- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-28
- Bylos Nr.
- 2-590/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Trevesta“, J. B. M.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. ir atsakovo akcinės bendrovės „Trevesta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties, kuria nutarta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-882-43/2007 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Trevesta“, J. B. M. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. 2006 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovams AB „Trevesta“ ir J. B. M. , prašydama pripažinti negaliojančiomis 2006 m. vasario 14 d. preliminarią sutartį ir 2006 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB „Trevesta“ realizuoti žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, bet kokiu būdu jį perleidžiant, o taip pat uždrausti tęsti nebaigto gyvenamojo namo statybą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui AB „Trevesta“ perleisti 0,0840 ha bendro ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vaivos g. 51, Vilniuje, bei tęsti gyvenamojo namo, esančio Vaivos g. 51, Vilniuje, statybos darbus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Trevesta“ 2007 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę ir jos sutuoktinį įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 332 010 Lt sumą. Atsakovas nurodė, kad pinigai turėtų būti pervesti siekiant atlyginti atsakovo 27 010 Lt tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei 305 000 Lt teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, nes restitucijos taikymo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrovei padaryta ir daroma didelė žala: nupirktame objekte 1,5 metų bendrovė negali vykdyti veiklos, už nupirktą objektą atsiskaityta visiškai ir sumokėta 305 000 Lt (105 000 Lt bendrovės lėšomis, 200 000 Lt gautu banko kreditu), tačiau objekte veiklą sustabdžius, šie 305 000 Lt „įšaldyti“. Be to, atsakovo teigimu, patirti ir tiesioginiai nuostoliai – 2006 m. vasario 15 d. sumokėtas 105 000 Lt avansas, šiomis lėšomis bendrovė nedisponuoja daugiau kaip 1 metai ne dėl savo kaltės, todėl minimaliai žalai atlyginti pagal CK 6.210 straipsnį skaičiuotinos 5 procentų dydžio palūkanos, kurios sudaro 7 364 Lt; už gautą 200 000 Lt kreditą bankui sumokėta 14 446 Lt palūkanų; taip pat bendrovė turėjo kitų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu, kurių bendra suma yra 5 200 Lt. Iš viso patirta tiesioginė žala, atsakovo teigimu, vertintina 27 010 Lt. Atsakovo teigimu, kol byla bus išnagrinėta žala gali padidėti ir dėl to, kad ieškovės sutuoktiniui J. B. M. paskirtos psichiatrinės ekspertizės atlikimas gali užsitęsti, bendrovė moka bankui palūkanas, o kreditą bankui bendrovė privalo grąžinti iki 2007 m. rugsėjo 21 d., nes sutartyje nustatyta tvarka bendrovė privalės atlyginti bankui visus jo turėtus nuostolius, susijusius su kreditu, o kredito grąžinimas buvo numatytas iš pajamų, gautų pardavus ginčo namą su žemės sklypu. Be to, teismui pripažinus sandorį negaliojančiu dėl psichiatrinės ekspertizės rezultatų, restitucijos taikymo atveju atsirastų reali grėsmė, kad gautų pagal sandorį 305 000 Lt ieškovė negalės grąžinti, nes ieškovės pajamos yra mažos, informacijos apie šių pinigų, gautų iš AB „Trevesta“, panaudojimą nėra. Todėl, atsakovo nuomone, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies; įpareigoti ieškovę L. M. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 27 010 Lt, pateikiant į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti šiai sumai banko garantiją, tuo užtikrinant galimus atsakovo AB „Trevesta“ nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; išaiškinti ieškovei, kad teismo nustatytu terminu nurodytos pinigų sumos neįmokėjus ir nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos; kitą prašymo dalį atmesti.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog teismui uždraudus tęsti gyvenamojo namo statybos darbus, atsakovui gali būti padaryta žalos - už banko kredito panaudojimą kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos, atsakovas nupirktame objekte negalėdamas vykdyti statybos darbų, laiku negaus planuotų pajamų bei pelno, o taikius atsakovui laikinąsias apsaugos priemones - uždraudus atsakovei AB „Trevesta“ perleisti 0,0840 ha bendro ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei tęsti gyvenamojo namo statybos darbus, yra neabejotinai apribota atsakovo teisė disponuoti turtu, apribota galimybė laiku grąžinti bankui kreditą bei mokėti palūkanas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo prašyme išdėstytos aplinkybės dėl 27 010 Lt nuostolių yra pagrįstos rašytiniais įrodymais bei atliktais paskaičiavimais. Dėl to, teismo nuomone, atsakovo prašymo dalis pareikalauti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą 27 010 Lt sumai yra pagrįsta bei tenkintina ir tai yra adekvati priemonė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.
