Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjų M. V. ir R. V. atstovui advokatui Arūnui Koskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų atstovas pirmąjį pareiškimą palaiko, patikslintą pareiškimą atsiima ir prašo jį palikti nenagrinėtu. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti. Paaiškino, kad mirus pareiškėjų motinai D. V., pareiškėjai liko gyventi bute, kurio dalis nuosavybės teise priklausė jai. Jie mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą. Pareiškėjų įstatyminis atstovas - jų tėvas - santuoką su pareiškėjų motina buvo nutraukęs, todėl jie yra vieninteliai įpėdiniai į motinos palikimą. Nurodo, jog kitų suinteresuotų asmenų nėra. Įstatyminis atstovas pas notarą nesikreipė, bet laiko, kad faktiškai valdydami priėmė palikimą ir nors vienas iš pareiškėjų yra nepilnametis, bet teismų praktika leidžia nustatyti tokį juridinį faktą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į posėdį neatvyko, bet gautas jų atsiliepimas, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinis faktas ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai M. V. ir R. V. yra E. V. ir D. V. vaikai (b. l. 6-70). Mirties liudijimas įrodo, jog D. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Santuoka tarp E. V. ir D. V. nutraukta (b. l. 8). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad D. V. vardu yra registruota nuosavybės teise ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)(b. l. 30). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro pateikta pažyma įrodo, kad į mirusios D. V. palikimą notarų biure paveldėjimo byla neužvesta. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas ir būtų nustatytas juridinis faktas. Byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjų M. V. ir R. V. atstovo nurodytas aplinkybes, kad faktiškai valdydami pareiškėjai priėmė mirusios motinos palikimą ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l.10-13, 15-18).

Vienas iš pareiškėjų M. V. yra nepilnametis. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis). M. V. gyveno su motina, o jai mirus, sūnumi pradėjo rūpintis kitas įstatyminis atstovas – tėvas. Nepilnamečio įstatyminis atstovas turi užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą ir įstatyme nustatyta pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises.

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl įstatyminio atstovo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Šioje byloje įstatyminis atstovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, jam šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Kadangi nepilnamečio įpėdinio įstatyminis atstovas neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis, LAT nutartis 2009-12-22 Nr. 3K-3-600/2009).

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, darytina išvada, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjai, faktiškai pradėję jį valdyti, todėl juridinis faktas nustatytinas.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 str., 448 str. teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad M. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos D. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.