Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2522-1096/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1-2522-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46848-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
D. A., A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2522-1096/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46848-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,

teismo posėdyje supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka baustas, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir paskirta 1 metų, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis ir D. A. pasiųstas atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.31 val. Turgaus g., Vilniuje, netoli alaus baro, esančio adresu Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš R. D.. D. A., sugriebęs ranka R. D. už kaklo, traukdamas į save, jį pargriovė du kartus ant šaligatvio, tokiu būdu sukeldamas R. D. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

A. B. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.33 val. Turgaus g., Vilniuje, netoli alaus baro, esančio adresu Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, kartu su D. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš R. D. - dešine koja sudavė R. D. vieną kartą į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžį ir žaizdą nosies nugarėlėje, vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. A. parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena, bet galimai 2018 metų rudens pradžioje, apie 06.00 val. jam paskambino draugas A. B. ir pasiūlė nueiti į barą alaus. Jis sutiko ir po pusvalandžio jie susitiko prie spaudos kiosko, esančio Turgaus g., Vilniuje. Susitikę nuėjo į šalia esantį alaus barą, kuriame jie sutiko pažįstamą R., kuris tuo metu buvo jau stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. R. pakvietė prisėsti prie stalo, o A. su D. sutiko. Būdami bare, jie išgėrė po bokalą alaus. Po 15 - 20 minučių jie visi kartu išėjo į lauką parūkyti. Būnant lauke, prie baro prasidėjo pokalbis dėl A. piniginės skolos R. Dėl šios skolos tarp R. ir A. kilo žodinis konfliktas. R. sėdint ant lango palangės, A. koja spyrė vieną kartą R. į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio, D. patraukė A. nuo R., nes jis norėjo dar kartą įspirti R. Po to jie sugrįžo į barą, kur A. nusipirko butelį degtinės ir jie kartu išėję iš baro išsiskirstė. Kiekvienas nuėjo į savo namus. Jis R. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko, todėl su jam pareikštu įtarimu nesutiko ir savo kaltės nepripažino (I t., b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu D. A. parodė, kad jam pateiktas įtarimas aiškus, suprantamas, kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.33 val. Vilniuje, Turgaus gatvėje prie alaus baro, adresu Kalvarijų g. 59A, Vilnius, tarp jo ir R. D. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis, ranka paėmęs R. D. už kaklo, pastarąjį patraukė į save ir parvertė ant šaligatvio. Manė, kad dėl tokių jo veiksmų R. D. galėjo jausti fizinį skausmą. Įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam R. D. (dalimis), o Vilniaus teritorinei ligonių kasai (visiškai) patirtą žalą (nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 12 d.). Sutiko, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (I t., b. l. 191-193).

Papildomos apklausos metu D. A. sutiko su jam pareikštu įtarimu, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl smurtinių veiksmų R. D. atžvilgiu (I t., b. l. 198-199).

Pateiktame nuoširdžiame prisipažinime A. B. prisipažino, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.33 val. Vilniuje, Turgaus g. dešine koja sudavė vieną kartą ant kelio klūpančiam R. D. į nosį. Kaltę pripažino visiškai, parodė, jog gailisi savo padarytų veiksmų (I t., b. l. 155).

Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad jam pateiktas įtarimas aiškus, suprantamas, kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. 2018 m. rugsėjo 17 d. ryte, apie 08.00 val. kartu su pažįstamu D. A. atėjo į barą, kuris yra Turgaus g., Vilniuje, išgerti alaus. Bare sutiko iš matymo pažįstamą R. Atsisėdę prie R. staliuko, užsisakė alkoholinius gėrimus. Po valandos tarp D. ir R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu pastarieji išėjo iš baro į Turgaus gatvę. Po kurio laiko ir jis išėjo iš baro, dėl to, kad tarp D. ir R. galėjo kilti muštynės. Išėjęs į lauką, pamatė R. ant baro laiptelių, o D. ėjo į barą. Tiksliai nurodyti, kuriuo metu jis sudavė koja R. į nosį, negalėjo, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (I t., b. l. 167-169).

