- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-653-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. A. skundą dėl 2014-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00284-13, paliekant galioti Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-14 ir vyr. prokuroro 2014-05-22 nutarimus,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2013-08-01 Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00284-13 dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 str. 1 d.
Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-11-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00284-13 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-12-10 nutarimu D. A. skundas dėl prokurorės 2013-11-04 nutarimo panaikinimo buvo atmestas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi D. A. skundas patenkintas ir prokurorų 2013-11-04 ir 2013-12-10 nutarimai panaikinti.
Atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, 2014-04-14 Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas nesant požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 146 str. 1 d. 2014-05-22 Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atmestas D. A. skundas dėl 2014-04-14 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-9-00284-13 panaikinimo.
Skundžiama 2014-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi atmestas D. A. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00284-13, paliekant galioti Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-14 ir vyr. prokuroro 2014-05-22 nutarimus.
Šalies argumentai
D. A. skundu prašo panaikinti 2014-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, kad teismo nutartis ir prokurorų nutarimai yra neteisėti, tyrimas atliktas ir išvados padarytos tendencingai, jį diskriminuojančiais pagrindais. Skunde nukreipiama į laikiną sulaikymą reglamentuojantį BPK 140 str. bei teigiama, kad nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis buvo įtariamas, padarytas prieš daugiau nei metus, ir esant būtinumui sulaikyti įtariamą asmenį, būtina dėl to priimti nutarimą. Nutarimą sulaikyti D. A. 2013-05-09 priėmė (duomenys neskelbtini) tyrėjas G. M., kuris nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų sulaikyti jį, o tik perrašė įstatymo normą: „trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius... ir tuojau pat būtina suvaržyti asmens laisvę siekiant BPK 119 str. nustatytų tikslų; nėra galimybės BPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo; už nusikaltimą, kurio padarymu asmuo įtariamas, baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.).“ Tačiau, įstatymo normų citavimas procesiniam dokumente - sulaikymo nutarime, nėra motyvai. Pareiškėjo teigimu, be jokio pagrindo sulaikius jį įtariamuoju buvo vienas tikslas – prisidengiant įstatymo norma jį „uždarius“, priversti prisipažinti nedalyvaujant gynėjui. Šis faktas akivaizdžiai girdėti garso įraše, kurį pareiškėjas pradėjo daryti įžengus į policijos komisariatą ir bendraudamas su G. M. ir Z. U.. Teigia, kad garantuoti jo teisę į gynybą jis prašė bene penkis kartus.
Skunde pažymima, kad įtarimas D. A. dėl to, kad jis kartu su R. N. 2011-09-17 padarė nusikaltimą pareikštas 2013-05-10, kitam įtariamajam R. N., kuris byloje nebuvo sulaikytas, įtarimas pareikštas ir jis įtariamuoju apklaustas 2013-04-29. Iš to darytina išvada, kad D. A., kuriam įtarimas iki 2013-05-09 nebuvo pareikštas, jokiu būdu negalėjo daryti jokio poveikio R. N. kaip įtariamajam. D. A. nurodo, kad iki 2013-05-09, kuomet pagal šaukimą pats, niekieno neverčiamas, be policijos prievartos atvyko į policijos komisariatą, apie ikiteisminį tyrimą dėl galimai 2011-09-17 padaryto nusikaltimo nieko nežinojo. Be to, tai nuo jo buvo slepiama, ką patvirtina Z. U. šaukimas D. A. atvykti į apklausą 2013-05-09 nenurodant procesinės padėties, ikiteisminio tyrimo bylos numerio, konkretaus procesinio veiksmo, kurio atlikimui šaukiamas, kaip tai numatyta BPK 182 str. l d.
Tiek R. N., tiek jo aplinkoje yra žinoma, jog jie yra nutraukę santykius ir vienas kito vengia. Apie tokius „nesantykius“ R. N. patvirtino ir akistatos metu, tai pripažino ir prokurorai. Pastaroji aplinkybė dėl susiklosčiusių santykių tarp įtariamųjų savaime eliminuoja galimybę jiems bendrauti, o dėl priešiškų tarpusavio santykių tai ypatingai svarbu vertinant galimybę bendrauti dėl vienas kito kaltinimo padarius nusikaltimą. Visi šie faktai akivaizdžiai parodo, kad jis negalėjo ir realiai neturėjo jokių galimybių kam nors daryti poveikio, nes byloje apklaustas dėl įtarimo po to, kai atlikti procesiniai veiksmai su įtariamuoju R. N..
