Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-03 · Administracinė byla Nr. eI2-1149-402/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-03
Bylos Nr.
eI2-1149-402/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00473-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Vailionė, Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Administracinė byla Nr. eI2-1149-402/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00473-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 3 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – Komisija) 2025-01-09 nutarimą Nr. 12PS-1 (toliau – Nutarimas) – sumažinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gintaro baldai“ paskirtos baudos dydį nuo 1 325 Eur iki 100 Eur.

Pareiškėja skunde teigia, kad 2025-01-09 Komisija priėmė nutarimą Nr. 12PS-1, kuriuo už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – Produktų saugos įstatymas) 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą paskyrė pareiškėjai 1 325 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Bauda paskirta už tai, jog pareiškėja pateikė į rinką kėdes KIN 0230, 520x570x850 mm (toliau – Kėdė), kurios neatitinka LST EN 12520:2016 „Baldai. Stiprumas, ilgaamžiškumas ir sauga. Reikalavimai, keliami buitiniams sėdimiesiems baldams“ standarto (toliau – LST EN 12520:2016 standartas) reikalavimų, t. y. Kėdė neišlaikė bandymo Nr. 6. „Jungtinis sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 „Baldai. Sėdimieji baldai. Bandymo metodai, skirti stiprumui ir ilgalaikiškumui nustatyti“ standarto (toliau – LST EN 1728:2012 standartas) 6.17 papunktį. Vykstant bandymui, Kėdė deformavosi. Bandymas sustabdytas po 13 785 ciklų. Apžiūrėjus pastebėtas lūžis. Kėdė neatitinka stiprumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų pagal LST EN 12520:2016 standarto 5.4.2 a) punktą.

Atsakovei atlikus Kėdės bandymą ir paaiškėjus, jog Kėdė neatitinka LST EN 12520:2016 standarto reikalavimų, pareiškėja Kėdę nedelsiant išėmė iš prekybos, informavo savo klientus, įsigijusius Kėdę, apie rizikas, susijusias su pavojingu produktu, ir apie galimybę grąžinti Kėdes bei atgauti už jas sumokėtus pinigus, o Kėdžių likutį sunaikino.

Pareiškėja Kėdėmis prekiavo turėdama atitinkamą sertifikatą, įrodantį Kėdžių stiprumą ir ilgalaikiškumą. Taigi, iš esmės pareiškėja nežinojo ir net negalėjo žinoti, kad Kėdės neatitinka LST EN 12520:2016 standarto reikalavimų.

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, taip pat pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda.

Nepaisant to, jog pareiškėja bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), pateikė Kėdžių sertifikatą, jai buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1 325 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją (žr., pvz., 2009-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-572/2009). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba visiškai neatsižvelgė į tai, jog UAB „Gintaro baldai“ netinkamomis Kėdėmis prekiavo turėdama atitinkamą sertifikatą, į tai, kad UAB „Gintaro baldai“ buvo įsitikinusi, jog Kėdės atitinka visus saugumo reikalavimus, bei neturėjo žinių ir negalėjo suvokti, kad produktas yra nesaugus. Taigi, nesaugaus produkto pardavimas vyko dėl nuo platintojo UAB „Gintaro baldai“ nepriklausančių priežasčių. Be to, pareiškėja Produktų saugos įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, atliko visus Tarnybos nurodytus veiksmus, jokių padarinių, susijusių su Kėdžių naudojimu, nenustatyta. Kaip jau minėta, Kėdė bandymo metu sulūžo po 13 785 ciklų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais, manytina, jog Produktų saugos įstatyme įtvirtintos baudos vidurkis nėra proporcingas ginčo pažeidimui bei yra pagrindas sumažinti pareiškėjai skirtą baudą. Priešingu atveju baudos skyrimo tikslas bus ne vykdyti prevenciją, o siekis visomis priemonėmis pildyti valstybės biudžetą ir bausti asmenis, net nesuvokusius, kad daromas pažeidimas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad skunde pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtos baudos dydį (1 325 Eur), tvirtina, jog atsakovė neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja Kėdėmis prekiavo turėdama atitinkamą sertifikatą, todėl buvo įsitikinusi, kad jos atitinka visus saugumo reikalavimus, bei neturėjo žinių ir negalėjo suvokti, kad gaminys yra nesaugus.

Atsakovės nuomone, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjai Nutarimu paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjos argumentai ir prašymai yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini dėl toliau išdėstytų motyvų.