Papildomos apklausos metu įtariamasis A. B. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.33 val. Turgaus gatvėje, Vilniuje, prie alaus baro, esančio Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, įvykus žodiniam konfliktui tarp D. A. ir R. D., jis dešine koja sudavė vieną kartą R. D. į veidą, dėl ko jam galėjo sutrikti sveikata. Negalėjo nurodyti, kodėl smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Galimai jo elgesiui įtakos turėjo stiprus apsvaigimas nuo alkoholio. Įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam R. D. (dalimis) ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai (visiškai) patirtą žalą (nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 12 d.). Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio sąlygos ir pasekmės jam išaiškintos (I t., b. l.179-181).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 09.00 val. atėjo į barą, esantį Turgaus g., Vilniuje. Bare buvo D. A. ir dar apie 10 jam nepažįstamų žmonių. Bare išgėrė 100 gramų brendžio. Po pusvalandžio jis iš baro išėjo. Būnat lauke jį pasivijo D. A. su 3 - 4 vyriškiais. D. A. kartu su draugais, eidamas jam iš paskos, rėkavo, kad yra sėdėjęs, niekas jam negali nurodinėti bei vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Jam atsakius, kad protingas į kalėjimą neatsisės, D. A. staigiai priartėjęs iš nugaros, sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvą, nuo ko jis parkrito ant žemės. D. A. tęsdamas savo veiksmus, sudavė koja jam į nosį, galimai nuo to smūgio lūžo nosis. Negalėjo nurodyti kiek kartų D. koja sudavė jam į galvos ir nugaros sritį. Nuo suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą bei prarado sąmonę. Po kurio laiko atsigavęs pamatė, kad iš nosies stipriai bėga kraujas, nes ją prakirto. Galimai po 10 minučių atvažiavo greitoji medicininė pagalba. Dėl patirtų sužalojimų jį pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis bei buvo susiūta žaizda. (I t., b. l. 32-34).

Papildomos apklausos metu R. D. parodė, kad D. A. pažįsta apie 3 metus. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 09.00 val. atėjo į barą, esantį Turgaus gatvėje. Tarp bare buvusių žmonių, liudytojas atpažino D. A., kuris buvo girtas. D. A. garsiai gyrėsi, jog „sėdėjo“. Liudytojas pasakė D. A., kad neišsidirbinėtų, o jis tai suprato kaip įžeidimą. Išgėręs bokalą alaus, išėjo iš baro ir ėjo Rinktinės gatvės link. Nuėjus apie 20 metrų nuo baro laiptelių, pajuto smūgį į nugarą, nuo kurio griuvo ant krūtinės. Pasukęs galvą, pamatė D. A.. Paklausė D. A., ką jis daro. D. A. su koja spyrė jam į nosį, vienai minutei prarado sąmonę. Pajuto fizinį skausmą, kurį vertino 9 balais iš 10 skausmo intensyvumo skalėje, kuris jautėsi dar 3 dienas. D. A. jam gulint ant šaligatvio koja sudavė nemažiau kaip 3 kartus į viršugalvį ir į dešinės pusės šonkaulius. Kažkas iš praeivių paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė Greitąją medicinos pagalbą. Jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Kreipėsi į UAB „Medika klinika“, kurioje šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo lapelį. Nedarbingas buvo apie 3 savaites. Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl abdukcijos nesikreipė, nes policijos pareigūnai nurodė, kad abdukcija bus surašyta pagal medicininius dokumentus. Liudytojų nurodyti negalėjo (I t., b. l. 36).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, susipažinęs su vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas jo užpuolimas, norėjo patikslinti ankstesnius parodymus. Įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl netiksliai nupasakojo įvykio detales. Tą dieną jį sumušė D. A. ir A. B., kuriuos jis pažįsta apie penkerius metus. Tą dieną Vilniuje, Turgaus g. prie automobilių stovėjimo mokesčio surinkimo įrenginio, D. A. du kartus pargriovė jį ant šaligatvio - pirmą kartą pargriovė rankomis paspaudęs jam sprandą, antrą kartą iš nugaros sugriebęs jam už gerklės bei pastumdamas į save. Dėl tokių D. A. veiksmų jis griuvo ant šaligatvio ir susimušė nugarą. Priėjęs A. B. dešine koja spyrė jam į nosį. Nuo suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. D. ir A. nuėjo link baro. Gatvėje buvęs nepažįstamas vyras iškvietė jam medikus, kurie jį pristatė į ligoninę. Dėl D. A. veiksmų jam skaudėjo nugarą dvi dienas. Dėl A. B. veiksmų juto fizinį skausmą, kurį skausmo intensyvumo dešimties balų skalėje įvertinų aštuoniais balais (I t., b. l. 40-42).

BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. rugsėjo 17 d., 16.51 val. gautas pranešimas, jog 2019 m. rugsėjo 17 d., 10.10 val. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pristatė R. D., kuris paaiškino, jog buvo sumuštas nepažįstamojo. Diagnozė – nosies kaulo lūžis ir nosies žaizda (I t., b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vietoje Turgaus g. 59A, nusikalstamos veikos pėdsakų nepalikta, niekas nebuvo paimta. Pridėtos fotolentelės (I t., b. l. 19-23).

2019 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. nustatytas nosies kaulų lūžis ir žaizda nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatytų sužalojimų vieta yra pasiekiama R. D. ranka. Nustatytų sužalojimų vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą ir dydį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 26-27).

Apžiūros protokole yra aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas Vilniuje, Turgaus gatvėje 2018 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 10.00 val., kai buvo sužalotas R. D.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 09:29:36 val. iš patalpų pro atidarytas baltos spalvos duris išeina vyras, kuris dėvi baltai-juodą sportinį megztinį, tamsios spalvos sportines kelnes bei yra apsiavęs sportbačius. 09:29:45 val. nurodytam vyrui iš paskos išeina vyras, dėvintis žalios spalvos megztinį, džinsus. Minėti vyrai tarpusavyje kalbasi. 09:29:58 prie besikalbančių vyrų prieina dar du vyrai, kurie išėjo iš tos pačios patalpos, vienas iš jų dėvi tamsios spalvos striukę bei šviesios mėlynos spalvos džinsus, kitas tamsios spalvos striukę bei tamsios spalvos džinsus. 09:30:25 val. vyras, dėvintis žalios spalvos megztinį, nueina šaligatviu link Rinktinės gatvės. 09:30:55 vyras?, dėvintis baltai-juodą megztinį, pasivijęs nuėjusį vyrą su pastaruoju kalbasi prie mokėjimo automato. 09:31:17 val. vyras, dėvintis baltai-juodą megztinį, kaire ranka paima pavytam vyrui už kaklo bei jį pargriauna, apsisuka ir nueina link Kalvarijos gatvės. Laikotarpiu nuo 09:31:34 val. iki 09:31:43 val. vyriškis, dėvintis baltai-juodą megztinį vėl pribėgęs prie atsistojusio vyro, kuris dėvi žalią megztinį ir pakartotinai sugriebęs jam už kaklo jį pargriauna (09:31:43 val.) ant šaligatvio. Nuo 09:31:50 val. iki 09:32:03 val. vyras, dėvintis baltai-juodą megztinį, nori prieiti prie ant šaligatvio gulinčio vyro, tačiau jam neleidžia jį laikantys vyrai, dėvintys tamsios spalvos striukes. 09:33:45 val. prie klūpančio vyro, kuris dėvi žalios spalvos megztinį, prieina vyras, dėvintis tamsios spalvos striukę bei šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnes, 09:33:47 val. suduoda klūpančiam vyrui smūgį koja į veido sritį. 09:34:00 val. vyriškis, dėvintis baltai-juodos spalvos megztinį, su kitais vyrais nueina link Kalvarijų gatvės.( I t., b. l. 45-48).

2018 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstantysis R. D. iš jam parodytų 6 nuotraukų, nuotraukoje Nr. 1, kurioje pavaizduotas D. A., atpažino D. A. kaip jį sumušusį asmenį (I t., b. l. 50-51).

2018 m. rugsėjo 17 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kvietimo (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad R. D. preliminari diagnozė - nosies žaizda. Iš kvietimo kortelėje pažymėtų skilčių bei nurodytų paaiškinimų matosi, kad R. D. buvo užpultas bei sumuštas gatvėje pažįstamų asmenų. R. D. pagalbos suteikimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. (II t., b. l. 36-39).