Skunde nurodoma, kad R. N. į akistatą su juo, D. A., 2013-05-10 atvyko pats, be jokios jam prievartos, neatvesdintas ar kitaip pritaikius įstatymiškas sankcijas. Pastaroji aplinkybė yra svarbi dėl to, kad tyrėjos Z. U. paaiškinimas dėl D. A. sulaikymo įtariamuoju, buvo būtent kito įtariamojo, taigi R. N. paieškos Vilniuje ir iš to galimas daryti išvadas apie tikruosius jo sulaikymo absoliučiai neteisėtus motyvus. Šie faktai patvirtina, kad G. M. ir Z. U. sulaikydami jį įtariamuoju žinojo, jog nėra būtinosios BPK 140 str. 2 d. l p. sąlygos. D. A. nurodo, kad jis buvo sulaikytas darbo dieną 2013-05-09 10.30 val., Ignalinos rajono policijos komisariato ir Ignalinos rajono apylinkės teismo pastatai yra vienas šalia kito. Todėl tyrėjo motyvas, kad sulaikomas dėl to, kad nėra galimybės BPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, yra akivaizdžiai melagingas, taigi ir neteisėtas. D. A. manymu, sulaikius jį kreiptis į teismą dėl suėmimo nei G. M., nei Z. U. net neketino, kas akivaizdžiai girdėti iš garso įrašo. Todėl nebuvo ir BPK 140 str. 2 d. 3 p. numatytos laikino sulaikymo sąlygos, o G. M. ir Z. U. apie tai žinojo. Apie išimtinį atvejį, kuris sulaikant asmenį turi egzistuoti, nei prokurorai, nei tyrėjai nieko nepasisakė. Nei prokurorai, nei teismas nepateikė motyvuotų paaiškinimų, kodėl jis baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-09-17, niekieno neverčiamas atvyko į policijos komisariatą ir 24 valandas po sulaikymo neatlikus procesinių veiksmų, buvo sulaikytas pagrįstai.
Šalies argumentai
D. A. taip pat nurodo, kad pareigūnai net tik neteisėtai, nesant tam jokių pagrindų, sulaikė jį, tačiau akivaizdžiai provokavo jį prisipažinti padarius nusikaltimą, ir nusikalstamai vertė atsisakyti konstitucinės teisės į gynybą sulaikius įtariamuoju. Taigi pareigūnai, žinodami, kad nėra jokio pagrindo jį sulaikyti, prisidengdami įstatymu, jį sulaikę siekė neteisėto tikslo, panaudodami prieš jį smurtą, priversti prisipažinti dėl neįvykdyto nusikaltimo. Teismas nagrinėdamas jo skundą neatsižvelgė į tai, kad prokurorai, pateisindami G. M. ir Z. U. sprendimą jį sulaikyti, remiasi duomenimis, kurių G. M. ar Z. U. jo sulaikymo metu neturėjo ir negalėjo turėti. Prokurorų motyvuose nurodyti liudytojos J. Č., kuri yra R. N. motina ir kuri teigia, jog jos sūnui buvo daromas poveikis pakeisti parodymus, apklausta po to, kai jis buvo sulaikytas. D. A. tvirtina, kad R. N. niekada neprašė neduoti parodymų apie jį-D. A. ir, tuo labiau, neduoti parodymų apie tai, kad dalyvavo su juo nusikaltime. Prokurorai, pateisindami neteisėtus G. M. ir Z. U. veiksmus, rėmėsi priešiškai prieš jį nusiteikusio įtariamojo, siekiančio bet kokiais būdais išvengti atsakomybės, jo motinos, kuri taip pat suinteresuota, kad jos sūnus išvengtų atsakomybės, paaiškinimais, kurie tyrime gauti tik jį sulaikius, atlikus su juo akistatą ir kitus procesinius veiksmus, t.y. po 2013 m. gegužės 10 d.
