Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ALVYDAS LATVYS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-05-13, Molėtų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyv. Žiūrų kaime, Luokesos sen., Molėtų rajone,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis A. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, o būtent: jis, nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. vengė pareigos pagal 2004 m. lapkričio 16 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką T. L., gim. 1997 m., mokant D. L. po 100 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. vengė pareigos pagal 2008 m. liepos 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką T. L., gim. 1997 m., mokant D. L. po 400 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. D. L. įsiskolino 11 640 Lt, o nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolino 8000 Lt, šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Kaltinimas padarius LR BK 164 str. numatytą nusikalstamą veiką grindžiamas šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis:

Apklaustas kaltinamuoju A. L. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad alimentų pagal teismo sprendimus sūnaus Tomo išlaikymui nemoka todėl, kad niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Kartais per mėnesį uždirba tik apie 200 Lt. Yra du kartus dirbęs AB „Molesta“, tačiau už dažną alkoholio vartojimą jį iš darbo atleisdavo. Iš pradžių buvo priteista po 100 Lt mokėti sūnaus išlaikymui, perskaičiavus alimentų sumą - po 400 Lt. Kai buvo perskaičiuoti alimentai, jis iš pradžių nemokėjo, nes niekur nedirbo, bet po kažkurio laiko per kelis kartus buvusiai žmonai Daivai davė apie 3000 Lt, už kuriuos ji sūnui Tomui nupirko kompiuterį. Kai sūnus Tomas sirgdavo, niekuomet nėra jam pirkęs vaistų ar saldumynų. Žada ieškotis darbo ir užsikoduoti nuo alkoholio bei jo nevartoti. Dėl alimentų nemokėjimo gailisi.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad turi sūnų T. L.. Su vyru A. L. išsituokė 2004 m. Išsituokė todėl, kad šis girtavo, nepadėjo jai išlaikyti sūnaus, niekur nedirbo, nes dėl gėrimų jį išmesdavo iš darbų. Gyvena tame pačiame kaime, dirba parduotuvėje, tad buvęs vyras ateina į parduotuvę pirkti alkoholio. Bendrauja su juo ne kaip su buvusiu vyru, o kaip su pirkėju. Kaltinamasis nė sykio nesidomėjo, kaip gyvena jų sūnus. Po Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui, kaltinamasis tik apie porą kartų yra davęs jai pinigų, iš jo tikėtis paramos, beviltiška, nes jis niekur nedirba ir yra prasigėręs. 2008 m. ji kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją, kuri iki šios dienos moka sūnaus Tomo išlaikymui po 195 Lt kas mėnesį.

Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 16 d. sprendimo matyti, kad iš A. L. priteista sūnaus T. L., gim. 1997-11-05, išlaikymui po 100 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės (b.l.36).

Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimo matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2004-11-16 sprendimas pakeistas ir iš A. L., sūnaus T. L. išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-04-18, iki jo pilnametystės (b.l.37).

Iš antstolės N. V. 2011-10-12 pažymos Nr. 0073/07/00339 matyti, kad A. L. alimentų skola D. L. yra 19 194,50 Lt (b.l.19).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-09-20 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. L. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 8 000 Lt (b.l.1-3).

Visi išvardyti įrodymai yra gauti teisėtais būdais, atitinka LR BPK 20 str. numatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog A. L. kaltė dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka. LR BK 164 str. numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui. Kadangi minėto straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, nusikalstama veika laikoma įvykdyta padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų, nagrinėjamu atveju - vengiant pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Kaltinamojo argumentai, kad jis neturėjo pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, jo kaltės nepaneigia, nes vaiko išlaikymas yra neginčijama, prioritetinė tėvų pareiga, o sunki tėvų materialinė padėtis gali turėti įtakos išlaikymo dydžiui, tačiau negali atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Be to, kaltinamasis nors ir nuolat keitė darbovietes, tačiau pajamas gaudavo. Šią aplinkybę jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, taigi, konstatuotina, kad lėšų vaiko išlaikymui jis neskirdavo nesant objektyvių tai pateisinančių priežasčių, uždirbtus pinigus panaudodavo savo reikmėms, o ne teismo sprendimų vykdymui. Netgi aplinkybės, kad buvo laikotarpių, kai kaltinamasis nedirbo ir pajamų negaudavo, nepašalina jo kaltės, kadangi būdamas darbingas ir jauno amžiaus, jis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Be to, iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis žinojo ir suprato savo pareigą pagal priimtus teismo sprendimus išlaikyti vaiką, kaip jau konstatuota, galėjo vykdyti šią pareigą, tačiau sąmoningai jos nevykdė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. L. veiksmai pagal LR BK 164 str. kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamasis A. L. neteistas (b.l. 41), psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 48), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 45).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (LR BK 11 str. 3 d.). Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, trunkamoji, baigta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 50 str.)

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sutinka savo noru pradėti dirbti, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 str.)

Baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-303, 308 str.str. teismas

Nusprendė:

ALVYDĄ LATVĮ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąjį: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p. pagrindu kaltinamajam skirti LR BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti nuteistąjį nemokamus darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.