Šalies argumentai
Teismas atmetė atsakovo prašymo dalį įpareigoti ieškovę ir jos sutuoktinį pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 305 000 Lt teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad pati ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalauja taikant restituciją šalis atstatyti į pirminę padėtį, t. y. įpareigoti AB „Trevesta“ perduoti J. B. M. ir L. M. žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, o J. B. M. įpareigoti grąžinti AB „Trevesta“ pagal sutartį paimtus 105 000 Lt. Teismo teigimu, sprendimo įvykdymas šiuo atveju negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi pati ieškovė ieškiniu siekia pradinės padėties - yra pasiryžusi grąžinti atsakovui šio už nupirktą objektą (nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą) sumokėtą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovės sutuoktinis J. B. M. nepateikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis yra atsakovas, o ne ieškovas šioje byloje, todėl nėra pagrindo iš jo reikalauti pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir atsakovo AB „Trevesta“ prašymą dėl įpareigojimo ieškovę įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 27 010 Lt atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, nagrinėdamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, pažeidė CPK 166 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus, kadangi sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.Teismas nurodydamas, kad atsakovo prašyme išdėstytos aplinkybės dėl 27 010 Lt nuostolių yra pagrįstos rašytiniais įrodymais bei atliktais paskaičiavimais, todėl atsakovo prašymo dalis pareikalauti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą 27 010 Lt sumai yra pagrįsta ir tenkintina, nenurodė kuo pasireiškia tie paskaičiavimai ir pagrįstumas. Be to, aplinkybė, kad AB „Trevesta“ moka banko palūkanas už paimtą paskolą, nėra susijusi su ieškinio reikalavimais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.Teismas nepagrįstai nagrinėjo atsakovo negautų pajamų atlyginimo klausimą, kadangi tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas ir klausimas negalėjo būti išspręstas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.Įpareigojimas įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą atsakovo negautų pajamų ir sumokėtų bankui palūkanų sumą yra sunkiai įgyvendinamas dėl ieškovės finansinės būklės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „Trevesta“ nurodo, kad su ieškovės L. M. atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB „Trevesta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas ir įpareigoti ieškovę ir jos sutuoktinį per 10 dienų pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 305 000 Lt galimų nuostolių atlyginimui ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, panaikinti; ieškovei ir jos sutuoktiniui neįmokėjus per teismo nustatytą terminą pinigų, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad teismo išvada, jog sprendimo įvykdymas negali pasunkėti, nes ieškovė siekia pradinės padėties, t. y. prašo teismą taikant restituciją šalis atstatyti į pirminę padėtį - jai ir jos sutuoktiniui grąžinti žemės sklypą ir namą, o AB „Trevesta“ - 105 000 Lt, nepagrįsta, kadangi:
AB „Trevesta“ už nupirktą objektą sumokėjo 305 000 Lt, o ne 105 000 Lt, todėl teismas nepagrįstai nurodė 105 000 Lt sumą.Ieškovės reikalavimas arba siekimas pradinės padėties negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo, kadangi restitucijos atveju AB „Trevesta“ turi būti grąžinta 305 000 Lt. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad gauti 305 000 Lt yra nepanaudoti ir nebus panaudoti, kad ji kartu su savo sutuoktiniu turės visą pinigų sumą ir restitucijos atveju grąžins AB „Trevesta“ gautus pinigus, be to, ieškovė prašė sumažinti žyminį mokestį dėl sunkios finansinės padėties, todėl darytina išvada, kad gautus pinigus ieškovė su sutuoktiniu gali panaudoti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. M. nurodo, kad su atsakovo AB „Trevesta“ atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo AB „Trevesta“ atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartis pakeistina.
Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Teismas, taikydamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nustato tik preliminarų galimų nuostolių dydį, kadangi, esant atsakovo reikalavimui dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, nuostolių dydis turi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ieškovės L. M. atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, kadangi sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami išskyrus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir sustabdžius bylą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo nuostolių užtikrinimo klausimą, ir CPK 166 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, jog AB „Trevesta“ moka banko palūkanas už paimtą paskolą, nėra susijusi su ieškinio reikalavimais, todėl nebuvo pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bankui sumokėtų palūkanų sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Trevesta“, imdamas iš banko 200 000 Lt kreditą žemės sklypui bei nebaigtam statyti gyvenamajam namui, esantiems Vaivos g. 51, Vilniuje, pirkti ir sudarydamas kredito sutartį, žinojo apie mokėtinas bankui palūkanas ir tiek taikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir jų netaikius, palūkanos už paimtą paskolą turėtų būti sumokėtos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo AB „Trevesta“ turėtos išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu, kurių bendra suma yra 5 200 Lt, taip pat negali būti priskiriamos prie atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šias išlaidas atsakovas taip pat turėtų nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad sumokėtos bankui 14 446 Lt palūkanos bei turėtos 5 200 Lt išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu, nėra laikytinos atsakovo nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįtakojo šių išlaidų atsiradimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Trevesta“ nepateikė į bylą įrodymų, kad nusipirkęs žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius Vaivos g. 51, Vilniuje, ketino juos parduoti, taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėtų pakankamai lėšų kreditui numatytu terminu grąžinti ir dėl to atsakovui susidarytų nuostoliai. Be to, į bylą pateiktas AB „Trevesta“ balansas patvirtina, kad AB „Trevesta“ finansinė būklė yra gera ir banko kreditas gali būti grąžintas iš turimų įmonės lėšų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas AB „Trevesta“ neįrodė prašyme nurodyto konkretaus nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagal pateiktus į bylą įrodymus tikėtina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti 10 000 Lt nuostolių, kadangi, taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nupirktame objekte negali vykdyti veiklos, disponuoti šiuo objektu. Ieškovo ar kito prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavusio asmens turtinė padėtis pagal įstatymą negali būti pagrindu netaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 147 straipsniu ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad ieškovė L. M. įpareigotina įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 10 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo AB „Trevesta“ atskirojo skundo argumento, kad taikius restituciją nebus pakankamai lėšų grąžinti UAB „Trevesta“ už žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius Vaivos g. 51, Vilniuje, sumokėtų 305 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucijos atveju, nesant lėšų 305 000 Lt sumokėtos kainos grąžinimui, šios pinigų sumos išieškojimas gali būti nukreiptas į pagal restituciją grąžinamus žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius Vaivos g. 51, Vilniuje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad neįpareigojus į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 305 000 Lt galimų nuostolių atlyginimo ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti ne tik ieškovę, bet ir jos sutuoktinį atsakovą J. B. M. per 10 dienų pervesti į teismo specialiąją sąskaitą 305 000 Lt galimų nuostolių atlyginimo ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, yra nepagrįstas, kadangi pagal įstatymo nuostatas įpareigojamas užtikrinti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, tuo tarpu atsakovas J. B. M. tokio prašymo pateikęs nebuvo ir laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik ieškovės L. M. iniciatyva.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį ir įpareigodamas ieškovę pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tinkamai neįvertino byloje esančių ir šio klausimo išsprendimui svarbių faktinių bylos duomenų, dėl to klausimas buvo išspręstas iš dalies neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės L. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo AB „Trevesta“ atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartis pakeistina, suformuluojant nutarties rezoliucinę dalį, išskyrus šioje dalyje nurodytą nutarties apskundimo terminą ir tvarką. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įmokos įmokėjimui arba banko garantijos pateikimui yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas šiems veiksmams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį, išskyrus šioje dalyje nurodytą nutarties apskundimo terminą ir tvarką, suformuluojant taip:
„Atsakovo akcinės bendrovės „Trevesta“ prašymą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti ieškovę L. M. iki 2007 m. spalio 20 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą LT 58 7044 0600 0027 6862 AB SEB Vilniaus banke 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), pateikiant į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo akcinės bendrovės „Trevesta“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Išaiškinti ieškovei L. M. , kad teismo nustatytu terminu nurodytos pinigų sumos neįmokėjus ir nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.