- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1310-724/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00071-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- Valstybės įmonės valstybinių miškų urėdijos
- Atsakovas
- R. A.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
dalyvaujant ieškovo Valstybės įmonės valstybinių miškų urėdijos atstovei Laurai Pertikienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų ieškinį dėl neteisėtu kirtimu padarytos žalos aplinkai ir žalos urėdijai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 22779,20 eurų žalos aplinkai atlyginimo už savavališkai iškirstą mišką; 3718,12 eurų žalos atlyginimo už savavališkai iškirsto miško pasisavintą medieną; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Šalių pozicijos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 2019 m. liepos mėnesį, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninis padalinys, vykdant ieškovo patikėjimo teise valdomų sklypų sklypinės miškų inventorizacijos darbus, nustatytė, kad Salako girininkijos valstybinio miško 107 kvartalo 20 taksaciniame miško sklype, plynai iškirstas 0.4889 ha miško plotas.
Su valstybiniu mišku besiribojančio privataus miško sklypo savininkas R. A. jam priklausančiame sklype vykdė plyną kirtimą. Kirtimo metu buvo peržengta valstybinio miško riba, ko pasekoja atsakovas neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirto 99,04 kubinius metrus medžių ir šią medieną pasisavino.
Iškirstos medienos kiekis apmatuotas ir apskaičiuotas pagal kirtavietėje rastų likusių kelmų matmenis, vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainos“ nuostatomis bei nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientais, patvirtintais 2018 m. rugsėjo 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849.
Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, atsakovas pažeidė Miškų
įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, bei padarė 22779,20 eurų žalą
aplinkai bei 3718,12 eurų žalą ieškovo, kaip miško valdytojo, turtui ir interesams.
Miške valdytojui padarytos žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis nenukirsto valstybinio Tiško kainomis, patvirtintomis 993 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų" bei 2018 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kalnų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“.
Ieškovas 2019 m. gruodžio 5d. atsakovui pateikė pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą padarytos žalos aplinkai neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš M. S. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Nupirkti žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Miško sklypų ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, kurie atitiko žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, sutapo su nuosavybės teisių dokumentacija (abrisu).
Motyvuojamoji dalis
Miškų įstatymo 9 straipsnis numato miškų valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas, tačiau šis straipsnis nenumatė (-o) imperatyvios pareigos savininkui atlikti sklypo kadastrinius matavimus.
Tam, kad būtų galima vykdyti miško kirtimą, tam miškui turi būti parengtas Miškotvarkos projektas, kurio rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Taisyklės, patvirtintos 2006 m. rugsėjo 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-406. (toliau-Taisyklės).
Atsakovas tik po 5 metų, t.y. 2008 m. kreipėsi į Petrą Rimantą Šeduikį,(projekto rengėją), kad žemės sklypams būtų parengtas miškotvarkos projektas.
Taisyklių 4 punktas numato, kad Miškotvarkos projekto rengėjas turi teisę gauti reikalingus projekto rengimui duomenis iš Kadastro duomenų bazės, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Aplinkos ministerijos RAAD ir iš visų miškų valdytojų, kuriems rengiami Miškotvarkos projektai. Be to, Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas patikrina gauto privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto duomenų atitiktį sklypinės miškų inventorizacijos pirminių dokumentų pildymo instrukcijos, Individualių miškotvarkos projektų registravimo tvarkos reikalavimams, suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktį ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams ir, nenustačius neatitikimų, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą patvirtina ir registruoja Kadastre. Priimtas sprendimas ir registravimo numeris paskelbiami Valstybinės miškų tarnybos internetiniame puslapyje. (Taisyklių 33 punktas).
Rengiant 2008-2027 metams Miškotvarkos projektą, projektuotojas Petras R. Š., vadovavosi UAB “Panevėžio hidroprojektas“ ribų nustatymo brėžiniu, kurį sudarė inžinierius Romualdas Barzdenis.
2008 m. gegužė 9 d., parengtą P.R. Šeduikio 2008-2027 metams Miškotvarkos projektą, patvirtino Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Nr. 32682).Vadovaujantis aukščiau nurodytu Miškotvarkos projektu Aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos Teritorinis poskyris išdavė leidimus kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 020673 ir Nr. 020674 (toliau-leidimai).