Prokurorai, vertindami jo pateiktą garso įrašą, akivaizdžiai tendencingai vertina jį G. M. naudai. Iš įrašo akivaizdžiai girdėti, kad vienam iš pokalbio dalyvių buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti padarius nusikaltimą ir tą padaryti be advokato. Iš įrašo aiškiai girdėti, kad G. M. jį sulaikinėja būtent už tai, kad jis neprisipažino dėl nebūtos vagystės ir atsisakė su juo aiškintis be advokato. Tą konstatavo ir teismas. Šio fakto nei prokurorai, nei teismas nenori matyti ir vertina jį kaip teisių aiškinimą.
Prokurorai nurodo, jog G. M. ir Z. U. sulaikydami jį buvo įsitikinę, kad jie vadovaujasi įstatymu, tačiau nenurodo nenuginčijamų įrodymų, kurie galėjo nulemti tokį G. M. ir Z. U. įsitikinimą. Įsitikinęs, kad apie tai, jog jį sulaikyti nėra jokio pagrindo, buvo ir prokuroras A. B., ką patvirtino apklausos metu, tačiau jo parodymai šioje byloje ignoruojami, kaip ir kiti akivaizdūs faktai. Antraip, už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo byloje prokurorui A. B., turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl jo veiksmų nėra net pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo kaip nurodo prokuroras A. M. 2014-05-22 nutarime. Šio fakto nevertino ir teismas.
Šalies argumentai
D. A. teigimu, visiškai nesuprantamas tvirtinimas, kad policijos pareigūnams daugiau galima daryti nusikaltimus nei ne pareigūnams. Prokurorų dangstimasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, taip pat neteisėtas, nes teismo nutartis priimta remiantis visiškai kitų aplinkybių kontekste nei tų, kurioms esant buvo sulaikytas jis. D. A. manymu, pareigūnams prokurorė suteikia didesnę teisę daryti teisės pažeidimus nei kitiems asmenims ir padarė diskriminacinio pobūdžio išvadas apie Z. U. ir G. M. kaltės laipsnį sulaikant jį, vertinant ir saugant labiau Z. U. ir G. M. vertybes, nei jo konstitucinę laisvės vertybę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal D. A. pareiškimą buvo pradėtas, atliktas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto laisvės atėmimo policijos pareigūnų G. M. ir Z. U. atžvilgiu. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, skunde iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pripažinti, kad policijos pareigūnai G. M. ir Z. U. padarė BK 228 str. 1 d. ir 146 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. D. A. mano, kad neteisėtas jo laikinas sulaikymas bei, jo manymu, akivaizdus jo provokavimas prisipažinti padarius nusikaltimą ir nusikalstamas vertimas atsisakyti konstitucinės teisės į gynybą sulaikius įtariamuoju, rodo policijos pareigūnų G. M. ir Z. U. veiksmuose esant BK 228 str. 1 d. ir 146 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo advokato pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali duoti nurodymo priimti konkretų procesinį sprendimą. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pagal D. A. pareiškimą metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas D. A. skundas dėl Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-14 ir vyr. prokuroro 2014-05-22 nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems aukštesniajam prokurorui ir apylinkės teismui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, skunde nenurodoma. Skunde nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurių, kaip minėta, revizuoti teismas neturi įgaliojimų.
Skunde daug dėmesio skiriama laikino sulaikymo neteisėtumui analizuoti, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šis klausimas išsamiai išnagrinėtas įsiteisėjusioje Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutartyje (92-94 b.l.), kuria minėtas procesinis veiksmas pripažintas neteisėtu. Teismas pažymi, kad vien neteisėto laikino sulaikymo vykdant profesines pareigas konstatavimas nagrinėjamoje byloje nėra minėtą procesinį veiksmą atlikusių policijos pareigūnų baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Tačiau esamoje situacijoje policijos pareigūnų atžvilgiu yra galimas drausminės atsakomybės taikymas, be to, D. A. turi galimybę bei teisę už neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos D. A. pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-14 ir vyr. prokuroro 2014-05-22 nutarimų bei dėl jų priimtą 2014-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-06-23 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.