Atsakovės Rytų Lietuvos regiono skyriui atliekant patikrinimą pareiškėjos prekybos salone, adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius, kilo pagrįstas įtarimas, kad realizuojamas gaminys – Kėdė – gali neatitikti saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų, todėl Kėdė buvo paimta bandymams atlikti (2024-08-27 bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1V-623). Pareiškėja atsakovei 2024-09-05 elektroniniu paštu pateikė Kėdės priežiūros ir eksploatacijos informaciją bei surinkimo instrukciją, taip pat Kėdės įsigijimo dokumento kopiją. Pagal 2024-05-23 sąskaitą Nr. EH240523 pareiškėja iš gamintojo „duomenys neskelbtini.“ (Kinija) įsigijo 300 vnt. Kėdžių.

Atlikus bandymus baldų bandymo centre viešojoje įstaigoje „FURNITEST“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius), nustatyta, kad Kėdė neatitinka LST EN 12520:2016 standarto reikalavimų (2024-09-02 Bandymų protokolas Nr. BBC 24-351): Kėdė neišlaikė bandymo Nr. 6 „Jungtinis sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį. Bandymo metu Kėdė deformavosi. Bandymas sustabdytas po 13 785 ciklų. Apžiūrėjus pastebėtas lūžis. Konstatuota, kad Kėdė neatitinka stiprumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų pagal LST EN 12520:2016 standarto 5.4.2 a) punktą. Pažymėtina, jog bandymo parametrai (Nr. 6 „Jungtinės sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį) nustato 25 000 ciklų.

Atsakovės Rytų Lietuvos regiono skyrius atliko Kėdės vertinimą pagal Gaminių saugos rizikos vertinimo metodiką, patvirtintą Tarnybos 2019-07-15 įsakymu Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir nustatė rimtą riziką (ang. serious risk) – kritimo ir susižalojimo pavojų.

Išnagrinėjusi bylą dėl pareiškėjos padaryto Produktų saugos įstatymo pažeidimo, Komisija, sudaryta Tarnybos 2024-05-31 įsakymu Nr. 1-104 „Dėl komisijos sudarymo“, nustatė, kad saugus gaminys – gaminys, kurio naudojimas, įskaitant ilgalaikį naudojimą, įprastomis, gamintojo nustatytomis ar iš anksto pagrįstai numatytomis sąlygomis nepažeidžiant teisės aktuose gaminiui nustatytų saugos reikalavimų, įskaitant surinkimo, įrengimo ir priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio naudojimu, yra priimtina ir atitinka aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, atkreipiant dėmesį į:

1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą naudojant;

2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais;

3) gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, įspėjimus, užrašus ant gaminio ar pakuotės, naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo (šalinimo) instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją;

4) vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems dėl gaminio naudojimo gali kilti pavojus;

5) gaminio išvaizdą, ypač tais atvejais, kai gaminys, nors nėra maisto produktas, yra panašus į maisto produktą ir dėl formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių gali būti palaikytas maisto produktu.

Pavojingas produktas – produktas, kuris neatitinka Produktų saugos įstatyme saugiam produktui nustatytų reikalavimų.

Produktų saugos įstatyme imperatyviai yra nustatyta, kad „importuotojas privalo pateikti rinkai tik saugius gaminius“. Importuotojas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamas kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pateikia gaminį rinkai iš ne Europos Sąjungos valstybės narės. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Kėdes įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ (Kinija), atsakovė pareiškėją laiko importuotoju, kaip jis apibrėžiamas Produktų saugos įstatyme.

Komisija nustatė, kad patikrinimo akte, sprendime ir protokole nustatyta, jog pareiškėja pateikė į rinką pavojingą Kėdę, kuri neatitinka LST EN 12520:2016 standarto reikalavimų, t. y. Kėdė neišlaikė bandymo Nr. 6. „Jungtinis sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį. Vykstant bandymui, Kėdė deformavosi. Bandymas sustabdytas po 13 785 ciklų. Apžiūrėjus pastebėtas lūžis. Kėdė neatitinka stiprumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų pagal LST EN 12520:2016 standarto 5.4.2 a) punktą. Įvertinus gaminio riziką, nustatyta, kad yra rimta rizika: gaminys pasvyra, o ant gaminio viršaus esantis asmuo krinta iš aukščio ir gali susižaloti. Nutarime konstatavo, jog tuo pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą – pateikti rinkai tik saugius gaminius.

