Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,GELVORA“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. kovo 25 d. atsakovė su pradine kreditore „Swedbank“, AB sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 11-011744-EG, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000,00 Lt) kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas. Atsakovė kreditą gavo, tačiau nevykdė savo prievolės laiku sumokėti įmokas, todėl pradinė kreditorė nuo 2014 m. kovo 11 d. vienašališkai nutraukė sutartį. „Swedbank“, AB ir ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, o 2014 m. kovo 26 d. sudarė bylų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kuriuos buvo atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės atsakovės, kuri su pradine kreditore neatsikaitė, atžvilgiu. 2014 m. balandžio 4 d. atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Kadangi atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl iš jos ieškovei priteistina 241,21 Eur skola.

6. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 389,63 Eur palūkanas, kurias sudaro 3,53 Eur palūkanos, nurodytos reikalavimo perleidimo sutartyje, ir 386,61 Eur palūkanos, apskaičiuotas po sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., bei 25 procentų dydžio metines palūkanas už 241,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi tuo, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). 2014 m. kovo 26 d. bylų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad palūkanų įsiskolinimas už 178 dienas iki 2014 m. kovo 26 d. sudaro 3,53 Eur (12,18 Lt). Kaip minėta, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, vadinasi, pradinei kreditorei nutraukus sutartį nuo 2014 m. kovo 11 d., ieškovė turi teisę į 3,21 Eur palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 3,21 Eur palūkanos, o likusi dalis reikalavimų dėl palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

7. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 14,28 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Kadangi ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti ir patyrė išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė taip pat prašo priteisti 57,52 Eur delspinigius. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnė priklausanti suma, kuri apima mažesnę. Ieškovė delspinigius apskaičiavo nuo 241,21 Eur pagrindinės skolos sumos ir nuo 389,63 Eur palūkanų sumos už 180 dienų bei reikalauja priteisti reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytus 0,73 Eur delspinigius nuo pagrindinės skolos sumos ir 0,01 Eur delspinigius nuo palūkanų sumos. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas iš dalies, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti 22,74 Eur delspinigius ((241,21 + 3,21 Eur) x 5 procentai / 100 x 180 dienų + 0,74 Eur). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 22,74 Eur delspinigiai, o reikalavimas priteisti 14,28 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos netenkintinas, nuostolius įskaičius į netesybas.

8. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugsėjo 3 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 267,16 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 38 procentais. Byloje pagal ieškovės ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudarė 15,00 Eur, ieškovė byloje sumokėjo 16,00 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškovei grąžintinas 1,00 Eur žyminis mokestis ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 5,70 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „GELVORA“, kodas 125164834, iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 241,21 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 21 ct) skolą, 3,21 Eur (trijų eurų 21 ct) palūkanas, 22,74 Eur (dvidešimt dviejų eurų 74 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 267,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovei UAB „GELVORA“, kodas 125164834, 1,00 Eur (vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. AK-26 per „Swedbank“, AB Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio dalies grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.