Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka (įteikta 2013-11-06), t.y. asmeniškai (b.l. 14). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-10-15 atsakovas A. D., vairuodamas ieškovui A. K. priklausančią transporto priemonę VOLVO V40, v/n (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė MITSUBISHI COLT, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12376-866/2012 2012-08-28 priėmė sprendimą už akių, kuriuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) naudai, AB per „Lietuvos draudimas“ atlyginusiam eismo įvykio metu padarytą žalą, iš ieškovo ir atsakovo priteisė solidariai 11061,52 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 332,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 7-8). Nustatyta, kad antstolė B. P. vykdydama minėtą teismo sprendimą iš ieškovo iš viso išieškojo 14184,74 Lt sumą, kurią sudaro 11227,52 Lt skolos, 616,72 Lt palūkanų, bei 2340,50 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 9).

Taigi, ieškovas įvykdęs ieškovo ir atsakovo solidariąją prievolę trečiajam asmeniui įgijo regreso teisę į kitą bendraskolį, t.y. atsakovą. Pažymėtina, jog vienam iš solidariąją prievolę turinčiam asmeniui įvykdžius visą prievolę kreditoriui, išoriniai prievoliniai santykiai su solidariąją reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi pasibaigia ir prasideda nauji bendraskolių tarpusavio prievoliniai santykiai, t.y. vidiniai jų regresinių reikalavimų vienas kitam įgyvendinimo santykiai. Solidariąją prievolę turinčių bendraskolių tarpusavio prievolė paprastai būna dalinė, tačiau tam tikrais atvejais, jeigu prievolė atsirado išskirtinai vieno iš bendraskolių interesais, arba dėl vieno iš bendraskolių kaltės, tokio bendraskolio prievolė yra absoliuti, o kiti bendraskoliai tokiu atveju laikomi jo laiduotojais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 str. 1, 5 d.). CK 6.9 str. 1 d. nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pagal CK 6.9 str. 5 d., jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, solidarioji prievolė kilo ne dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui – transporto priemonės MITSUBISHI COLT savininkui, o dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) transporto priemonės savininkui nustatytų pareigų nevykdymo (TPVCAPDĮ 4 str. 2, 3 d., 23 str. 1 d.). Savo ruožtu civilinėje byloje Nr. 2-12376-866/2012 nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, sukėlimu. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 str.) lėmusios žalos padarymą, todėl pripažintina, kad solidari ieškovo ir atsakovo prievolė atsirado išskirtinai dėl atsakovo kaltės ir šalių tarpusavio regresiniams reikalavimams taikytina ne CK 6.9 str. 1 d., o CK 6.9 str. 5 d., t.y. ieškovas šiuo atveju laikytinas atsakovo laiduotoju.

Minėta, kad ieškovas vykdydamas minėtą teismo sprendimą yra sumokėjęs antstolei 11061,52 Lt solidarių nuostolių, 616,72 Lt solidarių palūkanų, 166,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2340,50 Lt vykdymo išlaidų. Sprendžiant ieškovo regresinio reikalavimo apimties klausimą, svarbu nustatyti kokios ieškovo sumokėtos sumos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala, t.y. turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos CK 6.246-6.249 str. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl jo sumokėtų 11061,52 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su minėtu eismo įvykiu, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl jo sumokėtų 616,72 Lt solidarių palūkanų. Savo ruožtu įvertinus tai, jog ieškovas siekdamas išvengti neigiamų padarinių, nereikalingų išlaidų, galėjo įvykdyti prievolę iki bylos nagrinėjimo teisme arba teismui priėmus sprendimą, tačiau nepradėjus priverstinio vykdymo, konstatuotina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos susijusios su 166,00 Lt civiliniame procese patirtomis bylinėjimosi išlaidomis bei su 2340,50 Lt vykdymo procese patirtomis vykdymo išlaidomis nėra susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 str., CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 11678,24 Lt (CK 6.9 str. 5 d.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11678,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 425,52 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2) bei 2000,00 Lt advokato paslaugoms atlyginti (b.l. 11), duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (82,30 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 1996,20 Lt (2425,52 Lt x 0,8230) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkančios išlaidos neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 11678,24 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 24 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11678,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1996,20 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.