Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Kalėjimų tarnybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama pareiškėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant. (ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas keliamas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Departamento pareigūnų veiksmų, jiems atliekant kratą pareiškėjo gyvenamojoje kameroje.

7. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 4 d. protokolas ,,Dėl patalpos kratos“, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 4 d. 10.10 val., drausmės grupės kameroje Nr. 40, buvo atlikta neplaninė krata. Protokole pažymėta, kad kratos metu bendro naudojimo spintelėje rasta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Pildyk“., kuri paimta ir perduota 2-ojo Saugumo valdymo skyriui.

8. Iš į bylą pateiktos 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažymos (toliau – ir Pažyma) nustatyta, kad turint duomenų, jog Vilniaus pataisos namų, II-o gyvenamojo korpuso, drausmės grupės kameroje Nr. 40, laisvės atėmimo bausmę atlikinėję nuteistieji D. S., R. M. ir E. G., turi neteisėtai įsigiję mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus bei jų pagalba vykdo nusikalstamą veiką t. y. sukčiavimą (apgaulės būdu iš patiklių žmonių išvilioja pinigus), vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 punktu, Vilniaus pataisos namų II-o gyvenamojo korpuso drausmės grupės kameroje Nr. 40, Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kartu su Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnu, atliko minėtos patalpos neplaninę kratą. Pažymoje nurodyta, kad kadangi Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija numato galimybę atlikti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų kratą nedalyvaujant ten gyvenantiems nuteistiesiems, todėl šią galimybe buvo pasinaudota. Pareigūnams užėjus į minėtą patalpą, aukščiau išvardintiems nuteistiesiems buvo pranešta, kad jų gyvenamojoje kameroje Nr. 40 bus atlikta neplaninė krata, tikslu surasti daiktus, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše. Pažymoje nurodyta, jog su minėtais nuteistaisiais bei su kitais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais kratoje dalyvavę pareigūnai bendravo mandagiai, korektiškai, nežeminant jų garbės ir orumo, kaip to reikalauja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės. Neplaninė krata drausmės grupės kameroje Nr. 40 buvo atlikta vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje reglamentuota tvarka. Kratos metu daiktai nebuvo mėtomi, plėšomi ir draskomi ar kitais būdais gadinami, o perdedami iš vienos vietos į kitą, kruopščiai apžiūrint ir tikrinant tikslu surasti daiktus, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše. Pažymoje pareigūnai nurodė, kad atlikdami savo tarnybines pareigas išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš nuteistuosius neturi ir vykdydami savo pareigas vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

9. Nagrinėjant bylą pirmą kartą liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam, su pareiškėju būnant kameroje Nr. 12, buvo atlikta krata, po kurios buvo rastos išmėtytos nuotraukos, sulaužyti rėmeliai, dalis nuotraukų suplėšyta. Visų daiktai buvo sumesti į vieną krūvą. Kada buvo atlikta krata neatsimena, jo nuomone, krata vyko 2021 metais, būnant 12 kameroje. Nurodė, kad jo daiktai suniokoti nebuvo, dėl to problemų nekilo. Apskundimo tvarkos nežino, tačiau manė, kad pareigūnų veiksmai turėjo būti skundžiami pataisos namų direktoriui. Dėl atliktos kratos nesiskundė.

10. Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės3 d. sprendimą panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo.

11. Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi įpareigojo atsakovą teismui pateikti 2021 m. birželio 4 d. protokolą ,,Dėl patalpos kratos“, su įrodymais patvirtinančiais, kad pareiškėjas buvo supažindintas su protokolu, ar pažyma, iš kurios būtų galima spręsti, jog pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratos atlikimo neišsakė. Taip pat pateikti pareiškėjo D. S. pateiktą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriui skundą dėl atliktos kratos.

12. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo numatyta, kad nuteistieji po atliktos kratos privalo būti supažindinti su kratos protokolu ir jame pareikšti savo pretenzijas, jei tokios buvo. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, apie nuteistųjų, įskaitant ir paties pareiškėjo išreikštas pretenzijas dėl patalpos kratos įvykusios minėtą dieną. Pažymėjo, kad atsakovė neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundu Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrių.

13. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, jiems atliekant kratą jo gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą sieja su neteisėtu (nepagarbiu) pareigūnų elgesiu (daiktų suplėšymas, suglamžymas ir pan.).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

15. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

16. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Taigi, nurodytų įstatymo normų imperatyvus pobūdis pirmiausiai reiškia, kad nuteistasis, jei abejoja dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, gali juos apskųsti nustatyta tvarka (BVK 183 straipsnis). Būtent BVK 183 straipsnis numato teisę nuteistajam apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas pasirinko nesiginti įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiogiai ir be jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą.

17. Kratų ir apžiūrų tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija, aktuali nuo 2021 m. sausio 21 d.).Pagal Instrukcijos 139 punktą, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros. Instrukcijos 142 punkte apibrėžta, jog suimtojo (nuteistojo) krata – tai suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Instrukcijos 140 punkte nurodyta, jog kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 148 punkte įtvirtinta, jog paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kameroje Nr. 40 buvo atlikta neplaninė asmenų krata, kuri buvo atlikta teisės aktais įgaliotų asmenų ir esant teisiniam pagrindui ją atlikti, t. y. pareigūnams įtariant, jog kameroje Nr. 40 bausmę atliekantys nuteistieji turi neteisėtai įsigiję mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus bei jų pagalba vykdo nusikalstamą veiką. Krata, kaip numato Instrukcijos reikalavimai, įforminta tos pačios dienos kratos protokolu. Kratos metu pareigūnų įtarimai pasitvirtino - bendrojo naudojimo spintelėje buvo rasta SIM kortelė „Pildyk“. Pažymėtina, jog tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė, kad nuteistieji po atliktos kratos privalo būti supažindinti su kratos protokolu ir jame pareikšti savo pretenzijas, jei tokios buvo. Iš byloje pateikto Protokolo matyti, kad jį turi pasirašyti patalpų kratą atlikę ir protokolą surašę pareigūnai. Pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Departamento Kriminalinės žvalgybos pažyma ir protokolas), kuriuose nurodyta, kad kameroje esantys daiktai nebuvo draskomi, laužomi ir pan., laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais ABTĮ 56 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo nurodytus argumentus (skundo ar pretenzijų kopijos ar pan.) Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti institucijos rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Nors pareiškėjo skundo teiginius teisme iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas kitas nuteistasis R. M., tačiau pareiškėjui nepateikus jokių pareigūnų neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai vadovautis šiais liudytojo parodymais kaip objektyviu įrodymu. Pažymėtina, kad liudytojas nurodė, kad, daugelio aplinkybių jis neatsimena, taip pat, tiek pareiškėjas, tiek liudytojas nurodė skirtingas kameras, kuriose, jų teigimu, buvo atlikta ginčo krata. Tokios aplinkybės, be kita ko, leidžia abejoti liudytojo parodymų objektyvumu, todėl nesant kitų įrodymų, vien liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai patvirtinantys pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

19. Teismo vertinimu, Vilniaus PN administracija ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą, kratą atliko laikanti teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neužtikrino saugumo ir kratą atliko nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir tuo sukėlė emocinės būklės pablogėjimą, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą, atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Vilniaus PN pareigūnų veiksmus.

20. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas(ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.