Vadovaujantis leidimais atsakovas atliko miško ruošos darbus, miškuose esančiuose: (duomenys neskelbtini);
Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė reikalingos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
Ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, nenustatė, ar atsakovas iškirto daugiau nei tai leidžiama pagal Miškotvarkos projektą, ar Miškotvarkos projektas buvo parengtas pažeidžiant rengimo tvirtinimo procedūras, kurias numatė aukščiau minimos Taisyklės. Deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas. Kol ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o tik nustatė žala, toks ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, kaip neteisėtas.
Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Atsakovo pareiga pagal miškotvarkos projektą buvo atkurti želdinimu plynai iškirstus plotus, kas ir buvo padaryta, t.y. laikantis miškotvarkos projekte nustatytų reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad visi kirtimo darbai buvo vykdomi turint leidimus kirsti mišką.
Todėl ieškovas neteisingai ieškinyje nurodė, jog atsakovas kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, bei padarė 22779,20 eurų žalą aplinkai bei 3718,12 eurų žalą, ieškovo, kaip miško valdytojo, turtui ir interesams.
Prašo taikyti ieškinio senaties terminą nes ieškovas apie iškirstą mišką žinojo jau 2016 m. vasarą. Salako girininkija, Zarasų miškų urėdija dar 2016 m., iki leidimų galiojimų pabaigos, aiškinosi, ar valdos savininkas R. A. atliko kirtimų darbus jam nuosavybės teise priklausančiose sklype, ar buvo pažeista riba, ir/ar darbai atlikti už miškotvarkos projekte nurodytos ribos. Tačiau tąkart pretenzijų atsakovui nebuvo pareikšta.
Ieškinys atmestinas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Remiantis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ja atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos
Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat atlyginti neteisėta veika padarytus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 32 straipsniai).
Tol, kol miškas, kaip turtas nebuvo kertamas, atsakovas pareigos atlikti savo miško ribų matavimus neturėjo, kadangi tai niekaip neįtakojo nei jo, nei kitų asmenų teisių. Atsakovas netgi parduodamas ar kitaip disponuodamas savo turtu galėjo juo disponuoti be tikslių matavimų, ribų nustatymo. Tačiau, atsakovas, ketindamas naudotis mišku jį nukertant, privalėjo žinoti savo turto ribas. Elgdamasis atidžiai apdairiai, rūpestingai, turėjo pareigą įsitikinti kertamo miško priklausomumu, savo miško ribomis.
Leidimas kirsti mišką suteikiamas miško savininkui kirsti tik jam priklausantį mišką, toks nesuteikia teisės savintis jam nepriklausančio turto, šiuo atvejų miško medienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįsitikinęs (neatlikęs savo miško ribų tikslių matavimų) prisiėmė riziką dėl galimos žalos. Tokią pareigą būtent atsakovas turėjo, o ne ieškovas, nes būtent jis, o ne ieškovas, atliko miško kirtimą. Šioje situacijoje nėra taikomas dvigubas standartas, kaip kad teigia atsakovas, nes pareigą įsitikinti turėjo tas kas veikė, o ne tas kas neveikė. Taigi, atsakovui nevykdant pareigos elgtis atidžiai apdairiai, rūpestingai, jis, be teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto jam nepriklausantį mišką ir taip padarė žalą.
Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą vykdant ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iškirstas miškas gretimuose žemės sklypuose, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina nurodytos pareigos pažeidimą.
Pats atsakovas neneigia, kad jo sklype nebuvo tikslių matavimų. Byloje apklausti liudytojai A. B. ir M. I. tik patvirtino faktą, kad buvo abejojama dėl atsakovo iškirsto miško ir jo nuosavybės teise turimo miško sklypų ribų, nes atsakovas neturėjo tikslių savo sklypo matavimų. Tą patvirtino ir liudytoja A. B. teigdama, kad iš dviejų riboženklių negalima nustatyti, kur atsakovo sklypas, nes sklypas daugiakampis.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostoliu apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Pagal bendrą taisyklę žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).
Žalos dydis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetetingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Ieškovas žalą aplinkai apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d įsakymu N r. D1-249 „Dėl fiziniu ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginime dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinime" (toliau - Metodika) ir pagal metodikos priede patvirtintus Fizinių it juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius (toliau - įkainiai).
Už neteisėtą medžių nukirtimą 107 kvartalo 20 taksaciniame miško sklype, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant plynai IV grupės miške, taikomas 115,00 eurų už 1 kub. metrą medienos įkainis (Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.1. p.). Pagal Metodikos 2.2. papunktį pribręstančiuose ar brandžiuose medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai 107 miško kvartale 20 taksaciniame sklype iškirtus 99,04 m3 medienos, žalos aplinkai dydis yra: 99,04 m3 x 115 Eur x 2,0= 22779,20 Eur.
Ginčo dėl iškirsto miško ploto, nukirstų medžių kiekio, nustatytos žalos dydžio nėra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą aplinkai, atsižvelgiant j įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys.
Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimti gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
Priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo. Konstatuojant, kad atsakovas valstybiniame miške neteisėtai iškirto 99,04 m3 medienos, pripažintinas ir faktas, kad buvo padaryta žala aplinkai, o pasisavinus išpjautą medieną - ir žala valstybinio miško valdytojo turtui bei interesams, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gamtai bei miško valdytojui kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato kitokią atsakomybę.
Taigi, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo žalą yra pagrįsti ir tenkintini.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai nuo kitų rūšių terminų skiriasi savo paskirtimi, taikymu ir skaičiavimu.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.
Atsakovas teigia, kad ieškovas apie miško kirtimą žinojo jau 2016 m. vasarą ir tai, neva, patvirtina teismo apklausti liudytojai A. B. ir M. I.. Tačiau su tokia pozicija sutikti negalima.
Liudytojai A. B. ir M. I. tikrai nurodė, kad dar 2016 m. vasarą atliko atsakovo miško kirtavieties patikrinimą. Tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad kirtavietėje buvo nustatytas neteisėtas valstybinio miško kirtimas. Priešingai, liudytojai paaiškino, kad vietoje iškirsto miško plotas sutapo su pirminiais atsakovo pateiktais dokumentais (abrisu) ir preliminariais matavimais. Matavimai skaitmeniniais prietaisais sukėlė abėjonių, tačiau tuo ir buvo apsiribota. Duomenų, kad liudytojai, 2016 m. dirbę Salako girininkijoje ėmėsi aktyvių veiksmų informuoti aukštesnę vadovybę( pranešimas, tarnybinis raštas, kirtavietės patikrinimo iniciavimas, siūlymas atlikti tikslius matavimus ar pan. ) byloje nėra.
Ieškovo kaip valstybinės įmonės viena iš vykdomų veiklų -patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; atlikti miškų inventorizaciją, miškų matavimus georeferencinio pagrindo sudarymui ir rengia miškotvarkos projektus. (Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija įstatai)
Miškų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastro sudarymą, įtvirtinta, kad valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose.
Ieškovas 2019 m. liepos mėnesį vykdydamas jam patikėjimo teise valdomų sklypų sklypinės miškų inventorizacijos darbus nustatė, kad Salako girininkijos valstybinio miško 107 kvartalo 20 taksaciniame miško sklype plynai iškirstas 0,4889 ha miško plotas.
Būtent sklypų sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad iškirstas valstybei priklausantis miškas ir tai buvo pagrindu atlikti tyrimą/ informacijos rinkimą dėl sklype atliktų darbų. Iki šių ieškovo veiksmų ieškovas nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl pareiškus ieškinį 2020 m. vasario mėnesio 2 d., 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl to tenkintinas ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 26497,32 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškia.
CPK 79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovas šioje byloje nuo žyminio mokesčio atleistas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi žyminis mokestis, kuris pareiškimo padavimo metu šioje byloje būtų 794,91 eurai, priteistinas iš atsakovo.
Byloje susidarė 8,71 eurai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Šių išlaidų suma didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 eurai, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 22779,20 eurus žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką ir 3718,12 eurų žalos atlyginimą už iškirstos medienos pasisavinimą.
Priteisti iš R. A. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ( 26497,32 eurai) skaičiuojant palūkanas nuo nylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš R. A. į valstybės pajamas 794,91 eurą nesumokėto žyminio mokesčio ir 8,71 eurą pašto išlaidoms atlyginti. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.