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė. Skirdama pareiškėjai baudą, Komisija, be kita ko, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (Kėdė neatlaikė ilgaamžiškumo bandymo), rizikos lygį (rimta), į rinką pateiktų Kėdžių kiekį ir mastą (2024-05-23 įsigyta 300 vnt. Kėdžių, parduota 248 vnt., likutis – 52 vnt.), į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl rinkos ribojimo priemonių vykdymo (Kėdės pašalintos iš rinkos, vartotojai informuoti, Kėdžių likutis sunaikintas). Įvertinusi visas bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, rizikos lygį, pareiškėjos pateiktą informaciją ir paaiškinimus, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Komisija nutarė pareiškėjai už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą skirti 1 325 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą, t. y. Produktų saugos įstatyme numatytų minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkį.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į minėto įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime.

Pareiškėja skunde teigia, kad baudos dydis jai turėtų būti sumažintas todėl, kad ji patikrinimo metu bendradarbiavo su atsakove. Atsakovė su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka ir paaiškina, jog Tarnybos prašymu paaiškinimų ir dokumentų teikimas yra ekonominės veiklos vykdytojo pareiga. Pareiškėjos argumentai nėra reikšmingi, kadangi teikdama paaiškinimus ir dokumentus Tarnybai ji įvykdė savo, kaip ekonominės veiklos vykdytojo, pareigą, o tai nėra laikytina bendradarbiavimu Produktų saugos įstatymo prasme. Vis dėlto atsakovė atsižvelgė į tai, kad pareiškėja netrukdė atlikti tyrimo, todėl konstatavo, jog nėra Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės Ji taip pat pažymėjo, kad kitos 20 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju taip pat neegzistuoja. Atsižvelgdama į tai, kad byloje sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, Komisija nusprendė neskirti pareiškėjai didesnės baudos nei Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis. Anot pareiškėjos, ji neturėjo žinių ir negalėjo suvokti, jog produktas yra nesaugus.

Pareiškėjos įsitikinimu, turimas Kėdės sertifikatas sudarė pagrįstą pagrindą jai būti įsitikinusiai, jog Kėdė atitinka visus saugumo reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakomybės taikymo pagrindai už nesaugių gaminių pateikimą į rinką yra įtvirtinti Produktų saugos įstatyme. Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas taip pat nustato ekonominės veiklos vykdytojų pareigas ir atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą ir tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai. Į Lietuvos Respublikos rinką pavojingas Kėdes pateikė pareiškėja, kuri turėjo įgyvendinti Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą (pateikti rinkai tik saugius gaminius), o neįvykdžiusi minėtame įstatyme įtvirtintos pareigos, pareiškėja tampa atsakinga už šios pareigos nesilaikymą ir turi prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes. Pasisakant dėl pareiškėjos skunde nurodytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, savo noru atlygino vartotojams padarytus nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, todėl jis negali būti aiškinamas pernelyg plačiai. Pažymėtina, kad pagal Produktų saugos įstatymą pavojingo produkto patekimą į rinką pasekmės nėra būtinos – privalu konstatuoti tik pavojingo produkto patekimo į rinką faktą. Todėl tai, kad neigiamų pasekmių vartotojams nekilo, nelaikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip pat nėra laikomi tokie pareiškėjos veiksmai, kaip Kėdžių pašalinimas iš rinkos, vartotojų informavimas ir pan., kurių pareiškėja ėmėsi Tarnybai 2024-09-10 raštu Nr. 4V-480 informavus ją apie nesaugias Kėdes, kadangi minėti veiksmai yra laikomi pareiškėjos pareiga, įtvirtinta Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte.

Taigi, bylos nagrinėjimo metu Tarnyba nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, todėl, vadovaudamasi Produktų saugos įstatyme nustatyta baudos apskaičiavimo tvarka, nei didino, nei mažino numatytą baudos vidurkį (150 Eur + 2500 Eur = 2650 Eur : 2 = 1325 Eur).

Pareiškėjos padarytas pažeidimas yra susijęs su į rinką patiektu nesaugiu gaminiu. Pagal Produktų saugos įstatymą už pavojingo produkto pateikimą į rinką atsakomybė kyla jau konstatuojant šį faktą, nepriklausomai nuo pasekmių. Skirdama pareiškėjai baudą, atsakovė atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir mastą (į rinką tiektų gaminių grupę ir vartotojams parduotų gaminių kiekį), į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl rinkos ribojimo priemonių vykdymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių neegzistavimą. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad Tarnyba kokiu nors būdu būtų pažeidusi bendruosius teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taigi, Tarnybos vertinimu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Darytina išvada, kad atsakovė, skirdama pareiškėjai baudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, rizikos lygį, teiktų į rinką Kėdžių kiekį ir mastą, į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl rinkos ribojimo priemonių vykdymo. Vertintina, kad parinktas baudos dydis (1 325 Eur) yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinka tiek teisingumo bei protingumo principus, tiek Produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik saugūs produktai. Todėl pagrįstai nėra pagrindo mažinti pareiškėjai skirtos 1 325 Eur dydžio baudos.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2025-01-09 nutarimą Nr. 12PS-1 – sumažinti UAB „Gintaro baldai“ paskirtos baudos dydį nuo 1 325 Eur iki 100 Eur.

Administracinės bylos duomenimis, atsakovei atliekant patikrinimą pareiškėjos prekybos salone, adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius, kilo įtarimas, kad realizuojamas gaminys – Kėdė, gali neatitikti saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų, todėl Kėdė buvo paimta bandymams atlikti (2024-08-27 bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1V-623). Pareiškėja atsakovei 2024-09-05 elektroniniu paštu (Tarnybos reg. Nr. 5V-463) pateikė Kėdės priežiūros ir eksploatacijos informaciją bei surinkimo instrukciją, taip pat Kėdės įsigijimo dokumento kopiją (Tarnybos reg. Nr. 5V-469). Pagal 2024-05-23 sąskaitą Nr. EH240523 pareiškėja iš gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ (Kinija) įsigijo 300 vnt. Kėdžių.

Atlikus bandymus baldų bandymo centre viešojoje įstaigoje „FURNITEST“ (((duomenys neskelbtini), Vilnius), nustatyta, kad Kėdė neatitinka LST EN 12520:2016 standarto (2024-09-02 Bandymų protokolas Nr. BBC 24-351): Kėdė neišlaikė bandymo Nr. 6 „Jungtinis sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį. Bandymo metu Kėdė deformavosi. Bandymas sustabdytas po 13 785 ciklų. Apžiūrėjus pastebėtas lūžis. Konstatuota, kad Kėdė netenkina stiprumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų pagal LST EN 12520:2016 standarto 5.4.2 a) punktą. Pažymėtina, jog bandymo parametrai (Nr. 6 „Jungtinės sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį) nustato 25 000 ciklų.

Kėdės vertinimas atliktas pagal Gaminių saugos rizikos vertinimo metodiką, patvirtintą Tarnybos 2019-07-15 įsakymu Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir nustatyta rimta rizika – kritimo ir susižalojimo pavojus.

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymu (įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2019-05-01 iki 2024-12-13, t. y. pažeidimo padarymo metu), buvo surašyti procedūriniai sprendimai (2024-11-21 patikrinimo aktas Nr. 1V-819, 2024-11-21 sprendimas dėl pavojingo produkto Nr. 1V-820, 2024-11-21 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 1V-819220) ir apie juos informuota pareiškėja.

Komisija, sudaryta Tarnybos 2024-05-31 įsakymu Nr. 1-104 „Dėl komisijos sudarymo“, nustatė, kad saugus gaminys – gaminys, kurio naudojimas, įskaitant ilgalaikį naudojimą, įprastomis, gamintojo nustatytomis ar iš anksto pagrįstai numatytomis sąlygomis nepažeidžiant teisės aktuose gaminiui nustatytų saugos reikalavimų, įskaitant surinkimo, įrengimo ir priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia izikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio naudojimu, yra priimtina ir atitinka aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, atkreipiant dėmesį į:

1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą naudojant;

2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais;

3) gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, įspėjimus, užrašus ant gaminio ar pakuotės, naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo (šalinimo) instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją;

4) vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems dėl gaminio naudojimo gali kilti pavojus;

5) gaminio išvaizdą, ypač tais atvejais, kai gaminys, nors nėra maisto produktas, yra panašus į maisto produktą ir dėl formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių gali būti palaikytas maisto produktu.

Pavojingas produktas – produktas, kuris neatitinka Produktų saugos įstatyme saugiam produktui nustatytų reikalavimų.

