Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-22 · Administracinė byla Nr. A-502-180-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
A-502-180-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-180/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei K. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius; atsakovas) 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1-309-(9.98)SI1-32572 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ (toliau – ir 2008 m. liepos 18 d. sprendimas);

2) įpareigoti Skyrių peržiūrėti ir panaikinti 2006 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. N300 „Dėl V. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir sprendimas Nr. N300), 2006 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 1746 „Dėl R. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1746) ir 2006 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1776 „Dėl R. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1776);

3) įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo 2006 m. gegužės 14 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, paskirti ir sumokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką, lygią 108 400 Lt.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis V. K. (V. K.) buvo mirtinai traumuotas 2006 m. gegužės 14 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu. Nurodė, jog, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos skyriaus, ištyrusio minėto nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, padarytomis išvadomis, pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama jai, kaip mirusiojo sutuoktinei, išmokėti vienkartinę ir periodines draudimo išmokas. Teigė, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.1 punktu, priėmė sprendimus, kuriais pripažino, jog 2006 m. gegužės 14 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nelaikytinas draudiminiu įvykiu, dėl ko nusprendė pareiškėjai neskirti vienkartinės ir periodinių draudimo išmokų. Tokia išvada buvo padaryta todėl, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsniui. Teigė, kad dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydama išmokėti vienkartinę ir periodines draudimo išmokas bei panaikinti ankstesnius šiuo klausimu priimtus sprendimus. Tačiau atsakovas 2008 m. liepos 18 d. sprendimu minėto prašymo netenkino ir nurodė, kad sprendimai, kuriuos prašoma panaikinti, buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, dėl ko nėra teisinio pagrindo juos peržiūrėti.

Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba; trečiasis suinteresuotas asmuo) 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (11.1)I-5817 Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nesutiko su minėtu sprendimu, nes Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis dėl vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimo suteikia teisę kreiptis per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos, ir nagrinėjamu atveju šis terminas nebuvo pasibaigęs.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundo reikalavimą dėl 2008 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo atmesti, o skundo reikalavimą įpareigoti Skyrių apskaičiuoti ir išmokėti vienkartinę ir periodines draudimo išmokas palikti nenagrinėtą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog, išnagrinėjus 2006 m. birželio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 bei VDI tyrimo medžiagą ir vadovaujantis M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2006 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. M520/06(03), buvo konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo metu V. K. buvo neblaivus ir kad tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Nurodė, jog, remdamasis šiomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Įstatymu ir Nuostatais, Skyrius priėmė sprendimą Nr. N300, kuriame konstatavo, jog 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintinas draudiminiu įvykiu. Atitinkamai sprendimu Nr. 1746 bei sprendimu Nr. 1776 pareiškėjai nebuvo paskirtos atitinkamai vienkartinė bei periodinės draudimo išmokos.

Nurodė, kad, po Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl vienkartinės draudimo išmokos paskyrimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu. Akcentavo, jog Skyriaus sprendimai Nr. N300, Nr. 1746 ir Nr. 1776 yra galiojantys ir buvo įvykdyti. Teigė, kad dėl šios priežasties Skyrius priimti naujo sprendimo tuo pačiu klausimu neturi pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog, pagal sprendimų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, neblaiviam asmeniui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe visais atvejais buvo pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu (neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo), o VDI Klaipėdos skyriaus 2006 m. birželio 8 d. akte Nr. 3 buvo konstatuota, kad V. K. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus.

