- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-115-177/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- H. D.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
nuteistojo gynėjui ir asmens, kurio nuosavybės teisė apribota, R. D. atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalyje, 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnyje, 2000 m. BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose, 181 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę nustatant atlikti kalėjime.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis dėl H. D. nuteisimo pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 2000 m. BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį yra įsiteisėjusi.
Tuo pačiu nuosprendžiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. D. priklausančiam turtui: 0,1765 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,0300 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,7000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,8700 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,4395 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,1000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 0,4000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); 633,93 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); automobiliui „LEXUS RX 400h“, 2006 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTJHW31U760030414; automobiliui „V. M.“, 2001 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WV2ZZZ70Z2H030096 pratęstas, kol bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių.
Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigė teismą nurodžius, kad byloje dėl H. D. giminaičių įsigyto turto nėra jokių duomenų apie nenuginčytus civilinius sandorius, todėl tokio turto negalima vertinti kaip įsigyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas ir konfiskuoti, tačiau tuo pačiu teismas priėmė priešingą sprendimą pratęsti nuosavybės teisės apribojimą, kol bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog giminaičių turtas nupirktas iš H. D. nusikalstamu būdu gautų pajamų. Dėl to neaišku, kodėl paliktas galioti areštas H. D. giminaičių turtui.
Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti areštą giminaičių turtui (nagrinėjamu atveju žmonos R. D. turtui, nes apeliaciniame skunde ginčijamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. D. ir J. M. turtui panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis H. D. ir asmuo, kurio nuosavybės teisė apribota, R. D., nuteistojo gynėjas bei R. D. atstovas advokatas V. Sirvydis, nuteistojo gynėjas K. A. prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nagrinėjamoje apimtyje tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinis skundas nagrinėjamoje apimtyje atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo H. D. sutuoktinei R. D., kol bus įvykdytas skundžiamas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių.
Skundo dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo R. D. apeliantas grindė byloje esančiais civilinius sandorius įrodančiais dokumentais (santuokinio turto dalybų sutartimi, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartimis) argumentuodamas, kad šie sandoriai nenuginčyti.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2009 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė, be kitų asmenų, į R. D. priklausantį turtą (t. 66, b. l. 1–10).
Byloje iš tiesų yra 1995 m. lapkričio 21 d. sudarytos R. D. ir H. D. santuokinio gyvenimo metu įsigyto turto dalybų sutarties kopija (t. 66, b. l. 127–128) bei 1989–2008 metų įvairaus turto dovanojimo, pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos (t. 66, b. l. 42–128, 134, 135).
Ir nuteistasis H. D., ir jo sutuoktinė R. D. teigė, kad jie dar 1995 m. pasidalino santuokoje įgytą turtą. Kadangi H. D. 1996–2001 m. atlikinėjo bausmę, visą po turto dalybų įgytą turtą R. D. įgijo už savo lėšas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog jau minėta 1995 m. lapkričio 21 d. sudaryta R. D. ir H. D. santuokinio gyvenimo metu įsigyto turto dalybų sutartis yra formali ir neatspindi tikrųjų šalių ketinimų. Tai, kad ši sutartis nenuginčyta, tokiai išvadai padaryti nėra reikšminga aplinkybė, nes sutarties formalumą patvirtina pačių sutuoktinių vėlesnis elgesys.
Aptariamoje sutartyje yra 5 punktas, pagal kurį, pasirašius šią sutartį, šalys viena kitai jokių turtinių pretenzijų nereikš. Šalys susitaria į ateityje įgytą turtą pretenzijų nereikšti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, nežiūrint į susitarimą, turtu ir toliau buvo disponuojama kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai įrodo byloje esančios turto pirkimo–pardavimo sutartys. Vienais atvejais (2002 m. gruodžio 20 d., 2005 m. birželio 15 d., 2006 m. liepos 14 d., 2007 m. sausio 25 d.) sutuoktiniai pardavė bendrą turtą (t. 66, b. l. 48–52, 58–65, 71–76, 82–85), kitais (2008 m. vasario 4 d., 2007 m. gruodžio 14 d.) – pirko (t. 66, b. l. 91–96, 97–101, 107–110).
Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į aptariamo sutarties 5 punkto prieštaravimą tuo metu galiojusiam įstatymui. Sudarant R. D. ir H. D. santuokinio gyvenimo metu įsigyto turto dalybų sutartį galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 3 dalies nuostatos numatė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Tai reiškia, jog galėjo būti dalijamas tik sutuoktinių turėtas turtas, tačiau įstatymas nenumatė galimybės iš anksto apibrėžti ateityje galimo įsigyti turto teisinį režimą.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), pakeitęs minėtą Santuokos ir šeimos kodeksą. Dabar CK 3.87 straipsnio nuostatos reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal įstatymą turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Įvertinus išdėstytus argumentus, H. D. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, neabejotinai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir H. D., ir R. D. tai neigia.
Tam neturi reikšmės aplinkybė, kad turtas įgytas vėliau, nei H. D. inkriminuotas nusikalstamų veikų laikotarpis, nes teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki to laiko, kai buvo formaliai pasidalintas santuokoje įgytas turtas, H. D. jau buvo padaręs ne vieną nusikaltimą, už kurį grėsė turto konfiskavimas, galimi dideli ieškiniai (pasikėsinimas į R. P.; V. S., R. G. nužudymas; SAB ,,xxx“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimas; UAB ,,xxx“ akcininko G. S. B. turto prievartavimas; UAB ,,xxx“ cigarečių krovinio pagrobimas). Dėl to formalus santuokoje įgyto turto pasidalinimas gali būti siejamas su nurodyta aplinkybe ir H. D. siekimu išvengti neigiamų turtinių padarinių, išaiškinus nusikalstamas veikas. R. D. negalėjo nežinoti apie įstatymams priešingą sutuoktinio elgesį.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kitas reikšmingas nagrinėjamam klausimui išspręsti aplinkybes.
Byloje yra 1995 m. kovo 17 d. sutartis, kuria Kanadoje gyvenantis A. M. R. D. padovanojo 400 000 Lt (t. 66, b. l. 42).
Apeliacinės instancijos teisme R. D. šį asmenį apibūdino kaip tolimą giminaitį, kalbėjusį apie kažkokius tolimus giminystės ryšius, kažkokį tėvų palikimą, kažkokias žemes, ir ji negalėjusi atsisakyti jai teikiamos dovanos.
Apeliacinės instancijos teisme ištirta 2011 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto išvada Nr. AC6-3 (t. 104, b. l. 53–116). Iš jos matyti, kad JAV Federalinis tyrimų biuras apklausė A. M., kuris paneigė dovanojęs kokią nors pinigų sumą R. D. arba H. D. ir paaiškino tos sutarties sudarymo aplinkybes.
Nors aptariamos sutarties niekas neginčijo, o H. ir R. D. ją ginčyti būtų nelogiška, teisėjų kolegija dovanojimo sutartį vertina, atsižvelgdama į visos bylos kontekstą.
Nagrinėjamos bylos kontekste vertinama ir minėta Klaipėdos apskrities VMI specialisto išvada Nr. AC6-3, pagal kurios duomenis R. D. išlaidos gerokai viršijo jos pajamas iš nustatytų pajamų šaltinių.
Tas pat pasakytina apie 2011 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities VMI specialisto išvadą Nr. AC6-1 (t. 104, b. l. 1–49), pagal kurios duomenis H. D. išlaidos irgi gerokai viršijo jo pajamas iš nustatytų pajamų šaltinių.
Nuteistojo, jo gynėjų bei R. D. argumentas, kad apeliaciniame skunde nurodyti sandoriai nenuginčyti, todėl nekelia abejonių dėl jų teisėtumo, nėra svaresnis už nurodytų specialisto išvadų duomenis.
Taip pat vertinamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad H. D. negalėjo nelegaliai gautų lėšų legalizuoti per R. D., nes įtariamos veikos padarytos 1993–2000 m. laikotarpiu, tačiau 1996–2000 m. ir 2005–2007 m. jis atlikinėjo bausmę.
Atsakant į šį argumentą būtina nurodyti, jog H. D. įsiteisėjusia nuosprendžio dalimi pripažintas kaltu ir dėl veikų, padarytų jam esant suimtam, nors tiesiogiai ir nedalyvavus darant tuos nusikaltimus, bet juos planavus, organizavus (S. Č. ir V. V. nužudymą; A. M., UAB ,,xxx“ savininko R. S. turto prievartavimą).
Dėl to nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas R. D. absoliučiai visų gautų pajamų kilmės legalumas negali būti nekvestionuojamas.
Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į teismų praktiką dėl duomenų šaltinių, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę.
Šiuo atveju reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-274-511/2015, kuriose konstatuota, kad teismo įsitikinimą, jog turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.).
H. D., kaip R. D. sutuoktinio, kaltė dėl jam inkriminuotų veikų, kurių metu nusikalstamu būdu įgytas kitiems asmenims priklausantis turtas, įrodyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toje dalyje įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Jo legalios pajamos matyti iš Klaipėdos apskrities VMI specialisto išvados Nr. AC6-1. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat pripažino, nors ir stengdamasis sumenkinti, užsiiminėjęs nelegalia spirito prekyba, kuri neabejotinai davė didžiules pajamas. Tame pačiame teisme nuteistasis davė parodymus, kad sutuoktinė jį lankė laisvės atėmimo vietoje Sibire. Tai reikalavo nemažų piniginių resursų. Gyvenimas ne vien iš legalių pajamų matyti ne tik iš sutuoktinių disponuoto turto (pirktų bei parduotų daugybės žemės sklypų), bet ir iš R. D. brolio J. A. gauto dovanų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 125) metamorfozės (namas nuo 127,20 kv. m naudingo ploto padidėjo iki 449,66 kv. m naudingo ploto, 633,93 kv. m bendro ploto). Tiesa, R. D. užsiėmė individualia veikla, jos gautos pajamos išanalizuotos jau minėtoje Klaipėdos apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. AC6-3.
Byloje turimi duomenys apie H. ir R. D. pajamas bei duomenys apie jų įsigytą turtą rodo akivaizdžią dokumentuose fiksuotų pajamų ir turimo turto disproporciją.
Išdėstytos aplinkybės lemia teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad didelė dalis sutuoktinių turto ir pajamų gauta iš H. D. įstatymo uždraustos veikos, užtraukusios baudžiamąją atsakomybę, apie kurią neabejotinai žinojo sutuoktinė R. D.
Vertinant galimybę įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį bei galimybę sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).
Šiuo argumentu atmetamas nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad R. D. turtas įgytas vėliau, nei tas laikotarpis, kuriuo H. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas.
Taigi teismas pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. D. vardu registruotam turtui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo H. D. gynėjas apeliavo į nagrinėjamos nuosprendžio dalies ydingumą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 152 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos įsakmiai reglamentuoja, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo esminis elementas yra terminas, iki kurio taikomas apribojimas.
Teisėjų kolegija neįžiūri gynėjo paminėto įstatymo pažeidimo.
Aptariama įstatymo nuostata į Baudžiamojo proceso kodeksą įrašyta tik 2011 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d., todėl akivaizdu, kad ji negalėjo būti įrašyta į 2009 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje šio įstatymo reikalavimo laikytasi, nes apribojimo terminas apibrėžtas labai aiškiai: iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas tęsiasi labai ilgai, tačiau būtina įvertinti bylos sudėtingumą, jos apimtį (104 tomai), su tuo susijusią ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmę, proceso dalyvių teisę skųsti procesinius veiksmus ir laiką, reikalingą skundams išnagrinėti.
Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė: pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė apie ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama įrodyti neteisėtą kaltinamojo H. D. (bei kito asmens) ir šeimos narių praturtėjimą, ir padarė išvadą, kad kitame tyrime bus priimtas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas dėl kaltinamųjų ir šeimos narių turto.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kitame ikiteisminiame tyrime šis klausimas nesprendžiamas, jame nėra kaltinimo dėl neteisėto praturtėjimo, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas H. D. ir R. D. logiškai susietas būtent su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodytais H. D. padarytais nusikaltimais, kurių turtinius padarinius sudaro nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai turtinei bei neturtinei žalai atlyginti ir taikytas turto konfiskavimas.
Dėl to nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priėmė prieštaringą sprendimą, t. y. pripažinęs, jog negalima konfiskuoti giminaičių turto kaip įgyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas, pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kol bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti ne giminaičių turtą, bet H. D. 73 867 Lt nusikalstamu būdu gautų pajamų. Be to, iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteisti dideli ieškiniai fiziniams asmenims bei UAB ,,xxx“. Nuosprendis šioje dalyje įsiteisėjęs, todėl nuteistojo H. D. turtiniams įpareigojimams vykdyti ir bus skiriamas jo bei sutuoktinės R. D. vardu registruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriam šioje baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Nagrinėjamoje apimtyje nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinį skundą nagrinėjamoje apimtyje atmesti.