Tokiu būdu nustatyta, kad patikrinimo akte, sprendime ir protokole pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja pateikė į rinką pavojingą Kėdę, kuri neatitinka LST EN 12520:2016 standarto reikalavimų, t. y. Kėdė neišlaikė bandymo Nr. 6. „Jungtinis sėdynės ir atlošo ilgalaikiškumo bandymas“ pagal LST EN 1728:2012 standarto 6.17 papunktį. Vykstant bandymui, Kėdė deformavosi. Bandymas sustabdytas po 13 785 ciklų. Apžiūrėjus pastebėtas lūžis. Kėdė neatitinka stiprumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų pagal LST EN 12520:2016 standarto 5.4.2 a) punktą. Įvertinus gaminio riziką, nustatyta, kad yra rimta rizika: gaminys pasvyra, o ant gaminio viršaus esantis asmuo krinta iš aukščio ir gali susižaloti. Nutarime Komisija konstatavo, jog tuo pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą – pateikti rinkai tik saugius gaminius.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2025-01-09 nutarimu Nr. 12PS-1 paskirtos baudos dydžio (1 325 Eur). Pareiškėja neginčija paties pažeidimo fakto, tačiau mano, jog atsakovė neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja Kėdėmis prekiavo turėdama atitinkamą sertifikatą, todėl buvo įsitikinusi, jog ji atitinka visus saugumo reikalavimus, ir negalėjo suvokti, kad gaminys yra nesaugus. Be to, pareiškėjos nuomone, ji Produktų saugos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, jo nustatymui ir tyrimui nekliudė, atliko visus atsakovės nurodytus veiksmus, o neigiamų pasekmių, susijusių su Kėdės naudojimu, nenustatyta. Todėl mano, jog paskirtos sankcijos dydis nėra proporcingas nustatytam pažeidimui ir turi būti sumažintas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Produktų saugos įstatymas, Gaminių saugos rizikos vertinimo metodika, patvirtinta Tarnybos 2019-07-15 įsakymu Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, LVAT suformuota praktika nagrinėjamu klausimu ir kiti teisės aktai.

Produktų saugos įstatyme imperatyviai yra nustatyta, kad „importuotojas privalo pateikti rinkai tik saugius gaminius“. Importuotojas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamas kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pateikia gaminį rinkai iš ne Europos Sąjungos valstybės narės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Kėdes įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ (Kinija), ji laikoma importuotoju, kaip jis apibrėžiamas Produktų saugos įstatyme.

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime.

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Pareiškėja skunde teigia, kad baudos dydis jai turėtų būti sumažintas todėl, kad ji patikrinimo metu bendradarbiavo su atsakove. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad atsakovės prašymu paaiškinimų ir dokumentų teikimas yra ekonominės veiklos vykdytojo pareiga. Minimos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Todėl minėti pareiškėjos argumentai nėra reikšmingi, kadangi teikdama paaiškinimus ir dokumentus atsakovei ji įvykdė savo, kaip ekonominės veiklos vykdytojo, pareigą, o tai nėra laikytina bendradarbiavimu Produktų saugos įstatymo prasme. Atsakovė atsižvelgė į tai, kad pareiškėja netrukdė atlikti tyrimo, todėl konstatavo, jog nėra Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat neegzistuoja kitos Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra toks pat šio įstatymo pažeidimas, padarytas pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo nutarimo dėl ankstesnio šio įstatymo pažeidimo įsigaliojimo dienos; pažeidėjas trukdo atlikti tyrimą ar slepia padarytą pažeidimą; dėl pažeidimo pobūdžio kilo reali grėsmė vartotojo gyvybei. Atsižvelgdama į tai, kad byloje sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, Komisija nusprendė neskirti pareiškėjai didesnės baudos nei Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji neturėjo žinių ir negalėjo suvokti, jog produktas yra nesaugus. Pareiškėjos įsitikinimu, turimas Kėdės sertifikatas sudarė pagrindą jai būti įsitikinusiai, jog Kėdė atitinka visus saugumo reikalavimus. Pareiškėjos vertinimu, nesaugaus produkto pardavimas įvyko dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pažymėtina, jog atsakomybės taikymo pagrindai už nesaugių gaminių pateikimą į rinką yra įtvirtinti Produktų saugos įstatyme. Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas taip pat nustato ekonominės veiklos vykdytojų pareigas ir atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą ir tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai. LVAT, vertindamas verslo subjekto atsakomybę už teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, yra pažymėjęs, jog verslo subjektas turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, taip pat numatyti bei prisiimti įstatymų nesilaikymo rizikas, privalo išmanyti jo veikloje taikomus ir vykdytinus teisės aktus. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Taigi, pareiškėja, kaip verslininkė, turi pareigą vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvos Respublikos rinką pavojingas Kėdes pateikė pareiškėja, kuri turėjo įgyvendinti Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą (pateikti rinkai tik saugius gaminius), o neįvykdžiusi minėtame įstatyme įtvirtintos pareigos, pareiškėja tampa atsakinga už šios pareigos nesilaikymą ir turi prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes. Pasisakant dėl pareiškėjos skunde nurodytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, savo noru atlygino vartotojams padarytus nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, todėl jis negali būti aiškinamas pernelyg plačiai. Pažymėtina, kad pagal Produktų saugos įstatymą pavojingo produkto patekimą į rinką pasekmės nėra būtinos – privalu konstatuoti tik pavojingo produkto patekimo į rinką faktą, todėl tai, kad neigiamų pasekmių vartotojams nekilo, nelaikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip pat nėra laikomi tokie pareiškėjos veiksmai, kaip Kėdžių pašalinimas iš rinkos, vartotojų informavimas ir pan., kurių pareiškėja ėmėsi atsakovei 2024-09-10 raštu Nr. 4V-480 informavus ją apie nesaugias Kėdes. Minėti veiksmai yra laikomi pareiškėjos pareiga, įtvirtinta Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl, vadovaudamasi Produktų saugos įstatyme nustatyta baudos apskaičiavimo tvarka, nei didino, nei mažino numatytą baudos vidurkį (150 Eur + 2500 Eur = 2650 Eur : 2 = 1325 Eur).