2019 m. liepos 16 d. nukentėjusysis R. D. pareiškė, jog sutinka, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (II t., b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

D. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (II t., b. l. 100-101).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu patvirtino, jog kilusio žodinio konflikto metu jis ranka paėmęs R. D. už kaklo, patraukė į save ir parvertė ant šaligatvio (I t., b. l. 191-193). Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas esantis byloje, kuriame užfiksuota, jog „09:31:17 val. vyras, dėvintis baltai-juodą megztinį, kaire ranka paima pavytam vyrui už kaklo bei jį pargriauna, apsisuka ir nueina link Kalvarijos gatvės. Laikotarpiu nuo 09:31:34 val. iki 09:31:43 val. vyras, dėvintis baltai-juodą megztinį vėl pribėgęs prie atsistojusio vyro, kuris dėvi žalią megztinį, ir pakartotinai sugriebęs jam už kaklo jį pargriauna (09:31:43 val.) ant šaligatvio“ (I t., b. l. 45-48). Nukentėjusiojo duoti papildomi parodymai patvirina, jog D. A. du kartus pargriovė jį ant šaligatvio: pirmą kartą pargriovė rankomis paspaudęs jam sprandą, antrą kartą iš nugaros sugriebęs jam už gerklės bei pastumdamas į save (I t., b. l. 40-42). Šie duomenys patvirtina nustatytas įvykio aplinkybes. Svarbu pažymėti, jog nustatydamas D. A. kaltę teismas remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir BIRT žiūryklės užfiksuotais duomenimis, byloje esančiu vaizdo įrašu, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis D. A. suvokė savo veiksmų smurtinį pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų - sugriebus ranka R. D. už kaklo ir du kartus pargriaunant ant šaligatvio, jis patirs fizinį skausmą ir to norėjo.

D. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 98-99).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu patvirtino ir prisipažino, jog kilusio konflikto metu, koja sudavė klūpinčiam R. D. į nosį (I t., b. l. 155, 167-169, 179-181). Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip „09:33:45 val. prie klūpančio vyro, kuris dėvi žalios spalvos megztinį, prieina vyras, dėvintis tamsios spalvos striukę bei šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnes, 09:33:47 val. suduoda klūpančiam vyrui smūgį koja į veido sritį“ (I t., b. l. 45-48). Nukentėjusiojo duoti parodymai papildomos apklausos metu patvirtina, jog A. B., priėjęs prie nukentėjusiojo, dešine koja spyrė jam į nosį, o nuo suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas (I t., b. l. 40-42). 2019 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. nustatytas nosies kaulų lūžis ir žaizda nosies nugarėlėje. <...> Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 26-27). Teismas nustatydamas A. B. kaltę remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir BIRT žiūryklės užfiksuotais duomenimis, byloje esančiu vaizdo įrašu, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija, specialisto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. B. suvokė savo veiksmų smurtinį pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų – smūgio koja į veido sritį (į nosį), jam bus nesunkiai sutrikdyta sveikata ir to norėjo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. sudavė koja vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį (į nosį) ir tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padariė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Dėl D. A. skiriamos bausmės

Skirdamas bausmę D. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi (I t., b. l. 191-193), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau objektyvių duomenų pagrindžiančių kaltinamojo neblaivumą byloje nėra. D. A. yra nevedęs, vaikų neturi (II t., b. l. 41-44), teistas (II t., b. l. 50-54), per vienerius metus baustas administracine tvarka ne vieną kartą (II t., b. l. 61-68), nedirba (II t., b. l. 46), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (II t., b. l. 47), kaltinamojo nurodytais duomenimis dirba nelegaliai statybose (II t., b. l. 121). Nusikalstama veika padaryta žala, tačiau su nukentėjusiuoju pasirašytas susitarimas, kuriame įsipareigojo atlyginti žalą (II t., b. l. 18-19).

