Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

asmenims, turintiems turtinių teisių į Šilumos tinklus, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – statinius (šilumos tinklus), ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį turtą, tą patvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai prieinama informacija: https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/apie-siulyma-pripazinti-statinius-kurie-neturisavininku-ar-kuriu-savininkai-nezinomi-beseimininkiais-51/. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nurodytų Šilumos tinklų nuosavybės teises nėra. Pareiškėja laiko, jog nurodyti šilumos tinklai neturi savininko, todėl laikytini bešeimininkiu turtu ir perduotini Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat 2021 m. balandžio 13 d. buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ informacija apie pradėtą šilumos tinklų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus daiktus. Priešingas reguliavimas, kuomet savininko bei teisėto valdytojo neturintis turtas, nebūtų pripažintas bešeimininkiu ir nebūtų perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tokie statiniai, kaip aukščiau minėti šilumos tinklai, yra bendros šilumos tiekimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, minėti statiniai yra specialiosios paskirties objektai, todėl privalo būti prižiūrimi bei turėti savininką. Nesant savininkų ir neperdavus tokių statinių Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės tokių statinių remontuoti, keisti naujais ar kitaip pašalinti jų avarinę būklę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 341 punkte reglamentuota, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyris 2022 m. balandžio 4 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą bei tos pačios dienos data Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą, š kurį taip pat įtraukti ir šioje civilinėje prašomi pripažinti bešeimininkiais šilumos tinklai. Nurodyti šilumos tinklai identifikuoti schemose, kuriose nurodoma tiksli šilumos tinklų vieta su tiksliomis koordinatėmis, šilumos tinklų ilgiais. Šilumos tinklų sąrašai ir schemos buvo suderintos kartu su AB „Vilniausp šilumos tinklai“.

Siekdama nustatyti ir informuoti Šilumos tinklų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus daiktus, Vilniaus miesto savivaldybė savo interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbia informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – statinius (šilumos tinklus), ir kviečia atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Tai patvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai skelbiama informacija: https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/apie-siulyma-pripazinti-statinius-kurie-neturisavininku-ar-kuriu-savininkai-nezinomi-beseimininkiais-51/.

Taip pat 2021 m. balandžio 13 d. buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ informacija apie pradėtą šilumos tinklų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus daiktus. Turtinių teisių į aukščiau nurodytuose aktuose išvardintus statinius niekas nepareiškė. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nurodytų Šilumos tinklų nuosavybės teises nėra.

Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomas pripažinti bešeimininkiu turtas neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi. Pareiškėja atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, būtinus turtą pripažinti bešeimininkiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas turtas buvo sukurtas neteisėtai. Todėl teismas daro išvadą, jog yra patenkinti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai tam, kad minėtas turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57–4.58 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 537 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 5,00 m ilgio šilumos tinklus, esančius Daukšos g. 7, Vilniuje: Daukšos 7 pr. – Daukšos 7 ŠM; 32,00 m ilgio šilumos tinklus, esančius Viršuliškių g. 103, Vilniuje: Viršuliškių 103 įvadas – Viršuliškių 103 ŠM3; 19,00 m ilgio šilumos tinklus, esančius Viršuliškių g. 103, Vilniuje: Viršuliškių 103 įvadas – Viršuliškių 103 ŠM1; 2,00 m ir 3,50 m ilgio šilumos tinklus, esančius Verkių g. 62, Vilniuje: Verkių 62 įvadas – Verkių 62 ŠM2 ir Verkių 62 k1 įvadas – Verkių 62 k1 ŠM; 2,70 m ir 7,00 m ilgio šilumos tinklus, esančius Šimulionio g. 6, Vilniuje: Šimulionio 6 įvadas – Šimulionio 6 ŠM1 ir Šimulionio 6 įvadas – Šimulionio 6 ŠM2; 15,00 m ilgio šilumos tinklus, esančius Viršuliškių g.103, Vilniuje: Viršuliškių 103 įvadas – Viršuliškių 103 ŠM2.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.