Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui - pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl 2014-08-14 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pareigūno priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 55N-16797722-14, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą padavęs asmuo nesutinka su priimtu nutarimu, nurodydamas, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² 1 d. Skundo padavėjo nuomone, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnas rėmėsi vien vaizdo registratoriumi filmuota medžiaga.

Kad A. S. manevras buvo nufilmuotas Islandijos plente Kaune yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Jokie video registratoriai ir jų naudojimas transporto eismo fiksavimui Lietuvos Respublikoje nėra įteisinti – jų naudojimas nereglamentuotas jokiais teisės aktais. Iš pateikto vaizdo įrašo neaišku kas vairuoja automobilį. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nenagrinėtos ir nepaneigtos, o visi neaiškumai administraciniame procese aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, Šia teise pasinaudoti negalėjo, nes ją jam apribojo pareigūnas vienu metu (tą pačią dieną ir tą pačią valandą) surašydamas ATP protokolą ir priimdamas nutarimą ATP byloje. Jam nebuvo suteikta galimybė ramiai perskaityti minėtus dokumentus, nes pareigūnas ragino greičiau pasirašyti.

Alytaus apskrities VPK Varėnos r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas , išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai aiškino ir pritaikė ATPK materialines ir procesines teisės normas, neapklausė jokių su galimu KET pažeidimu susijusių asmenų, todėl priėmė niekuo nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą ATP byloje. Nutarimą priėmęs pareigūnas visiškai neišsiaiškino ATPK 124² str. 1 d. numatytos pažeidimo subjektyviosios pusės - kaltės, motyvo, tikslo, o taikydamas minėtą normą, nesirėmė teismų praktika, kad ATPK 124² str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Protokole nėra nurodytas priežastinis ryšys dėl jo atliekamo manevro ir eismo saugumui galimai sukeltų pasekmių, nėra nurodyti ir liudytojai, nukentėjusieji.

Taikant atsakomybę už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokių veiksmų neatliko ir nepadarė nurodomo pažeidimo.

Skundą padavęs asmuo – pareiškėjas A. S. skundą palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Jis paaiškino, kad 2014-06-05 apie 21.09 val. važiavo iš Palangos miesto ir buvo Kauno mieste. Važiavo mikroautobusu VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo. Išvažiuojant iš po viaduko į pagrindinį kelią likus 20-30 metrų pažiūrėjo ar nėra automobilių pagrindiniame kelyje. Privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Įvažiavo į pagrindinio kelio 1-ąją eismo juostą. Priartėjus prie pat įvažiavimo į pagrindinį kelią nestebėjo kas važiuoja pagrindiu keliu. Matomumas pagrindiniu keliu judančių transporto priemonių, kurioms reikalinga duoti kelią, iš šalutinio kelio apie 40-50 metrų.

Skundą padavusio asmens – pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės paprastai užleidžia eismo juostą, persirikiuodamos į kitą, laisvą eismo juostą, kai judėjimo kryptimi yra dvi eismo juostos. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti naikinamas.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. S. 2014-08-14 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK priimtu nutarimu administracinėje byloje Nr. 55N-16797722-14 nubaustas 500 Lt bauda pagal LR ATPK 124² str.1d. su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Nubaustas už tai, kad 2014-06-05 d. apie 21.09 val., Islandijos pl. Kaune, vairuodamas transporto priemonę VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu artėdamas prie nereguliuojamos kelių sankryžos, prieš pat kelių susikritimą nesustojęs ir nedavęs kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai transporto priemonei, tuo priversdamas artėjančios transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, siekiant užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą, t.y. tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.

Priimtas nutarimas grindžiamas šiais surinktais ir ištirtais įrodymais:

administracinio teisės pažeidimo protokolu ATP byloje Nr.55N-16797091-14, kuriame A. S. paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę, esant prastam matomumui, jam iš kairės šviečiant ryškiai saulei, tikėjosi kad bus greitėjimo juosta ( b.l. 10-11);

2014-07-02 D. K. elektroninio pranešimo policijos elektroninių paslaugų sistemoje “ePolicija.lt“ nurodyta įvykio data ir laikas: 2014-06-05 21.08 val. – 21.09 val.; įvykio aplinkybės: vos, vos pavyko išvengti autoįvykio su automobiliu VW Transporter , geltonos spalvos, v.nr. (duomenys neskelbtini). Šis vairuotojas aiškiai sukėlė avarinę situaciją. D. K. ( b.l. 13);

Pateiktu videoįrašu CD diske, kuriame rodomas video vaizdas iš važiuojančio automobilio, kai į tą patį kelią įvažiuoja mikroautobusas, o transporto priemonė iš kurios fiksuotas video vaizdas pakeičia važiavimo juostą ( b.l. 9);

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK buvo persiųsta medžiaga iš Kauno AVPK KPV administracinės veiklos skyriaus ( 2 lapai) – b.l. 14.

ATPK 124 ² straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, yra laikomas pavojingu vairavimu.

