Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią R. R. kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2016 m. rugsėjo 5 d. - 2017 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija gyvenamosiose patalpose neužtikrino nustatyto minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto.

Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime, 2019 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. 61-2990 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. 41-10444 pateikė duomenis apie 6-ojo būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje ir 1-ojo būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje gyvenusių nuteistųjų skaičių, šių patalpų plotą (b. l. 17, 25, 26). Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose į atsiliepimą nurodė, kad pataisos namai pateikė duomenis apie faktiškai gyvenusių gyvenamosiose patalpose asmenų skaičių pažymų rengimo laikotarpiu.

Pravieniškių PN-AK, vykdydami teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį, patikslino duomenis apie faktiškai gyvenusių asmenų skaičių 6-ajame ir 1-ajame būryje bei 6-oje ir 3-ioje gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu ir juos nurodė 2019 m. spalio 22 d. rašte Nr. S-25949 „Dėl papildomų duomenų patiekimo“ ir 2019 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 61-4336 bei pateikė papildomus įrodymus. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad R. R. nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. bausmę atliko Pirmojo lokalinio sektoriaus 6-ojo būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 27,84 kv. m ir kurioje faktiškai gyveno 6 asmenys, nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK, o nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas bausmę atliko Pirmojo lokalinio sektoriaus 1-ojo būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 37,07 kv. m ir kurioje gyveno 9-11 asmenų.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais patikslintais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose ginčo laikotarpiu faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl darydamas išvadas, jais remiasi. Atsižvelgus į šiuos duomenimis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,37 kv. m ploto iki 4,64 kv. m ploto bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybės ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Taisyklių 11¹.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20, įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu atliko bausmę, apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi naudotos kaitrinės lemputės neužtikrino nustatytos apšvietos normos, be to, jų skleidžiama šviesa žalojo akis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN134:2015) 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Byloje esančio Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinės visuomenės sveikatos centras) 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22) duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 6-ojo būrio 64-oios brigados 6-oje gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta siekė 38+8 lx ir konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 6-ojo būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje pažeistas HN134:2015 14 punkto reikalavimas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 6-ojo būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje 2016 m. rugsėjo 5 d. - 2016 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu R. R. bausmę atliko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas: 56 asmenims buvo įrengta 4 klozetai, 4 praustuvės, 2 veidrodžiai, lentynų visai nebuvo.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) nurodyta, kad prausykloje, tualete turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms virš kiekvienos praustuvės, sieninė drabužių pakaba - 1 vnt. dešimčiai asmenų, sieninis veidrodis virš kiekvienos praustuvės, praustuvė - 1 vnt. dešimčiai asmenų, šiukšlių dėžė - 1 vnt. prie kiekvieno klozeto arba unitazo, klozetas arba unitazas - 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras 1 vnt. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos) 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti įrengta lentynėlė asmens higienos priemonėms po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, sieninė pakaba, bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių, sieninis veidrodis po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovo pateiktų 2019 m. rugpjūčio 1 d. pažymos Nr. 41-10444 ir 2019 m. rugpjūčio 5 pažymos Nr. 77-1147 duomenimis, ginčo laikotarpiu 6-ame būryje buvo 86 nuteistieji, 1-ame būryje – 56 nuteistieji; 1-ojo būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai ir 5 praustuvės, 6-ame būryje - 7 klozetai ir 7 praustuvės; virš kiekvienos praustuvės įrengtos lentynėlės higienos priemonėms susidėti yra veidrodžiai (b. l. 26, 29-30).

Įvertinus Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad 2016 m. rugsėjo 5 d.- 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu pareiškėjui nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1-ojo būrio sanitariniame mazge. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateiktuose patikrinimo aktuose nėra konstatuota pažeidimų, susijusių su lentynėlių ar veidrodžių nebuvimu 1-ojo ir 6-ojo būrio sanitariniuose mazguose, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų paneigiančių atsakovės atstovo nurodytus duomenis, pareiškėjo argumentai dėl šių pažeidimų laikomi nepagrįstais ir atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu jam buvo sunku pasigaminti maistą, kadangi Pravieniškių PN-AK virtuvėlėje nebuvo maisto gaminimui skirtų indų ir įrankių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos nereglamentavo aprūpinimo indais ir maisto gaminimo įrankiais bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų virtuvėlėje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, kurių 2.1-2.16 punktuose nustatė bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlės ir patalpos maistui laikyti aprūpinimo normas. Šių normų 2.12, 2.14 ir 2.16 punktuose nurodyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti indai tinkami sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui, virdulys ir maisto gaminimo įrankiai.

Atsakovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. 77-1147 nurodė, kad pataisos namai užtikrina tinkamą nuteistųjų virtuvėlių aprūpinimą buitiniu inventoriumi: puodais, keptuvėmis, elektriniu virduliu ir kitais maisto gaminimui skirtais įrankiais. Teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo pasirašytoje pažymoje nurodytų duomenų patikimumu, todėl jais remia daromas išvadas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie virtuvėlės neaprūpinimą maisto gaminimui skirtais indais ir įrankiais atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė kitos netinkamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos: bausmę atliko sename pastate, kuriame esančios patalpos senai remontuotos; patalpose įrengtos praustuvės techniškai netvarkingos, inventorius nusidėvėjęs, langų rėmai supuvę ir sunkiai varstėsi; sporto salėje, pagalbinėse patalpose ant lubų sienų buvo matomos juodos dėmės, pelėsis, krito tinkas ir dažai; pastate esantys laiptai nutrupėję ir nesaugūs; tualetai, prausyklos nešvarios; švarai palaikyti nebuvo išduodamos valymo priemonės.

Ginčo laikotarpiu galiojusioje HN 134:2015 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas); bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-86 (17.2.338 2.22), 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akto Nr. PA. 2-222 (17.2.338 2.22) duomenys leidžia daryti išvadą, jog kompetentingos institucijos atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog patalpose, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra neatitiko HN 134:2015 nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės - šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Pravieniškių PN-AK patalpų valymas organizuojamas pagal šios pataisos įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 59-60). Šio aprašo 4 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį, o 9 punkte nurodyta, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie netinkamas sąlygas patalpose, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją skundais, prašymais dėl nesudarytų sąlygų išvėdinti patalpas ir jas išvalyti, dėl nesuteiktų valymo priemonių.

Teismas vertina, kad patalpose, kurias jose apgyvendinti asmenys reguliariai vėdina, kruopščiai palaiko švarą ir tvarką, nesudaroma sąlygų pelėsiui veistis, nemaloniam patalpų kvapui atsirasti. Byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, atsakingiems už patalpų tvarkymą, ginčo laikotarpiu buvo neišduodami valymo komplektai ar valymo priemonės.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog pagrindo konstatuoti HN 134:2015 37 punkto pažeidimą nėra.

Pravieniškių PN nurodė, kad patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, grindys ir lubos tvarkingos, įstaiga užtikrino tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami; patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skirtus asignavimus; Pirmojo sektoriaus 6-ojo būrio laiptai saugūs, nenutrupėję, 1-ojo būrio laiptų pakopų remontą numatoma atlikti šiltuoju metų laiku; Pirmojo sektoriaus 1-ajame ir 6-ajame būrių patalpose sumontuoti mediniai langai, kurie tvarkingi, sandarūs ir varstosi, o išdaužti ar sulūžę langai keičiami naujais; gyvenamosiose patalpose sumontuota mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpos gali būti vėdinamos per langus.

Išanalizavus byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-86 (17.2.338 2.22), 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo aktą Nr. PA. 2-222 (17.2.338 2.22), sprendžiama, kad kompetentinga institucija parengtose išvadose pareiškėjo nurodytų pažeidimų patalpose, į kurias buvo paskirtas pareiškėjas, nenustatė (b. l. 31-39, 86-92). Teismas nevertina pareiškėjo į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (2-12 4.80)2-16128, kadangi šiame rašte nurodytos aplinkybės nesusijusios su ginčo laikotarpiu.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo HN 134:2015 neatitinkančiomis sąlygomis atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas prašė priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad teismo pareiga yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas; teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Be to, sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti žalą, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, jog valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu; iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Sprendžiant dėl R. R. skundo teiginių, kad ginčo laikotarpiu kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK buvo nežmoniškos ir kankinančios, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė didžiulį diskomfortą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą, daroma išvada, jog pareiškėjas tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų sukeltų psichologinių problemų nesikreipė, Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. - 2017 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, irgi nesikreipė (b. l. 27-28).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuteistasis patiria tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1181/2010 ir kt.).

Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą, įvertinus nustatytų netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, t. y. tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas gyveno patalpoje, kurioje apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, bei tai, kad nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1-ojo būrio sanitariniame mazge 2016 m. rugsėjo 5 d. - 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu, daroma išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygas, nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, daroma išvada, kad nesant įrodymų, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad buvo pažeista R. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.