darbo sutarties egzempliorių, kuriame yra papildomas įrašas, jog ieškovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovės vertinimu, tokie darbdavio veiksmai patvirtina, jog jis, pažeisdamas DK nuostatas, 2010 m. vasario 26 d. darbo sutarties nenutraukė, o tik įrašė atleidimo priežastį. Todėl ieškovė mano, kad jai apie darbo sutarties nutraukimą tapo žinoma 2010 m. kovo 5 d., kai darbdavys atliko darbo sutarties nutraukimo patikslinimus ir teikėsi paaiškinti darbo sutarties nutraukimo priežastis.

Be to, ieškovė E. K. nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. atlikus patikrinimą, jokio prekių ar piniginių lėšų trūkumo nustatyta nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo tinkamai informuota apie drausminės nuobaudos skyrimą. Todėl prašo jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, į darbą negrąžinti ir priteisti visas priklausančias pinigines išmokas (DK 297 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas UAB „Fatalitas“ prašė priteisti solidariai iš ieškovių E. K. ir D. S. 71004,- Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-6 b.l., t.3). Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovių veiksmų, kurios dirbo atsakovo parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, atsakovui padaryta 71004 Lt žala, t.y. ieškovės per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 31 d. pardavė prekių už 897 932,10 Lt sumą, o atsakovui perdavė (inkasavo) tik 826 928,10 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino (77-83 b.l., t.3). Priteisė solidariai iš ieškovių E. K. ir D. S. atsakovo UAB „Fatalitas“ naudai 71004 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, 2010-11-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (Prekių likučių inventorizacijos apyrašą Nr. 5, pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašą Nr. 4 ( b.l.43-56, t.3), piniginių lėšų inventorizacijos aktą Nr. 3, UAB „Dvigubo įrašo“ audito biuro 2010-03-10 pažymą ( b.l. 111, t.2), liudytojų parodymus, sprendė, jog laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-01-31 parduotuvėje, kurioje pardavėjomis dirbo ieškovės D. S. ir E. K., buvo nustatytas didelis pinigų trūkumas. Abi ieškovės darbą pradėjo vienu laiku, darbas vyko pamainomis dirbant po savaitę, keitimosi diena pirmadienis, šią dieną vykdant prekių ir piniginių lėšų perdavimą-priėmimą. Su kasos operacijų atlikimu bei kasos knygos pildymu ieškovės buvo supažindintos ( b.l. 111, t.2). Kadangi parduotuvės patalpos atidaromos ir uždaromos dalyvaujant muitinės darbuotojui, piniginių lėšų ar materialinių vertybių grobimui ar pasisavinimui tretiesiems asmenims galimybių nėra. Apie įsilaužimą į parduotuvės patalpas pranešimų nebuvo. Piniginių lėšų inkasavimo atveju pretenzijų inkasatoriams dėl inkasuotų piniginių sumų D. S. ir E. K. nebuvo pareiškusios. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp ieškovių veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Išimti iš kasos aparato pinigai privalėjo būti fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale. Tai nebuvo daroma. Vadinasi, buvo pažeistos kasos aparato eksploatavimo taisyklės ir atsakovo įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3 ,,Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ ( b.l. 111, t.2) reikalavimai, kurių ieškovės nevykdė. Todėl teismas pripažino, kad ieškovės tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl ko įmonė patyrė žalą.

Nuostolius (žalą) atlyginti privalo prievolę pažeidusi šalis. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovių veiksmai yra bendri, vadinasi, priežastinio ryšio tarp ieškovių veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Dėl šios priežasties taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovė E. K. turi turizmo vadybos aukštesnįjį išsilavinimą ir anksčiau dirbusi su kasos aparatais ( b.l. 27, t.3), o ieškovė D. S. turi aukštesnįjį išsilavinimą ir ši darbovietė nėra pirmoji, kurioje dirbtų panašų darbą ( b.l. 28, t.3). Be to, atsakovas pateikė žurnalus, kuriose ieškovės pasirašė, kad su pareiginiais nuostatais bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindintos ( b.l. 111, t.2). Todėl teismas sprendė, kad ieškovės puikiai išmanė savo darbą ir turėjo šio darbo patirties. Ieškovės iki teismo posėdžio pabaigos nepripažino savo kaltės ir žalos padarymo fakto. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažino, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti priteistinos žalos dydį.

CK 6.37 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 procentų įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Todėl atsakovo reikalavimu iš ieškovių priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo priešieškinio pateikimo dienos teisme, tai yra nuo 2010-11-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( 88-93 b.l., t.3). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes tokios atsakomybės formos DK nenumato. Be to, ieškovių bendrininkavimo padarant atsakovui piniginių lėšų trūkumą byloje nenustatyta. Ieškovių pareiga atlyginti atsakovui žalą kylą iš jų individualių materialinės atsakomybės sutarčių, todėl ir atsakomybė turi būti individualizuota.

Dėl žalos padarymo yra ir darbdavio kaltės, todėl atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas (DK 247 str.). Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad įmonėje tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, Inventorizacijos taisyklių.

Ieškovės nebuvo tinkamai supažindintos su teisės aktais ir taisyklėmis, reglamentuojančiomis kasos darbą, kaip tai numatyta pareiginėse instrukcijose ir darbo sutartyse.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes neįvertino ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 specialisto išvadų, nenustatė kaltų asmenų dėl pinigų dingimo, pasisavinimo, pereikvojimo ar pan.

2010m. vasario 26 d. darbdavys nenutraukė darbo sutarties, o tik įrašė atleidimo priežastį ir tik vėliau paštu išsiuntė ieškovei darbo sutarties egzempliorių su įrašytu teisiniu darbo sutarties nutraukimo pagrindu.

Atsakove byloje turėjo būti patraukta ir D. M., nes ir ji dirbo atsakovo parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, kai viena iš ieškovių atostogaudavo.

Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo E. K. ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti (T.III, 98-101 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei buvo žinoma apie 71004,- Lt lėšų trūkumą, nes ji dalyvavo darant inventorizaciją, tačiau teismas neįvertino, kad ant inventorizacijos akto nėra ieškovės parašo.

Teismas nustatė, kad aš pažeidžiau kasos aparato žurnalo pildymo tvarką ir nesilaikiau įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr.3 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys niekada jokių pretenzijų ar pastabų dėl žurnalo nepildymo nereiškė.

Neaišku kodėl teismas sprendė, kad D. M. darbdaviui tikrai žalos nepadarė, nors ieškovių atostogų metu taip pat dirbo atsakovo parduotuvėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, kad ieškovės savinosi ar grobstė atsakovo pinigus, todėl nėra aišku kuo remiantis teismas konstatavo, kad ieškovės siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus.

Ieškovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes tokios atsakomybės formos DK nenumato. Be to, teismas turėjo konkrečiai nustatyti kas ir kada pasisavino pinigus, bei nurodyti kodėl sprendžia, kad jų nepasisavino D. M..

Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus dėl žalos atlyginimo dydžio mažinimo.

Nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės E. K. apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinį atmesdamas, o priešieškinį tenkindamas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( 110-115 b.l., t.3).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės E. K. atstovas apeliacinius skundus prašė tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsakovo atstovė apeliacinius skundus prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nors kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taikant šią nuostatą darbo pareigų pažeidimo faktas turi būti nustatytas ir kvalifikuotas kaip šiurkštus pažeidimas (DK 235 straipsnis). DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų-veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto teisės normos aiškinimo ir taikymo pripažįstama, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas ieškovių veiksmuose nustatė sukčiavimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu šios teismo išvados nėra visiškai teisingos. Byloje nustatyta, kad, ieškovėms pradėjus dirbti pardavėjomis atsakovo neapmokestinamų prekių parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pagal kurias ieškovės įsipareigojo, be kita ko, saugoti ir apskaityti joms perduotas materialines vertybes ( 9-10 b.l., t.3). UAB ,,Fatalitas“ direktoriaus 2008 m. balandžio 4 d. patvirtintų pardavėjo-kasininko pareiginių nuostatų 52.5 punkte nustatyta atsakomybė už pardavėjui-kasininkui patikėtų materialinių vertybių saugojimą, su jais pasirašytinai susipažino abi ieškovės (bylos priedas Nr.2; priedas Nr.6). Be to, ieškovės buvo pasirašytinai supažindintos su 2009 m. vasario 2 d. įmonės direktoriaus įsakymu „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ (bylos priedas Nr.3). Ieškovių tinkamam darbo funkcijų atlikimui buvo sudarytos pakankamos sąlygos: parduotuvės patalpos buvo atidaromos ir uždaromos dalyvaujant muitinės darbuotojui; ne darbo metu į jas niekas negalėjo patekti; raktus nuo seifo, kuriame buvo saugomi grynieji pinigai, išimti iš kasos ir paruošti inkasavimui, turėjo tik ieškovės. Taigi, piniginių lėšų ar materialinių vertybių grobimui ar pasisavinimui tretiesiems asmenims galimybių nebuvo. Duomenų, kad į parduotuvę būtų įsilaužta, byloje taip pat nėra. Byloje nėra ginčo, jog ieškovių inkasatoriams perduoti pinigų kiekiai sutapo su atsakovui inkasatorių perduotais pinigų kiekiais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad parduotuvėje nustačius 71004 Lt piniginių lėšų trūkumą, kurį patvirtina parduotuvės inventorizacijos aktai, UAB „Dvigubas įrašas“ atlikta atsakovo 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio peržvalga, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 metu padaryta specialisto išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi šio trūkumo susidarymo priežastis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės nesilaikė grynųjų pinigų išėmimo iš kasos aparato taisyklių, t.y. išimti pinigai privalėjo būti fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale. Tai nebuvo daroma. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog perduodamos inkasatoriams grynuosius pinigus, netikrindavo ar faktinė jų suma atitinka tą sumą, kuri po išėmimo iš kasos aparato, buvo saugoma seife. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeisdamos kasos aparato eksploatavimo taisykles ir atsakovo įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3 ,,Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ reikalavimus, ieškovės tinkamai nefiksavo veiksmų, kurie buvo atliekami su grynaisiais pinigais juos išimant iš kasos ir inkasuojant. Tokiuose ieškovių neteisėtuose veiksmuose, tiksliau neteisėtame veiksmų neatlikime, yra ne sukčiavimo, o turto išvaistymo požymių, nes ieškovės jokių apgaulingų veiksmų neatliko, o tik neteisėtai neatlikdamos privalomų atlikti veiksmų, sudarė sąlygas neišsaugoti ir iššvaistyti joms patikėtas pinigines lėšas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai kvalifikavo ieškovių veiksmus, tačiau iš esmės teisingai pripažino, kad ieškovių veika turi visus būtinus šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nurodyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymius. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog ieškovės nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog atsakovas nutraukdamas darbo sutartis su ieškovėmis nesilaikė DK nustatytos tvarkos. Paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, iš ieškovių buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą raštu dėl nustatyto piniginių lėšų trūkumo ( 31 b.l., t.1; 35 b.l., t.2) (DK 240 str. 1 d.). Ieškovės pasiaiškinimus raštu pateikė ( 34 b.l.t.1; 38 b.l., t.2). Taigi skirdamas drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo-darbdavys laikėsi DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Nors atleidžiant ieškoves iš darbo, jų darbo sutartyse buvo nurodytas tik DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas, numatantis vieną iš šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo atvejų, o darbo drausmės nutraukimo teisinis pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas) nurodytas nebuvo, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šis netikslumas paneigia darbo sutarčių su ieškovės nutraukimo teisėtumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nutraukiant su ieškovėmis darbo sutartis, jose buvo nurodyta, jog ieškovės padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Kaip minėta, už šį pažeidimą gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių darbo sutartyse aiškiai nurodydamas, jog darbo sutartis su jomis nutraukia, be to, nurodydamas sutarčių nutraukimo priežastį (šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) (DK 235 str. 2 d. 7 p.), tačiau nenurodydamas formalaus darbo sutarčių nutraukimo teisinio pagrindo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), atsakovas teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į ieškovių padarytą darbo pareigų pažeidimą, turintį turto išvaistymo požymių, ieškovių vykdytas darbo funkcijas, drausminės nuobaudos rūšis -atleidimas iš darbo-ieškovėms parinka laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido ieškoves iš darbo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovių ieškiniai atmesti, paliktina nepakeista.

Dėl ieškovių materialinės atsakomybės ir jos formos

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės (darbuotojos) atsakovui (darbdaviui) žalos padarė bendrais veiksmais, todėl jų materialinė atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.; 6.279 str. 1 d.). Ieškovės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad tuo atveju, kai su darbuotojais yra sudarytos individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys, DK nenumato solidariosios materialinės atsakomybės. Su šiais apeliančių argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas ieškovėms solidariąja atsakomybę taikė vadovaudamasis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.6 str.; 6.279 str.).