Prokurorė pareiškime siūlo D. A. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. A. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, iki 2020 m. birželio 16 d. atlyginti nusikalstama veika R. D. padarytą žalą pagal 2019 m. liepos 15 d. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis D. A. su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dyžiu sutiko (II t., b. l. 100-101).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad D. A. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad D. A. skirtina bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą teismas neturi, todėl teismas D. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoja per 5 mėnesius pradėti oficialiai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į bylos duomenis yra netikslinga paskirti D. A. įpareigojimą būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo teigimu, jis yra apsistoję pas draugą ir dirba nelegaliai (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 121). Teismo manymu, tikslinga paskirti D. A. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieno mėnesio pirmadienį ir penktadienį, nuo 08.00 iki 15.00 val., ir nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

D. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. A. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 16 d. 20.15 val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 17.52 val. (I t., b. l. 71,132) išbūtas laikas, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Dėl A. B. skiriamos bausmės

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi (I t., b. l. 155), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau objektyvių duomenų pagrindžiančių kaltinamojo neblaivumą byloje nėra. A. B. yra darbingo amžiaus, nevedęs, turi nepilnametę dukrą (II t., b. l. 81-82), neteistas (II t., b. l. 86-87), per penkerius metus baustas administracine tvarka ne kartą (II t., b. l. 88-94), nedirba (II t., b. l. 84), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (II t., b. l. 85). Nusikalstama veika padaryta žala, tačiau su nukentėjusiuoju pasirašytas susitarimas, kuriame įsipareigojo atlyginti žalą (II t., b. l. 18-19).

Prokurorė pareiškime siūlo A. B. skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; iki 2020 m. birželio 16 d. atlyginti nusikalstama veika R. D. padarytą turtinę žalą pagal 2019 m. liepos 15 d. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis A. B. su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dyžiu sutiko (II t., b. l. 98-99).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad A. B. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. B. skirtina bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą teismas neturi, todėl teismas A. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoja per 5 mėnesius pradėti oficialiai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į bylos duomenis yra tikslinga paskirti A. B. įpareigojimą būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Įpareigoti nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 26 d. 09.15 val. iki 2019 m. birželio 27 d. 10.50 val. (I t., b. l. 152,172) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 166,43 Eur žalos atlyginimo (II t., b. l. 3-6). 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė informaciją, jog D. A. atlygino Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl nuo civilinio ieškinio atsisakė (II t., b. l. 13).

Nukentėjusysis R. D. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 100 Eur reikalavimo (II t., b. l. 14-16). Byloje yra gautas nukentėjusiojo R. D. ir kaltinamųjų D. A. ir A. B. susitarimas dėl žalos atlyginimo. 2019 m. liepos 15 d. susitarime nurodyta, jog A. B. ir D. A. pripažįsta civilinį ieškinį ir įsipareigoja ją solidariai grąžinti per 10 mėnesių, pirmąjį mėnesį sumokant 300 Eur, o likusius 9 mėnesius kas mėnesį mokant po 200 Eur, kurie sumokami grynais ar pervedant į nukentėjusiojo banko sąskaitą iki paskutinio einamojo mėnesio penktadienio (II b. l. 18-19). 2019 m. liepos 18 d. nukentėjusysis R. D. patvirtino, jog pagal pasirašytą susitarimą iš kaltinamųjų gavo 300 Eur (II t., b. l. 21).

Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į sumokėtą pirmąją įmoką nukentėjusiajam, į tai, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų sudarytas rašytinis susitarimas yra sudarytas jų laisva valia, nutaria sudarytą susitarimą ir juo nustatytą mokėjimo tvarką patvirtinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t., b. l. 88) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 130) , paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t., b. l. 170), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra viena CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį registruotis policijos įstaigoje, kiekvieno mėnesio pirmadienį ir penktadienį, nuo 08.00 val. iki 15.00 val.; per 5 mėnesius pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu visą bausmės vykdymo laikotarpį registruotis policijos įstaigoje, kiekvieno mėnesio pirmadienį ir penktadienį, nuo 08.00 val. iki 15.00 val.; per 5 mėnesius pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. A. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 16 d. 20.15 val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 17.52 val. išbūtas laikas, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t., b. l. 88) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 130) , paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 mėnesius pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant per 5 mėnesius pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nepažeisti 2019 m. liepos 15 d. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 26 d. 09.15 val. iki 2019 m. birželio 27 d. 10.50 val. (I t., b. l. 152,172) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtinti sudarytą 2019 m. liepos 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo – įpareigojant kaltinamuosius per likusius 9 mėnesius kas mėnesį mokėti lygiomis dalimis po 200 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra viena CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Išaiškinti D. A. ir A. B., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; c) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

5. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė