Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla, kurioje D. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. lapkričio 27 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, policijos pareigūnui melagingai įskundė nekaltą asmenį - A. Š. - protokole-pareiškime nurodydama, kad A. Š. 2015 m. lapkričio 27 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai grasino susidorojimu išsakydamas grasinamus žodžius „užmušiu, pakasiu po žemėmis“, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką 2015 m. lapkričio 27 d. apklausta liudytoja davė analogiškus kaip ir pareiškime melagingus parodymus, kurių pagrindu 2015 m. lapkričio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. Š. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o būtent 2015 m. lapkričio 27 d. 23.30 val., A. Š. buvo laikinai sulaikytas, 2015 m. spalio 28 d. jam pareikštas įtarimas, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir apklaustas įtariamuoju, bei paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Skundžiama nutartimi Šiaulių apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje D. K. kaltinama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nutraukė nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, nes D. K. veiksmuose nėra būtino subjektyvaus požymio – tyčios, t. y. suvokimo ir norėjimo įskųsti A. Š. bei suvokimo, kad A. Š. bus pradėtas persekioti.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras parašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą Šiaulių apylinkės teismui dėl procesinio sprendimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, priėmimo. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, nes teismas nevertino visų D. K. parodymų, o rėmėsi tik jos paaiškinimu, jog ji yra ypač jautri, nes laukiasi naujagimio ir kviesdama pareigūnus nesuvokė savo veiksmų, kad taip nutiko netyčia, nes ji nežinojo, kaip reaguoti į ginčą su girtu sugyventiniu. Nurodo, kad teismas neįvertino D. K. parodymų, jog ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir galbūt pasakė, kad sugyventinis jai grasina, kad norėjo, jog A. Š. išsivežtų atvykę policijos pareigūnai, nes neapsikentė jo girtuokliavimo, kad supyko ant savo sugyventinio dėl jo girtuokliavimo ir kviesdama pareigūnus buvo supykusi ir dėl to nesuvokė savo veiksmų. Taip pat teismas visiškai nevertino byloje esančių duomenų ir duomenų turinio, kad D. K. buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kad ji pareiškime nurodė, jog girtas jos sugyventinis A. Š. grasino užmušti, sudaužė telefoną, kad apklausiama liudytoja ji nurodė, kad girtas jos sugyventinis A. Š. jai grasino sakydamas, kad ją užmuš, pakas po žemėmis, kad grasino tik žodžiais, realių veiksmų nesiėmė, kad ji labai išsigando, savo sugyventinio žodžius suprato kaip realius. Be to, teismas nevertino ir to, kad D. K., apklausiama papildomai liudytoja, nurodė suprantanti, jog buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau būdama streso būsenoje netinkamai įvertino situaciją ir parašė pareiškimą, kuriame kaltino A. Š., nors taip nebuvo, bei patvirtino savo parodymus apklausiama kaip liudytoja. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino nukentėjusiojo A. Š. parodymų, jog D. K. jį neteisingai apkaltino, bei policijos pareigūnų surašytų procesinių dokumentų, kuriuose yra nurodyti D. K. paaiškinimai įvykio vietoje. Dėl to, teigia, kad teismas, neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, padarė neteisingą išvadą, kad D. K. veiksmuose nėra būtino subjektyvaus požymio – tyčios, kad ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes jos reakcija į nesutarimą su girtu sugyventiniu buvo tinkama – paskambinusi nurodė, kad bijo būti viename kambaryje su A. Š. ir prašė jį išvežti. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. K. veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, jog policijos pareigūnui pateikė melagingą informaciją apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jo padarymu apkaltindama A. Š., žinojo, kad jis nepadarė nusikaltimo jos atžvilgiu ir pasiekė, kad neabejotinai melagingą informaciją policijos pareigūnas gautų ir į ją reaguotų. Dėl to teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir byloje turi būti priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, D. K. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia.

Iš bylos matyti, kad prokuroras į teismą kreipėsi prašydamas procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BPK 420 straipsnį teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 424 straipsnio 1 dalis numato, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Proceso nutraukimo pagrindus numato BPK 3 straipsnio 1 dalis.

Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutraukta nenustačius jos veikoje BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tyčios, t. y. suvokimo ir norėjimo įskųsti A. Š. bei suvokimo, kad A. Š. bus pradėtas persekioti. Taigi, baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutraukta nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį, kuris byloje gali būti priimtas remiantis tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnis). Šiuo atveju, byloje surinkti duomenys teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti ir įvertinti, o išvada, jog D. K. veikoje nėra tyčios požymio, buvo padaryta įvertinus tik pačios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, išvada dėl kaltės nebuvimo D. K. veiksmuose buvo padaryta neištyrus byloje esančių įrodymų ir neįvertinus jų visumos, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teisėjas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Taigi, teisėjas, suabejojęs dėl vieno iš D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, privalėjo vadovautis BPK 423 straipsnio 1 dalies nuostata. Padaryti BPK pažeidimai sukliudė bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai ir priimti byloje teisingą galutinį sprendimą, todėl yra esminiai. Dėl to skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje D. K. kaltinama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.