Šioje byloje ginčas dėl žalos atlyginimo kilo tarp darbdavio ir darbuotojų. Taigi, dėl darbuotojų atsakomybės turi būti sprendžiama pagal darbo teisės, o ne civilinės teisės, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, normas. Be to, pažymėtina, jog materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas-kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

DK nėra numatyta solidariosios atsakomybės. Be to, su ieškovėmis buvo sudarytos tik sutartys dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo, tačiau sutarčių dėl solidariosios materialinės atsakomybės taikymo sudaryta nebuvo (DK 256 str. 2 d.). Be to, šioje teisės normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, o ieškovėms-buvusioms atsakovo darbuotojoms-taikytina dalinė atsakomybė pagal DK 256 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant ar yra visos būtinos sąlygos taikyti darbuotojų (ieškovių) materialinę atsakomybę, pažymėtina, jog šios atsakomybės taikymui turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Byloje nustatyta, kad darbdaviui buvo padaryta 71004 Lt reali žala, kuri pasireiškė nurodyto dydžio lėšų trūkumu parduotuvėje, kurioje pardavėjomis dirbo ieškovės. Materialinės atsakomybės sąlyga-neteisėta veika-suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, tarp jų -lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo atveju žala darbdaviui buvo padaryta dėl ieškovių neteisėtos veikos (privalomų atlikti veiksmų neatlikimo), t.y. tarp atsakovo žalos ir ieškovių neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia; neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Byloje nustatyta, kad ieškovių kaltė pasireiškė aplaidžiu ir nerūpestingu pareigų vykdymu. Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo metu atsakovą ir ieškoves siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos padarymas susijęs su ieškovių darbo veikla.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti ieškovėms materialinę atsakomybę, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovėms neturi būti taikoma materialinė atsakomybė, atmestini.

Dėl žalos, padarytos kelių darbuotojų neteisėtais veiksmais, atlyginimo

Pagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos. Taigi ieškovių materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti reikia taikyti DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, 255 straipsnio 3 punktą ir ) straipsnio 1 dalį, kuriuose numatytos ieškovių materialinės atsakomybės ribos, ir 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagrindus žalos atlyginimui mažinti. Taigi, kai žala padaryta kelių darbuotojų, visų pirma būtina nustatyti, tikslų kaltų darbuotojų skaičių ir kokia dalis žalos atsirado dėl kiekvieno iš jų kaltų veiksmų (neveikimo).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalą atsakovui padarė tik ieškovės. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo D. M., kuri ieškovių atostogų metu taip pat dirbdavo atsakovo parduotuvėje, žalos jam nepadarė, nes ji parduotuvėje dirbdavo trumpai ir per tuos laikotarpius savaitės prekyba neviršydavo 20 000 Lt, todėl trečiojo asmens darbo laikotarpiu tikrai negalėjo būti atsakovui padaryta 71004 Lt žala. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju materialinė atsakomybė, t.y. prievolė atlyginti atsakovui padarytą žalą, taikoma už tai, jog atsakovo parduotuvėje dirbusios darbuotojos tinkamai nefiksavo veiksmų, kurie buvo atliekami su grynaisiais pinigais juos išimant iš kasos ir inkasuojant. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 metu pareikštos specialisto išvados galima spręsti, kad ne tik ieškovių darbo metu, bet ir tuo laikotarpiu, kai jas atostogų metu pavaduodavo trečiasis asmuo D. M., nebuvo tinkamai fiksuojami veiksmai, atliekami su grynaisiais pinigais juos išimant iš kasos ir inkasuojant. Be to, šis asmuo neinformavo darbdavio, kad minėtoje parduotuvėje netinkamai vedama išimtų iš kasos ir inkasuojamų grynųjų pinigų apskaita. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ši darbuotoja prisidėjo prie žalos padarymo darbdaviui. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui, t.y. darbdaviui, žala padaryta ne dviejų, o trijų darbuotojų, kurios su darbdaviu buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Darbuotojo atsakomybės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo pareigas, įgaliojimų apimtį, vykdytų darbo funkcijų svarbą, atliktų veiksmų (neveikimo) įtaką žalai atsirasti, pažeidimo pobūdį, darbo trukmę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovo parduotuvėje pradėjo dirbti nuo jos atidarymo 2008 m. spalio 15 d. ir dirbo iki pinigų trūkumo paaiškėjimo fakto. Trečiasis asmuo D. M. parduotuvėje dirbdavo tik ieškovių atostogų metu. Todėl akivaizdu, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens darbo trukmę parduotuvėje, D. M. atsakomybės dalis yra ženkliai mažesnė, nei ieškovių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens atsakomybės dalis sudaro tik 10 procentų nuo visos žalos dydžio.

Ieškovė D. S. atsakovo parduotuvėje ne tik dirbo nuo jos atidarymo pradžios, bet nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ėjo sandėlio vedėjos pareigas. Be to, būtent jos darbo metu, buvo nustatyti išimtų iš kasos grynųjų pinigų, kurie buvo saugomi seife, ir perduotų inkasatoriams lėšų didžiausi skirtumai ( 36.t.1; 40 b.l., t.2). Todėl ieškovės D. S. atsakomybės dalis yra didesnė nei ieškovės E. K. ir sudaro 60 procentų, o E. K. 30 procentų nuo visos žalos dydžio.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės D. S. atsakovui padaryta žala sudaro 42602,40 Lt, o ieškovės E. K. 21301,20 Lt.

Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo

DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, ir turinę darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovės nesilaikė grynųjų pinigų išėmimo iš kasos aparato taisyklių, t.y. išimti pinigai nebuvo fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale, tačiau darbdavio administracija (direktorius, vyr. buhalterė ar pan.) ieškovėms pretenzijų ar pastabų dėl to nereiškė nuo parduotuvės darbo pradžios iki piniginių lėšų trūkumo paaiškėjimo fakto. Be to, nuo parduotuvės atidarymo pradžios 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. pradžios, kai buvo nustatytas pinigų trūkumas, jokių išsamių patikrinimų įmonės administracija parduotuvėje neatlikinėjo. Toks darbdavio elgesys (nepakankama kontrolė), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat prisidėjo prie ženklios 71004 Lt žalos, kuri atsižvelgiant į parduotuvės dienos apyvartas bei išimtų iš kasos grynųjų pinigų ir inkasuotų lėšų nevienkartinį skirtumą, turėjo buvo daroma gan ilgą laikotarpį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl darbdaviui padarytos žalos dydžio yra dalis ir paties atsakovo kaltės, todėl iš ieškovių priteistinos žalos dydis mažintinas 15 procentų, t.y. atsakovui iš ieškovės D. S. priteistina 36 212,04 Lt, o iš ieškovės 18 106,02 Lt žalos atlyginimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių apeliaciniai skundai dalyje dėl priešieškinio patenkinimo tenkintini iš dalies ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, taikant ieškovėms dalinę materialinę atsakomybę ir sumažinant iš ieškovių atsakovo naudai priteisto žalos atlyginimo dydį.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šioje byloje ieškovių reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmesti, o atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą pirmosios instancijos teisme iš dalies laimėjo atsakovas, nes dalis jo reikalavimų patenkinta. Taigi, ieškovės proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui turi atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovui pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas ( 14 b.l., t.3), o advokato pagalbos išlaidų jis neturėjo, todėl jam iš ieškovių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos. Valstybei iš ieškovės D. S. priteistina 1086,36 Lt, iš ieškovės E. K. 543,18 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ 500,58 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, iš ieškovės D. S. priteistina 26,78 Lt, iš ieškovės E. K. 13,39 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ 12,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas dalį ieškovių apeliacinių skundų patenkino, t.y. nors atmetė apeliacinių skundų dalis, kuriomis buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinių atmetimo, tačiau dalinai patenkino apeliacinių skundų dalis, kuriomis buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio patenkinimo. Atsižvelgdama į tai, jog pagal apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų kiekį ir apimtį, apeliaciniai skundai patenkinti apie 50 procentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys viena kitai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neturi. Iš ieškovės D. S. priteistina 6,58 Lt, iš ieškovės E. K. 3,29 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ priteistina 3,03 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovių D. S. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinius atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) naudai 36212,04 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius du šimtus dvylika litų 04 ct.) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2010-11-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) naudai 18106,02 Lt (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą šešis litus 02 ct.) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2010-11-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1086,36 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis litus 36 ct.) žyminio mokesčio ir 33,36 Lt (trisdešimt tris litus 36 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės E. K. a/k duomenys neskelbtini) valstybės naudai 543,18 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt tris litus 18 ct.) žyminio mokesčio ir 16,68 Lt (šešiolika litų 68 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) valstybės naudai 500,58 Lt (penkis šimtus litų 58 ct.) žyminio mokesčio ir 15,36 Lt (penkiolika litų 36 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėArvydas Žibas