Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-5281 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. nuteistas Vilniaus miesto teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 7 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-5281 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis pažeidė nustatytą tvarką, drausmine tvarka baustas nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausminėje komisijoje, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Pažymėjo, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, anksčiau teistas. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis ir yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Atsižvelgus į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

4. Nesutikdamas su Komisijos 2023 m. birželio 23 d. priimtu nutarimu nuteistasis V. K. pateikė skundą apylinkės teismui.

7. Atsiliepimas, pareiškimas dėl nušalinimo ir kiti prašymai nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, nedirba, tačiau raštu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumų neįdarbintas, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Savanoriškai kreipėsi ir lankėsi individualiuose susitikimuose pas psichologus ir baigė 5-ių individualių psichologinių pokalbių kursą; dalyvavo Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programoje, anglų kalbos A2 lygio kursuose; lankėsi individualiuose susitikimuose pas psichologą, baigė AA/AN 12 žingsnių programą. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos nuomone, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

10. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, pažymėtina, kad sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje.

11. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją.

12. 2023 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-4987, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nuteistajam V. K. yra išskiriami keturi statiniai (negalintys kisti) kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas) ir aibė dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirti; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie kriminogeniniai veiksniai nurodyti ir Komisijos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, jų minimalizuoti ir pateisinti, kaip tai pateiktame skunde bando nuteistasis, nėra pagrindo.

13. Nuteistojo skunde itin akcentuojama, kad išėjus į laisvę jam bus suteikta darbo vieta, jis bus įdarbintas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, be to atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl darbo kreipėsi du kartus, tačiau įdarbintas nebuvo dėl etatų trūkumo. Visgi, Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, ir tai, kad V. K. stokoja nuoseklios, stabilios darbinės patirties, bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Pokalbio metu nurodė, jog yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, studijavo Vilniaus aukštesniojoje pramonės mokykloje, tačiau jos nebaigė, specialybės neturi, dirbo įvairius atsitiktinius darbus, epizodiškai. Šiame kontekste būtina pažymėti tai, kad V. K. nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su siekiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje gaunamų legalių pajamų jam nepakako savo poreikių tenkinimui, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo šių aplinkybių, o taip pat ir aplinkybių, susijusių su nuteistojo nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, vertinti kaip faktoriaus besąlygiškai užtikrinsiančio, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Nors nuteistasis V. K. pateiktame skunde itin akcentuoja, jog bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau šiame kontekste negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, jog nuteistasis visgi vieną kartą nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Juolab, kad įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas fiksuotas 2023 m. vasario 6 d., tai yra jau įpusėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kuomet nuteistasis pakankamai detaliai jau buvo susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, kadangi tik gavęs paskatinimą 2023 m. sausio 20 d., jau kitą mėnesį 2023 m. vasario 6 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimus, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie jo padarytas nusikalstamas veikas, jog laisvės atėmimo bausmę V. K. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Dabartiniu nusikaltimu laisvės atėmimo bausmę atlieka už plėšimą ir neteisėtą laisvės atėmimą. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis ir yra teisės pažeidėjo būdingo elgesio nusikaltimų modelio dalis. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad nusikalstamas nuteistojo elgesys pasireiškė nuo 25 metų. Per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus: pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei įžeidinėjimus, viešosios tvarkos pažeidimus, pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, svetimo turto apgadinimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdo, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti pagarbą aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti. Tokiai išvadai pagrindo nesuteikia ir tie skundo argumentai, jog pagal OASys vertinimo metodiką V. K. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 74 balų iki 63 balų, tačiau ji nuo 2022 m. kovo 22 d. vis dar išlieka vidutinė. Šiame kontekste svarbu pažymėti nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių tendencijas, tai yra nuteistasis negeba išlikti ramus ir kryptingas konflikto atveju, per greitai ir stipriai reaguoja tuo atveju, kai reikia priimti sprendimą veikti ar atsitraukti, tuo metu jo elgesys sunkiai prognozuojamas. Nuteistajam būdinga empatijos stoka, socialinių situacijų interpretavimo įgūdžių stoka. Mąstymas nelakstus ir kategoriškas. Nuteistasis negeba įvardinti probleminių savo gyvenimo sričių. Nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. Turėjo kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumų. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pokalbio eigoje išryškėja nuteistojo fantastinės mintys (kad Anglijoje buvo laikomas NASA, kad yra čia atsiųstas padaryti tvarką). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, kuri šiuo atveju neduoda pagrindo išvadai, jog jį būtų galimą toliau koreguoti neizoliuojant nuo visuomenės. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.

17. Priešingai nuteistojo skundo teiginiams, lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Sutiktina, su apylinkės teismo vertinimu, kad V. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

18. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis V. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taikyti asmeniui lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad nuteistojo elgesys gali būti taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o paties V. K. nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nustatytas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažas pastangas, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo pataisos procesas dar nėra baigtas. Taigi, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Komisijai ar pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.