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nepažeisti baudų skyrimo principai. Pareiškėjos padarytas pažeidimas yra susijęs su į rinką patiektu nesaugiu gaminiu. Pagal Produktų saugos įstatymą už pavojingo produkto pateikimą į rinką atsakomybė kyla jau konstatuojant šį faktą, nepriklausomai nuo pasekmių. Skiriant baudą, atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir mastą (į rinką tiektų gaminių grupę ir vartotojams parduotų gaminių kiekį), į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl rinkos ribojimo priemonių vykdymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių neegzistavimą. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi bendruosius teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl pareiškėjos teiginys, kad paskirtos baudos dydis nėra proporcingas jos padarytam Produktų saugos įstatymo pažeidimui ir kad yra pagrindas sumažinti skirtą baudą, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog baudos nesumažinimas reikštų siekį pildyti valstybės biudžetą ir bausti asmenis, nesuvokusius, kad daro pažeidimą, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, būtent verslo subjektas yra atsakingas už savo veiklos srities teisės aktų reikalavimų išmanymą ir turi prisiimti neigiamų pasekmių riziką, jei šių reikalavimų nesilaiko. Atsakovės, kaip valstybės institucijos, funkcija yra ginti vartotojus ir užtikrinti aukštą jų teisių, sveikatos, gyvybės apsaugos lygį. Ir nagrinėjamu atveju sankcijų skyrimas yra viena iš valstybės numatytų priemonių šiai apsaugai užtikrinti.

Pareiškėjos prašymas sumažinti paskirtos baudos dydį iki 100 Eur (mažesnis nei sankcijoje numatytas minimumas) yra nepagrįstas ir atmestinas. Tokios baudos dydis panaikina baudos paskyrimo prasmę tiek pareiškėjos atžvilgiu, tiek institucijos, atlikusios tikrinimą ir vykdžiusios su pažeidimo nustatymu bei ištyrimu susijusias funkcijas, atžvilgiu.

Taigi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės ginčo situacijos vertinimu ir padarė išvadą, kad, skiriant pareiškėjai baudą, buvo visiškai atsižvelgta į pažeidimo pobūdį (Kėdė neatlaikė ilgaamžiškumo bandymo), rizikos lygį (rimta), į rinką pateiktų Kėdžių kiekį ir mastą (2024-05-23 įsigyta 300 vnt. Kėdžių, parduota 248 vnt., likutis – 52 vnt.), į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl rinkos ribojimo priemonių vykdymo (Kėdės pašalintos iš rinkos, vartotojai informuoti, Kėdžių likutis sunaikintas) bei už tokį pažeidimą nustatytos sankcijos ribas. Todėl vertinama, kad baudos dydis (1 325 Eur) yra proporcingas padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus bei Produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami ir tiekiami tik saugūs produktai. Paskirtos baudos dydis – 1 325 Eur – yra pagrįstas ir nemažintinas.

Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji nelaikytina bylą laimėjusia šalimis ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Ramūnas ŠarkaAsta VailionėNatalja Zelionkienė