Priimtame nutarime nurodyta, kad A. S. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, o būtent : 9 punkto - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;158 punkto - nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnio nuostata suprantama ir taip, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 124² str. 1 d. konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pagal A. S. aiškinimą jis su šeimos nariais važiavo iš Palangos miesto į namus Varėnos rajone. Kauno miesto teritorija jam yra mažai žinoma, todėl neteisingai pasirinko važiavo kryptį link namų ir bandydamas surasti tinkamą išvažiavimą, įvažiavo į Islandijos plentą. Tyčia sukelti pavojų eismo saugumui neturėjo intereso ir pagrindo. Liudytoja apklausta V. S. patvirtino A. S. nurodytas aplinkybes. Liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad jam važiuojant automobiliu Islandijos plentu teko staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, atsiradus kliūčiai kelyje. Šis įvykis nebuvo kažkuo išskirtinis, jo aplinkybių tiksliai ir smulkiai neprisimena.

Daroma išvada, kad A. S. atlikti veiksmai 2014-06-05 vairuojant automobilį ir įvažiuojant į Islandijos plentą Kauno mieste nelaikytini chuliganiškomis paskatomis, nes šios veikos darymo priežastys nebuvo dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, savo elgesio, kaip atviro iššūkio visuomeninei tvarkai išreiškimas ir t.t. Paprastai tariant kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini) Varėnos rajone) gyvenantis asmuo, turintis nepakankamai įgūdžių vairuoti transporto priemonę intesyvaus eismo keliuose, sudėtingomis eismo sąlygomis ir situacijose, jam neįprastoje aplinkoje (didmiesčio kelyje), nesugebėjo tinkamai įvertinti susidariusios eismo situacijos, iš savo, kaip vairuotojo nepatirties ir pakankamų įgūdžių neturėjimo, nesugebėjimo tinkamai orientuotis susidariusioje situacijoje bei padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Pagal byloje pateiktą vaizdo įrašą matyti, kaip transporto priemonė, kurioje yra videoregistratorius fiksuoja kelią ir jo aplinką, kitu keliu judančią transporto priemonę – mikroautobusą iš dešinės. Mikroautobusas priartėja prie pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja automobilis su videoregistratoriumi, stabdydamas įvažiuoja į pagrindinį kelią pagal važiavimo kryptį dešinėn.Vaizdo įraše matyti, kad mikroautobusas priartėja prie kelio ženklo „duoti kelią“ ir juda toliau, nepraleisdamas pagrindiniu keliu judančios transporto priemonės. Automobilis su videoregistratoriumi pristabdo ir keičia važiavimo eismo juostą, kadangi į jo eismo juostą dalinai įvažiuoja mikroautobusas.

Pagal KET 203 p. reikalavimus vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

Nagrinėjamoje situacijoje nėra surinkta ir ištirta kitų įrodymų, t.y. kitų apklaustų liudytojų, be nurodytų, vaizdo įrašų, fiksuojančių įvykį iš kitos vietos, kad būtų stebimos abi nurodomos transporto priemonės. Liudytojas D. K. nurodė, kad apie tokį įvykį policijai pranešė ne iš karto po šios situacijos užfiksavimo, o tik po kurio laiko. Įvykio aplinkybių tiksliai ir smulkiai dabar neprisimena. Pagal liudytojo aiškinimus jam leistinas važiavimo greitis buvo 80 km/h, o prieš sankryžą – 50 km/h. Nurodo, kad jis važiavo leistinu greičiu.

Tiriamoje situacijoje objektyviai, pilnai ir visapusiškai įvertinti susidariusią situaciją būtų galima, jeigu įvykį būtų stebėjęs policijos pareigūnas, tiriamos situacijos vaizdas būtų fiksuotas iš tokios vietos, kuri leistų stebėti ir vertinti abiejų automobilių judėjimo greitį ir aplinkybes, jiems suartėjant Islandijos plente nurodytu laiku. Tokiu atveju būtų galima vizualiai stebėti ir įvertinti susidariusią situaciją, ar ji buvo pavojinga, kas padarė kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, vieno ar abiejų vairuotojų veiksmai susidariusioje situacijoje buvo nepriimtini techniniu požiūriu.

Kai yra stebimas ir vertinamas tik A. S. vairuojamos transporto priemonės judėjimas (greitis, veiksmai), nėra galimybės visumoje (kompleksiškai) įvertinti ir kito vairuotojo, kuris fiksavo eismo situaciją, veiksmus, įvertinant jų atitikimą kelių eismo taisyklių reikalavimams, susidariusios situacijos priežastinį ryšį pagal atliktus vairuotojų veiksmus.

Administracinė nuobauda skiriama tik tada, kai asmens veikoje nustatomos atitinkamo ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis (LR ATPK 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, ir nėra galimybių nustatyti kitų jo kaltės įrodymų dėl šio pažeidimo.

Ištyrus įrodymus, daroma išvada, kad A. S. nesilaikė KET 9 p. reikalavimo - privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; KET 203 p. reikalavimo - vairuodamas automobilį nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai kertamu keliu. A. S. veiksmuose yra administracinios teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 ¹ str. 3 d. (vairuotojų reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią ) sudėtis.

Nenustatytos aplinkybės, kad praeityje A. S. būtų padaręs šiurkščius administracinės teisės pažeidimus transporto srityje. Kadangi turi galiojančią nuobaudą, tai skirtina bauda, didesnė, negu numatytos baudos vidurkis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų netikslingas ir per griežta nuobauda, įvertinus A. S. asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 284 str.2 d., 300, 301, 302 str. 1 d. 3 p., teismas

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-08-14 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pareigūno priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. 55N-16797722-14 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str.3 d. ir skirti keturisdešimties (40) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.