Pažymėjo, kad Skyriaus sprendimai Nr. 1746 ir Nr. 1776 yra pagrįsti, ką patvirtino ir Valdyba 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5129. Nurodė, jog po Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo Valdyba gavo pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriame buvo pakartotinai keliamas klausimas dėl 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, į kurį Valdyba atsakė 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (11.1)I-5817. Nurodė, jog Skyriaus bei Valdybos sprendimai dėl V. K. 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe įstatymų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo, jie įsigaliojo ir buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo, todėl juos peržiūrėti ir priimti naujus sprendimus nėra pagrindo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo (redakcija, galiojusi Skyriaus sprendimų Nr. N300, Nr. 1746 ir Nr. 1776 priėmimo metu) 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi bei Nuostatų 13 punktu ir padarė išvadą, jog Įstatymo, galiojusio minėtų atsakovo sprendimų priėmimo metu, 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Nuostatų 13 punktas nesuteikė teisės valstybinio socialinio draudimo institucijai atsižvelgti į tai, kiek nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne tik apdraustojo neblaivumas, bet ir netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Dėl šios priežasties minėti Skyriaus sprendimai atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Nukreipė į Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą, kuriuo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir laikėsi pozicijos, kad valstybinio socialinio draudimo institucija, tirdama nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes, po minėto nutarimo įsigaliojimo privalo aiškintis ir nustatyti, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė apdraustojo neblaivumas, ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Akcentavo, jog netinkamų, nesaugių, nesveikų darbo sąlygų nustatymas yra būtinas elementas pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, kai toks įvykis įvyko apdraustajam esant neblaiviam. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo ištirtos ir buvo priimtas sprendimas jo nepripažinti draudiminiu įvykiu. Laikėsi pozicijos, jog dėl to yra aktualus Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo taikymo nagrinėjamai situacijai klausimas.

Rėmėsi Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą su prašymais dėl vienkartinės ir periodinių draudimo išmokų paskyrimo, realizavo pirmiau minėtose Įstatymo nuostatose jai suteiktą teisę, o atsakovo sprendimais Nr. 1774 ir Nr. 1776 minėti prašymai buvo išspręsti. Nukreipė į Įstatymo 33 straipsnį bei Nuostatų 120 ir 121 punktus ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria naudodamasi pareiškėja apskundė Skyriaus sprendimus Nr. N300, Nr. 1774 ir Nr. 1776 Valdybai, o ši 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5129 konstatavo, kad minėti Skyriaus sprendimai dėl 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu įvykiu yra pagrįsti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja Skyriaus ir Valdybos sprendimų neskundė, todėl yra preziumuojama, jog ji sutiko su atsakovo išvadomis dėl 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių vertinimo. Nurodė, kad minėti sprendimai yra įsigalioję, todėl jais nustatyto teisinio santykio subjektų teisės ir pareigos negali būti koreguojamos. Taigi laikytina, jog jie buvo įvykdyti.

Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje yra numatytos teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės. Nukreipė į Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, kurioje buvo konstatuota, jog tol, kol pareigūno sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, ir padarė išvadą, jog pareiškėja prašo panaikinti sprendimus, kurie buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo, todėl, pagal Konstitucijos 107 straipsnį, šis nutarimas netaikomas 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių tyrimui ir sprendimo dėl jo priėmimui.

Vertino, kad pareiškėjos pozicija dėl sprendimų privalomo peržiūrėjimo po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo yra nepagrįsta, nes, pagal numatytą nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais bei teisės į draudimo išmokas įgijimo ir išmokų skyrimo teisinį reglamentavimą, yra numatytas vienintelis atvejis, kai, gavę papildomus dokumentus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudiminiu įvykiu, Valdyba ar Valdybos teritorinis skyrius turi teisę Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio ištyrimo į atitinkamą VDI teritorinį skyrių, kuris tyrė mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe (Nuostatų 27 p.), tačiau tokia situacija galima tik tyrimo proceso metu, t. y. tada, kai dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Be to, minimas atvejis yra susijęs su nelaimingo atsitikimo darbe faktinių aplinkybių nustatymu, o pareiškėja siekia, kad atsakovas panaikintų savo priimtą sprendimą todėl, jog teisinis reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tokia galimybė Nuostatuose nėra numatyta. Taigi Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe pirmiau aptarto teisinio reguliavimo prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pirmiau išdėstyti argumentai suponuoja, kad Skyriaus sprendimais Nr. N300, Nr.1746 ir Nr. 1776, priimtais iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo, buvo baigta visa sprendimų priėmimo procedūra, jie laikytini įvykdytais, todėl Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta peržiūrėti pareiškėjos prašomus sprendimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjos keliami reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti priimtus sprendimus, ištirti 2006 m. gegužės 14 d. nelaimingą atsitikimą, pripažinti jį draudiminiu įvykiu bei paskirti ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką yra nepagrįsti ir netenkintini.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl jos sutuoktinio V. K. kaltės, nors jo metu jis ir buvo neblaivus. Atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių – nepapankama saugos ir sveikatos darbe (uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini)) vidinė kontrolė, be to, jos sutuoktiniui V. K. nelaimingo atsitikimo darbe metu įvykio vietoje nebuvo tinkamai suteikta pirmoji medicininė pagalba. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį.

Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas pažymi, jog pareiškėja, prašydama panaikinti atitinkamus sprendimus, nenurodė nei vieno iš ABTĮ 89 straipsnyje numatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Skyriaus sprendimai Nr. N300, Nr. 1746 ir Nr. 1776 buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo paskelbimo.

Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus, iš esmės analogiškus jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti vertinama, ar atsakovas yra kompetentingas atlikti pareiškėjos reikalaujamus veiksmus ir ar jis konkrečiu atveju turi pareigą, o pareiškėja – teisę reikalauti atlikti tokius veiksmus.

Ginčams dėl nelaimingų atsitikimų darbe spręsti yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Asmuo, nesutinkantis su Valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, per mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos turi teisę apskųsti jį Valdybai (Nuostatų 120 punktas). Skundas dėl Valdybos sprendimo administraciniam teismui gali būti paduotas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 121 punktas).

Pareiškėja inter alia prašo panaikinti Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimą (b. l. 13). Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėja dėl šio sprendimo panaikinimo su skundu (b. l. 10) kreipėsį į Valdybą, kuri 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5817 (b. l. 14) minėtą skundą atmetė. Pareiškėja šio Valdybos sprendimo panaikinti neprašo, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog jis jai taip pat sukelia teisines pasekmes, teisėjų kolegija vertins ne tik Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimą, bet ir Valdybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5817.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis individualus administracinis aktas, kurio priėmimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, yra sprendimas Nr. N300, kuriuo V. K. 2006 m. gegužės 14 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Kiti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti individualūs administraciniai aktai dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe yra išvestiniai.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad sprendimas Nr. N300 ir/ar Valdybos 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (11.1)-I-5129 (Valdybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5817), kuriuo jis buvo paliktas galioti, buvo nuginčyti ar yra ginčijami teismine tvarka Tas nėra daroma ir nagrinėjamoje byloje, be to, apeliantė yra praleidusi ABTĮ ir Nuostatų nustatytus terminus šiems administraciniams aktams apskųsti. Analogiška situacija yra ir su sprendimais Nr. 1746 ir Nr. 1776. Taigi visi minėti Skyriaus ir Valdybos sprendimai yra galiojantys. Todėl Skyrius pareiškėjos 2008 m. birželio 5 d. pateikto pakartotinio prašymo skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus pagrindu negalėjo priimti tokio sprendimo, kuriuo būtų pakeistos minėtais Skyriaus ir Valdybos sprendimais nustatytos pareiškėjos teisės ir pareigos. Dėl šios priežasties Skyriaus 2008 m. liepos 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ta pati išvada darytina ir dėl Valdybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5817. Nustačius, kad Skyriaus sprendimai Nr. N300, Nr. 1746 ir Nr. 1776 bei Valdybos 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (11.1)-I-5129 yra galiojantys, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjos reikalavimų.

Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Nuostatų 13 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi Skyriaus sprendimai Nr. N300, Nr. 1746 ir Nr. 1776 ir/ar Valdybos 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (11.1)-I-5129, kurie buvo priimti minėtų nuostatų pagrindu, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai nėra užkirstas kelias įstatymų nustatyta tvarka (inter alia paprašius atnaujinti teisės aktų (ABTĮ ir Nuostatų) nustatytus jų apskundimo terminus) dėl šių sprendimų panaikinimo kreiptis į teismą, kuris ir galėtų įvertinti, ar Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, minėtų sprendimų atžvilgiu turėtų būti taikomas retrospektyviai.

Atižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė