Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Regina Pociene, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

Utenos apskrities viršininko administracijos atstovei Moletu žemetvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Grižaitei,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškeju J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo J. M. skundas del Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2009 m. birželio 29 d. nutarimo, ir

2008 m. spalio 29 d. J. M. ir A. M. atstove R. B. kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, prašydama pradeti ikiteismini tyrima del neteisetu Utenos apskrities viršininko administracijos pareigunu veiksmu. Pareiškime nurode, jog 2006 metais J. M. ir A. M. nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype Nr. 2 (duomenys pakeisti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanciame (duomenys neskelbtini), Moletu rajone, buvo neteisetai suformuotas 3800 kv. m. ploto žemes sklypas Nr. 3 (duomenys pakeisti), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. lapkricio 7 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-17836 neteisetai atkurtos nuosavybes teises i ši sklypa D. P.

2008 m. gruodžio 22 d. Moletu rajono apylinkes prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-2-013-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2009 m. birželio 8 d. prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Toki savo sprendima motyvavo tuo, jog D. P. žemes sklypas Nr. Nr. 3 (duomenys pakeisti) buvo suprojektuotas ne J. M. ir A. M. priklausancio žemes sklypo ribose, o laisvoje valstybineje žemeje. Pareiškejams žemetvarkos pareigunu veiksmais žala nepadaryta, jiems nuosavybes teise priklausancio sklypo plotas nesumažintas, sklypo ribos atitinka 1999 metu žemes sklypo plane bei 1999-05-11 žemes sklypo abrise nustatytas ribas.

J. M. ir A. M. atstove R. B., nesutikdama su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiaji prokurora, prašydama panaikinti 2009 m. birželio 8 d. nutarima.

Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras 2009 m. birželio 26 d. nutarimu R. B. skunda del Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarimo panaikinimo atmete. Nutarime konstatavo, jog skundžiamas prokurores nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima yra teisetas ir pagristas.

Moletu rajono apylinkes teismas 2009 m. liepos 20 d. nutartimi atmete pareiškejo J. M. skunda del Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarimo bei vyriausiojo prokuroro 2009 m. birželio 26 d. nutarimo panaikinimo.

Skunde pareiškeju J. M. ir A. M. atstovas advokatas Marius Tamošiunas prašo Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarti panaikinti ir priimti del skundo nauja sprendima: panaikinti Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir ipareigoti Moletu rajono apylinkes prokuratura išsamiai atlikti ikiteismini tyrima del D. P. ir Utenos apskrities viršininko administracijos darbuotoju veiksmu.

Atstovas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagristai, išsamiai neištyrus visu reikšmingu aplinkybiu. Visu pirma, Utenos apskrities viršininko administracijos pareigunai neteisetai, pažeisdami istatymus, neatlygintinai perdave D. P. 0,20 ha valstybines žemes, del to valstybe akivaizdžiai patyre žalos. Be to žemetvarkos pareigunai A. M. ir J. M. nuosavybes teise priklausanciame sklype neteisetai suformavo 0,18 ha ploto žemes sklypa ir ji perdave D. P.. Tuo buvo pažeisti ne tik privatus pareiškeju interesai, t.y. ju teise isigyti iš valstybes sklypo pervirši, bet ir viešasis interesas, nes buvo pasisavinta valstybine žeme. Todel Utenos apskrities viršininko administracijos pareigunu ir D. P. veiksmai, apelianto nuomone, turi Lietuvos Respublikos BK 228 str., 182 str. ar 184 str. numatytu nusikalstamu veiku požymiu.

Kad 0,18 ha ploto žemes sklypas Nr. Nr. 3 (duomenys pakeisti) buvo suformuotas butent A. M. ir J. M. sklypo ribose, o ne laisvoje valstybineje žemeje, atstovo teigimu, patvirtina tai, jog tiek pagal 1998-11-10 ir 1999-05-11 nubraižytus D. P. bei A. M. ir J. M. sklypu abrisus, tiek pagal 2000-03-06 S. B. II atliktus tikslius kadastrinius matavimus D. P. ir A. M. bei J. M. sklypai ribojosi riboženkliais pažymetuose taškuose 5-6-7 (pagal kadastriniu matavimu plana – 7-8-12 taškuose), tarp šiu sklypu nebuvo jokiu kitu žemes sklypu ar laisvos valstybines žemes plotu. Atlikus D. P. žemes sklypo kadastrinius matavimus, D. P. nuosavybes teise buvo iregistruotas 4,5270 ha, o ne 4,32 ha ploto žemes sklypas, taigi D. P. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo riba nebuvo pakeista. Tai, kad buvo paslinkta ne D. P. žemes sklypo kraštine, siekiant sklypa sumažinti, bet pareiškejo žemes sklypo kraštine ir sumažintas pareiškeju žemes sklypas, konstatavo ir tyrima atlikes Seimo kontrolierius. Ta aplinkybe, jog A. M. ir J. M. sklypo plotas, net ir atemus iš jo naujai suformuota 0,18 ha sklypa, lieka 11,49 ha vietoje iteisinto 11,23 ha, atstovo tvirtinimu, neturi jokios teisines reikšmes ir nepateisina pareigunu neteisetu veiksmu, nes nukentejusieji neteko teises isigyti iš valstybes ši žemes sklypo viršploti, taigi, patyre turtine žala.

Tai, jog pareiškejai savo teises gina ir civilineje byloje, atstovo teigimu, negali buti pagrindu nutraukti ikiteismini tyrima, nes ši aplinkybe neatleidžia kaltu asmenu nuo baudžiamosios atsakomybes. Be to civilines bylos baigtis taip pat priklauso nuo tinkamo galimu nusikalstamu veiku ištyrimo, nes nusikalstamu budu suformuota 0,18 ha ploto sklypa bei D. P. neteisetai neatlygintinai perduota valstybines žemes pervirši pastarasis perleido tretiesiems asmenims, iš kuriu ši nusikalstama veika igyta turta išreikalauti galima tik konstatavus nusikalstamos veikos padaryma.

Apeliantas pažymi, jog 1999-05-11 abrise pažymetuose 5-6-7 taškuose riboženkliai buvo pastatyti 1999 metais, o ju tikslios koordinates nustatytos 2000-03-06 kadastriniu matavimu metu ir egzistuoja iki šios dienos, todel Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras nutarime nepagristai nurode, jog šiu riboženkliu nebuvo. Nepagristas, apelianto nuomone, prokuroro argumentas, jog ikiteisminis tyrimas turetu buti nutrauktas del senaties, nes 0,18 ha ploto žemes sklypas D. P. buvo suteiktas ne 1998-2000 metais, o Utenos apskrities viršininkui 2006-05-11 priemus isakyma Nr. 16-434.

Apylinkes teismas, konstatuodamas, jog apklausiamas liudytoju J. M. nurode, kad 2008-01-31 nuvykus i žemes sklypa, riboženkliai buvo toje pacioje vietoje, kur buvo pastatyti atstatant nuosavybe, apelianto tvirtinimu, iškreipe J. M. parodymu esme, nes 5-6-7 riboženkliai iki šiol stovi ten, kur buvo pastatyti dar 1999 m. ženklinant D. P. ir nukentejusiuju sklypus. Tuo tarpu 2008-01-31 komisijos nariai ne atstate 6 ir 7 riboženklius, o pastate visiškai naujus riboženklius ant 0,18 ha sklypo ir pareiškeju sklypo ribos, tokiu budu paslinkdami pareiškeju sklypo riba bei sumažindami jo plota, taigi neteisetai perkele nukentejusiuju sklypo riboženklius ir šie veiksmai turi BK 298 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu.

Atstovas tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nepagristai netirti ir neivertinti galimi Utenos apskrities viršininko administracijos pareigunu atlikti dokumentu klastojimo veiksmai, nes pareiškeju advokatui 2008-12-03 Moletu rajono apylinkes teismo posedyje (civilineje byloje) susipažinus su Utenos viršininko isakymu Nr. 10-08-66 patvirtintu Balninku kadastrines vietoves žemetvarkos projekto originalu paaiškejo, kad J. M. ir A. M. žemes sklypas Nr. 2 (duomenys pakeisti) betarpiškai ribojasi su D. P. žemes sklypu Nr. 1 (duomenys pakeisti), o žemes sklypas Nr. 3 (duomenys pakeisti) (laisva valstybine žeme (veliau D. P. sklypas Nr. Nr. 3 (duomenys pakeisti)) tarp nurodytu sklypu nebuvo suformuotas. Tuo tarpu Seimo kontrolieriui bei pareiškeju advokatui pagal užklausima buvo pateikta Utenos apskrities viršininko isakymu Nr. 10-08-66 patvirtinta Balninku kadastrines vietoves žemetvarkos projekto patvirtinta kopija, kur tarp J. M. ir A. M. žemes sklypo Nr. Nr. 2 (duomenys pakeisti) ir D. P. žemes sklypo Nr. Nr. 1 (duomenys pakeisti) yra nubraižytas žemes sklypas Nr. Nr. 3 (duomenys pakeisti) (laisva valstybine žeme, veliau D. P. sklypas Nr. Nr. 3 (duomenys pakeisti)).

Teismo posedyje pareiškejas J. M. ir jo atstovas praše skunda tenkinti.

Prokurore praše J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skunda atmesti.

Utenos apskrities viršininko administracijos atstove praše J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skunda atmesti.

Pareiškeju J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skundas tenkintinas, o Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartis naikintina kaip nepagrista.

Šiuo konkreciu atveju nutraukti ikiteismini tyrima nebuvo jokio pagrindo, kadangi išvada, jog nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nepagrista išsamiu visu reikšmingu aplinkybiu tyrimu.

Visu pirma, byloje nera surinkta faktiniu duomenu, iš kuriu butu galima objektyviai spresti, kokio ploto žemes sklypa D. P. turejo teise valdyti nuosavybes teise iki to momento, kai tarp pastarajam priklausancio žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) bei J. M. ir A. M. priklausancio žemes sklypo Nr. 2 (duomenys pakeisti) buvo suformuotas laisvos valstybines žemes sklypas Nr. 3 (duomenys pakeisti). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera: nuosavybes teises atkurimo D. P. i sklypa Nr. 1 (duomenys pakeisti) bylos, Utenos apskrities viršininko 1999-01-22 sprendimo Nr. 37172-62-6514, kuriuo D. P. buvo atkurtos nuosavybes teises gražinant žeme natura, Utenos apskrities viršininko isakymu 2000-06-08 Nr. 10-06-169 ir 2002-07-23 Nr. 10-06-438, kuriais buvo patvirtinti D. P. priklausancio žemes sklypo kadastro duomenys ir šio žemes sklypo padalinimo projektas, su tuo susijusiu išsamiu VI Registru centro duomenu, o taip pat D. P. priklausanciame žemes sklype Nr. 1 (duomenys pakeisti) suformuotu sklypu pirkimo-pardavimo sutarciu, nors kai kuriais iš aptartu dokumentu grindžiamas nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima. Taip pat byloje turetu buti vertinami dokumentai, patvirtinantys D. P. nuosavybes teises atkurimo i sklypa Nr. 3 (duomenys pakeisti) istorija.

Iš byloje apklaustu liudytoju D. P. ir V. Š. parodymu bei byloje esancios Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymos Nr. 4D-2008/4-441 galima daryti išvada, jog nuosavybes teises Utenos apskrities viršininko 1999-01-22 sprendimu Nr. 37172-62-6514 D. P. buvo atstatytos i 4,32 ha ploto žemes sklypa (sklypo Nr. Nr. 1 (duomenys pakeisti)). Utenos apskrities viršininko 2000-06-08 isakymu buvo patvirtinti D. P. žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti), kurio plotas yra ne 4,35 ha, o 4,5270 ha, kadastro duomenys ir jie buvo iregistruoti nekilnojamojo turto registre. Utenos apskrities viršininko 2002-07-23 isakymu Nr. 10-06-438 buvo patvirtintas D. P. priklausancio 4,5270 ha ploto žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) padalinimo projektas, ši sklypa skaidant i tris sklypus: A – 2,9389 ha ploto, B- 0,7694 ha ir C – 0,8187 ha ploto. Žemes sklypas A ir žemes sklypas B buvo parduoti 2002-10-11, o žemes sklypas C – 2005-10-29 (b.l. 10-16, 49, 70-71).

Teismui pareikalavus, Utenos apskrities viršininko administracija pateike Utenos apskrities viršininko 2000-06-08 isakymo Nr. 10-06-169 bei 2002-07-23 isakymo Nr. 10-06-438 kopijas, iš kuriu matyti, jog iš tikruju šiais sprendimais buvo patvirtinti D. P. priklausancio žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) kadastro duomenys bei šio žemes sklypo padalinimo projektas, kur žemes sklypo plotas nurodytas ne 4,32 ha, o 4,5270 ha.

Taciau ikiteisminio tyrimo metu ne tik kad nebuvo išreikalauti šie tiesiogiai su tyrimu susije dokumentai, bet visiškai nebuvo aiškintasi, kokiu gi budu D. P. igijo 0,20 ha ploto didesni žemes sklypa, nors nuosavybes teise jam buvo atstatyta tik i 4,32 ha ploto žemes sklypa, ir kokio ploto žemes sklypa jis pardave.

Be to Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarime nutraukti ikiteismini tyrima padaryta išvada, jog atlikus D. P. žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) geodezinius matavimus, šio sklypo riba, kuri anksciau buvo bendra su J. M. ir A. M. žemes sklypu Nr. 2 (duomenys pakeisti), buvo pakeista, sumažinant D. P. sklypa, ir todel tarp sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) ir sklypo Nr. 2 (duomenys pakeisti) atsirado 0,1891 ha ploto laisvos valstybines žemes sklypas, prieštarauja faktiniams duomenims, esantiems ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Iš byloje esancio S. B. II sudaryto D. P. priklausancio žemes sklypo plano matyti, jog sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) plotas yra 4,5270 ha ir taškuose 7-8-12 ribojasi su J. M. ir A. M. priklausanciu žemes sklypu (b.l. 67). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. paaiškino, jog D. P. žemes sklypo geodezinius matavimus jis atliko pagal naturoje pažymetas sklypo ribas. Atliekant matavimus sklypo ribos nebuvo keiciamos, riboženkliai nebuvo perstatomi (b.l. 63).

Nors Utenos apskrities viršininko administracijos atstove teismo posedyje tvirtino, jog laisvos valstybines žemes sklypas Nr. 3 (duomenys pakeisti) buvo suformuotas D. P. atmatuoto sklypo viršplocio, kurio jis atsisake, ribose, todel J. M. ir A. M. priklausancio 1999 metais suformuoto žemes sklypo Nr. 2 (duomenys pakeisti) ribos nepasikeite, taciau ši atstoves aiškinima paneigia ne tik minetas D. P. žemes sklypo planas, šio sklypo geodezinius matavimus atlikusio liudytojo parodymai, bet ir teismui pateikti Utenos apskrities viršininko isakymai (2000-06-08 Nr. 10-06-169, 2002-07-23 Nr. 10-06-438), kuriais buvo patvirtinti D. P. priklausancio ne 4,32 ha, o 4,5270 ha ploto žemes sklypo kadastro duomenys ir padalinimo projektas, bei liudytojo D. P. parodymai, kad sklypa Nr. 1 (duomenys pakeisti) jis iregistravo su viršplociu, nes jo atsisakyti niekas nereikalavo, o priešingai – paaiškino, jog toks viršplotis yra leistinas ir jam teisetai priklauso (b.l. 49). Tai rodo, kad D. P. minimo viršplocio neišsipirko ir neatsisake.

Taigi, visos šios aplinkybes, priešingai, nei tvirtina prokurore bei Utenos apskrities viršininko administracijos atstove, patvirtina, jog laisvos valstybines žemes sklypas negalejo buti suformuotas tik D. P. žemes sklypo ribose, nepaslinkus J. M. ir A. M. 1999 metais atmatuoto žemes sklypo Nr. 2 (duomenys pakeisti) ribos.

Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo 10 str. 3 d., jei J. M. ir A. M. atkuriant nuosavybes teises i žeme suformuotos žemenaudos plotas buvo atmatuotas didesnis ir jo viršplotis buvo ne daugiau kaip 10 % jiems nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo ploto, pastarieji turejo pirmumo teise ši viršploti, atlike žemes sklypo geodezinius matavimus, išsipirkti iš valstybes.

Atkreiptinas ikiteisminio tyrimo pareigunu demesys i tai, jog mineta Žemes reformos istatymo nuostata, reglamentuojanti galimybe isigyti suformuotos žemenaudos viršploti, galiojo ir 2000 metais, t.y. tuo metu, kai buvo atlikti D. P. priklausancio žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) geodeziniai matavimai ir buvo patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys.

Ivertines aptartas aplinkybes, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog ikiteismini tyrima atlike pareigunai ir teismas neturejo pagrindo konstatuoti, kad valstybes tarnautojai, atlikdami savo pareigas nepadare jokiu pažeidimu. Tik surinkus visus paminetus irodymus ir juos ivertinus turetu buti aiškinamasi, ar valstybes tarnautojai, 1999-01-22 atstate D. P. nuosavybes teise i 4,32 ha ploto žemes sklypa, o veliau, t.y. 2000-06-08 ir 2002-07-23, priimtais sprendimais sudare prielaidas jam iteisinti nuosavybes teise i 4,5270 ha ploto žemes sklypa, 2005-04-21 patvirtintame laisvos valstybines žemes fondo sklypu saraše irašydami ir sklypa Nr. 3 (duomenys pakeisti), neva esanti tarp žemes sklypo Nr. 1 (duomenys pakeisti) ir sklypo Nr. 2 (duomenys pakeisti), o veliau atkure i ši sklypa nuosavybes teises D. P., nepažeide žemes reforma reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu ir žemes reformos igyvendinimo proceduru. Jei pažeide – ar tai buvo padaryta tyciniais veiksmais, ar del neatsargumo netinkamai atliekant pareigas, bei kokio pobudžio ir dydžio žala del to patyre valstybe. Ištyrus šias aplinkybes, sprestinas klausimas, ar nebuvo pažeista J. M. ir A. M. pirmumo teise isigyti 0,1891 ha ploto žemes sklypa, i kuri, kaip i laisvos valstybines žemes sklypa, Utenos apskrities viršininko 2006-11-07 sprendimu Nr. 13-17836 buvo atkurtos nuosavybes teises 10 eiles pretendentui D. P., kuriam sklypas buvo atkeltas iš kitos vietoves.

Pažymetina, jog siekiant isitikinti, ar laisvos valstybines žemes sklypas nebuvo suformuotas jau atmatuotame J. M. ir A. M. priklausanciame žemes sklype, tikslinga ne tik surinkti visus aukšciau aptartus faktinius duomenis, bet ir nuvykus i ivykio vieta apžiureti naturoje esancius riboženklius.

Tik išsamiai ištyrus visas pirmiau aptartas aplinkybes, butu galima objektyviai spresti, ar buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, ar ne.

Esant šioms aplinkybems, pareiškeju J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skundas tenkintinas, Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartis, kuria paliktas galioti Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima ir Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2009 m. birželio 26 d. nutarimas atmesti pareiškejos R. B. skunda, naikintina, priimant sprendima panaikinti minetus nutarimus.

pareiškeju J. M. ir A. M. atstovo advokato Mariaus Tamošiuno skunda tenkinti.

Panaikinti Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – panaikinti Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. birželio 8 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir Moletu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2009 m. birželio 26 d. nutarima atmesti pareiškejos R. B. skunda.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.