- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-111-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00204-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir skundą palikti nenagrinėtą.
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, kurioje pareiškėjas A. Ž. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimti procesiniai sprendimai
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną Ž. V., kadangi šio asmens veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, bei pradėjo administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracijų nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucijos atstovas) 2020 m. spalio 26 d. nutarimas buvo paliktas galioti, o A. Ž. skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. V., aplenkdamas/apvažiuodamas A. Ž. vairuotą automobilį iš dešinės per pėsčiųjų perėją, užvažiuodamas ant gatvės bordiūro, elgėsi neatsakingai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją.
5. A. Ž. aiškina, kad jis 2020 m. spalio 11 d., apie 21.20 val., vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vytauto g., Ukmergėje, važiavo nuo Ukmergės autobusų stoties pusės link miesto centro. Vytauto g. važiuojamoji dalis yra suskirstyta į dvi priešpriešines eismo juostas, kurios atskirtos/pažymėtos kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis. Vytauto g. jis važiavo savo eismo juosta, nekirsdamas/neužvažiuodamas ant ašinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Važiavo savo eismo juostos viduriu, nežymiai sklandžiai ir trumpai manevruodamas eismo juostos ribose, kas yra leidžiama pagal KET 117 punktą, todėl KET reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
6. Skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. Ž. Vytauto g., Ukmergėje, kelyje, turinčiame po vieną priešpriešinio eismo juostą, važiavo ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o kaire važiuojamosios dalies puse, prie pat linijos, skiriančios dvipusį eismą, t. y. nustatė, kad buvo važiuojama priešpriešine eismo juosta prie pat linijos, skiriančios dvipusį eismą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga arba skundžiamoje nutartyje buvo neteisingai vartojamos važiuojamosios dalies ir eismo juostos sąvokos. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad A. Ž. važiavo priešpriešine eismo juosta, prie pat linijos, skiriančios dvipusį eismą, neįvertino to, jog vaizdo registratoriaus, filmavimo kampas yra platus (165 laipsnių), kameros linzė išgaubia vaizdą, ypač kraštus. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad A. Ž. nė karto nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Visi priešpriešine eismo juosta važiuojantys automobiliai važiuoja įprasta trajektorija. Jeigu vairuojamas automobilis būtų kirtęs priešpriešines eismo juostas skiriančią liniją, tai priešais atvažiuojantys automobiliai važiuotų prie pat dešiniojo savo eismo juostos krašto.
7. A. Ž. teigia, kad KET 119 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 119 punkte yra nustatyta bendroji nuostata. Vis tik eismo dalyviai gali nutolti nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kai eismo ar kelio situacija to reikalauja. A. Ž. vertinimu, KET 119 punktas eismo dalyviams privalomas, kai kelio, keliuko, gatvės važiuojamoji dalis nėra suskirstyta į eismo juostas arba yra kelios vienos krypties eismo juostos, o tais atvejais, kai važiuojamoji dalis suskirstyta į eismo juostas, eismo dalyviai privalo laikytis KET 117 ir 123 punktų reikalavimų. Pagal KET 117 punktą eismo dalyviams, važiuojantiems savo eismo juosta, privaloma važiuoti eismo juostos ribose, o užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą. Jei yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba arba dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 117 punkte reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies ar eismo juostos krašto nėra. Reikalavimas važiuoti pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta kuo arčiau jos dešiniojo krašto yra reglamentuotas KET 12 punkte, tačiau jis yra skirtas mopedų, lengvųjų keturačių vairuotojams.
8. Pareiškėjas nurodo, kad jis Vytauto g. važiavo savo eismo juosta, nekirsdamas/neužvažiuodamas ant ašinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Važiavo savo eismo juostos viduriu, kas yra leidžiama pagal KET 117 punktą, todėl jokių KET reikalavimų nepažeidė.
9. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad Ž. V. elgėsi neatsakingai, pažeisdamas KET 9, 31, 82.2, 117 ir 125 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y., pravažiavus pėsčiųjų perėją, sutrukdė apeliantui grįžti į eismo juostos vidurį, o įžūliai užkirsdamas kelią vos neprivertė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kurioje priešais važiavo automobilis. Ž. V. veiksmai buvo pavojingi ir tuo, kad, lenkdamas/apvažiuodamas pareiškėjo automobilį iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją, jis nematė dalies pėsčiųjų perėjos, negalėjo įsitikinti, ar joje nėra pėsčiųjų. Ž. V. nurodė, kad A. Ž. važiavo gatvės viduriu, t. y., važiuojamosios dalies viduriu, tuo trukdydamas atlikti jam lenkimo manevrą. Toks Ž. V. teiginys yra klaidingas, melagingas, nes neskiriamos važiuojamosios dalies ir eismo juostos sąvokos. Iš policijai pateikto vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos aiškiai matosi, jog pareiškėjas visą laiką Vytauto g. važiavo dešiniąja eismo juosta ir nė karto nebuvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ar užvažiavęs ant skiriamosios linijos.
Šalies argumentai
10. A. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Ž. V. nepažeidė KET 31 punkto. Ž. V. šiuo atveju privalėjo sulėtinti greitį, tačiau elgėsi priešingai, t. y. greitį padidino, siekdamas aplenkti/apvažiuoti pareiškėjo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės.
11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ž. V. teigė, jog apvažiavo A. Ž. automobilį iš dešinės pusės už pėsčiųjų perėjos, tačiau iš byloje esančios vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad Ž. V. tik baigė atlikti lenkimo/apvažiavimo manevrą iš dešinės pusės už pėsčiųjų perėjos. Iš policijos sudarytos įvykio schemos bei pareiškėjo darytos nuotraukos galima daryti išvadą, kad Ž. V. pradėjo lenkimo/apvažiavimo manevrą būdamas Vytauto-Anykščių g. sankryžoje, o pabaigė už pėsčiųjų perėjos.
12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Ž. V. paaiškinimas, jog jis važiavo kuo arčiau dešiniojo krašto ir atsiradus progai apvažiavo A. Ž. automobilį pro dešinį šoną, galima daryti išvadą, kad Ž. V. net neketino atlikti lenkimo manevro, kadangi norint aplenkti priekyje toje pačioje eismo juostoje važiuojantį automobilį reikia važiuoti arčiau (kairiau) skiriamosios juostos, nes yra būtina įsitikinti, jog lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Remiantis KET 117 punktu užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, todėl paskui pareiškėją važiavęs Ž. V. galėjo jį apvažiuoti tik atlikdamas lenkimo manevrą, įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. A. Ž. važiavimas dešiniąja eismo juosta leistinu greičiu niekaip negalėjo trukdyti atlikti lenkimo manevro. Byloje esančioje filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, kad Ž. V. važiuojant paskui pareiškėjo vairuojamą automobilį Vytauto g. atkarpoje nuo Ukmergės policijos komisariato pastato iki sankryžos su Anykščių g. priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Be to, Ž. V. aplenkdamas nerodė kairės krypties posūkio signalo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo šio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą, nes A. Ž. prašymai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutarime yra akcentavęs, jog jokiais būdais negali būti pažeista asmens teisė kreiptis į teismą, tačiau gali būti nustatytas teisinis reguliavimas, neleidžiantis asmeniui piktnaudžiauti šia konstitucine teise ir kreiptis į teismą, kai tam nėra jokio pagrindo. ANK 608 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 591 straipsnyje numatyta aplinkybė (šiame straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima), institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 621 straipsnyje yra nustatyta, kad ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. ANK 621 straipsnyje nurodytas subjektų, galinčių skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, ratas negali būti aiškinamas plečiamai, kadangi viešojoje teisėje, galioja (vyrauja) imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, kuris reiškia, jog galima elgtis tik taip, kaip nurodyta normoje, viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama.
15. Šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato veikos skyriuje, gavus A. Ž. pranešimą apie tai, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 21.20 val., važiuojant Vytauto gatve, jo vairuojamą automobilį per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės aplenkė kitas automobilis, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Institucijos atstovas 2020 m. spalio 26 d. nutarimu, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl A. Ž. nurodytų aplinkybių, nes nebuvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Ž. šiuo atveju nelaikytinas subjektu, turinčiu teisę skųsti Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ne A. Ž., o asmeniui, apie kurio veiksmus pranešė pareiškėjas. Taigi A. Ž. nelaikytinas asmeniu, kuriam buvo priimtas Institucijos atstovo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tuo pačiu ir subjektu, turinčiu teisę skųsti tokį nutarimą.
17. ANK 578 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. Ž. dėl jo nurodytų kito vairuotojo veiksmų nepatyrė nei fizinės, nei turtinės, nei neturtinės žalos. Čia pastebėtina, kad ir pats pareiškėjas nėra nurodęs, jog dėl kito vairuotojo veiksmų, kuriuos jis įvertino kaip KET pažeidimus, būtų patyręs kokios nors žalos. Be to, teikdamas pranešimą apie kito vairuotojo veiksmus, A. Ž. nurodė, jog jis nori tik to, kad vairuotojas būtų įspėtas. Taigi A. Ž. nevertintinas kaip nukentėjusysis, kuris turi teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 621 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teisė konkretiems subjektams paduoti skundus dėl nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra siejama su tam tikru subjekto suinteresuotumu procese (pavyzdžiui, su siekiu, kad būtų atlyginta neteisėtais veiksmais padaryta žala, su siekiu, kad būtų pakeistas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas, profesiniu suinteresuotumu (prokuroro atveju) ir pan.). Suinteresuotumą procese lemia tai, ar priimtas procesinis sprendimas yra susijęs su besiskundžiančiojo subjekto teisėmis ar teisėtais interesais, pareigomis. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog A. Ž. nelaikytinas subjektu turinčiu procesinį suinteresuotumą nutrauktoje administracinio nusižengimo teisenoje, kadangi sprendimas nutraukti teiseną nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, neriboja jo teisių ar teisėtų interesų, nesukuria jam jokių pareigų. Jis šiame procese yra vertinamas kaip pareiškėjas/liudytojas.
19. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos nagrinėti A. Ž. skundo dėl nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nes šį skundą padavė tokios teisės neturintis subjektas. A. Ž. skundas dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
20. ANK 590 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną nėra skundžiamas, nes tokio procesinio sprendimo nėra privalu formuluoti jokiame procesiniame dokumente. Šiuo atveju Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarime buvo nurodyta, kad šio nutarimo pagrindu A. Ž. yra pradedama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Vis tik tokie nutarime išdėstyti teiginiai nesukuria A. Ž. teisės skųsti sprendimą pradėti jam administracinio nusižengimo teiseną.
21. Įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės bei pareigos nagrinėti ir A. Ž. skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Ši A. Ž. skundo dalis dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo taip pat turėjo būti palikta nenagrinėta.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2021 m. kovo 12 d. buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla pagal A. Ž. skundą dėl Institucijos atstovo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 11 d., apie 21.20 val., Vytauto gatvėje, Ukmergės mieste, važiuodamas automobiliu, ties sankryža su Anykščių gatve, nesilaikė KET 119 punkto reikalavimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2021 m. kovo 12 d. nutartį A. Ž. gali skųsti ANK nustatyta tvarka.
23. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartis yra naikintina, o A. Ž. skundas dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo paliktinas nenagrinėtu.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl A. Ž. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu bei administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu pareiškėjui, taip pat dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, kadangi, kaip jau buvo minėta, A. Ž. neturėjo teisės skųsti Institucijos atstovo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, o pirmosios instancijos negalėjo tokio skundo nagrinėti. Faktas, kad pareiškėjo skundą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nesukuria apeliacinės instancijos teismui pareigos, kuri nėra numatyta ANK, t. y. nagrinėti įstatyme nenumatyto subjekto skundą dėl procesinių sprendimų, susijusių su administracinės teisenos nutraukimu ar jos pradėjimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir A. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 26 d. nutarimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.