Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-10 · Byla Nr. 2KT-48/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-10
Bylos Nr.
2KT-48/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-48/2010Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. B. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-3326-584/2010, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno apygardos teismo gauta apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-1079-254/2010, kurioje pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3326-584/2010. Šioje byloje teismas netenkino pareiškėjo A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004. A. B. Kauno apygardos teismui pareiškė nušalinimą. Pareiškėjas teismo nušalinimo pareiškime išdėstė abejones dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nešališkumo, nurodė, jog šio teismo teisėjai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo byloje esančius dokumentus, darė kitas nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjui A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Nurodė, kad šioje byloje A. B. pareiškė du nušalinimo pareiškimus Kauno apygardos teismui, kaltino bylą nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją bei kitus Kauno apygardos teismo teisėjus nusikaltimų padarymu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendė, kad A. B. veiksmai, kai reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas teismo nušalinimo pareiškimas, kuriuo šmeižiami ir įžeidinėjami teisme dirbantys teisėjai, o nepateikiama jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl visų teismo teisėjų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, jei anksčiau šis pareiškėjas jau buvo padavęs teismui nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo, vertintini kaip piktnaudžiavimas teismo nušalinimo teise (CPK 95 str. 1 d.). Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi ankstesnį pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą (civilinė byla Nr. 2KT-66/2009, t. 3, b.l. 107-108). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priėjo prie išvados, kad atsižvelgus į sąmoningus bei sistemingus pareiškėjo veiksmus, kuriais teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose dėstomos ne objektyviais įrodymais pagrįstos abejonės dėl Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo, o reiškiami nepagrįsti, teisėjus įžeidžiantys bei teisminę valdžią diskredituojantys tapataus turinio kaltinimai, pareiškėjui A. B. yra skirtina 1000 Lt bauda.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. rugpjūčio 2 d. gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 13 d. nutarties, kuria A. B. skirta bauda, peržiūrėjimo. Pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą 1 000 Lt baudą. Nurodo šiuos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas netinkamai taikė CPK 68 straipsnio nuostatas, kadangi šis straipsnis neįpareigoja pateikti įrodymų, pagrindžiančių abejonę dėl teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi arba šališkumo, kaip buvo nurodyta nutartyje.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas netinkamai įvertino abiejų pareikštų teismo nušalinimo pareiškimų argumentus kaip tapačius ir dėl to nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškiant minėtuosius pareiškimus, yra vilkinamas procesas.

3. 1000 Lt bauda yra paskirta už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise, nors iš tiesų minėtosios baudos paskyrimas yra teisėjų persekiojimo teismine tvarka rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjo A. B. veiksmus pirmosios instancijos teisme išnagrinėtoje ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šiam asmeniui paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nustatyti, ar asmuo pagal paskirtį naudojosi teisėjų (teismo) nušalinimo teise, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą ar ją panaikinti.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija. Šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti racionalumu pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teise sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą - asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas”, bylos Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001, kat. 84; 87.1; 92). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo.

Pareiškėjo argumentas, kad CPK 68 straipsnio nuostatos neįpareigoja pareiškėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių abejonių dėl teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi arba šališkumo, nepagrįstas. Teismo nušalinimo pareiškimas teisėjui (teismui) turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais t.y. aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo pagrįstumą, turi įrodyti nušalinimo pareiškimą teikiantis asmuo (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjas nagrinėjamoje civilinėje byloje du kartus reiškė nušalinimo pareiškimus bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai ir visam Kauno apygardos teismui. Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas abu kartus atmetė šiuos pareiškimus kaip aiškiai nepagrįstus (2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje 2KT-66/2009; 2010 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje 2KT-48/2010). Tokie Civilinių bylų skyriaus pirmininko procesiniai sprendimai priimti dėl to, kad pareiškėjas teismo nušalinimo pareiškimus grindė įrodymais nepagrįstais iš esmės tais pačiais argumentais (kad bylą nagrinėja šališki teisėjai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi, vykdo nusikaltimus).

Akcentuotina, kad nustatant, ar asmuo piktnaudžiavo procesine teismo nušalinimo teise, nebūtina, jog pareiškėjas skirtingus pareiškimus dėl teismo nušalinimo grįstų tapačiais argumentais. Dar daugiau, netgi nėra būtina, kad tas pats asmuo būtų kelis kartus pareiškęs teismui nušalinimus. Tai reiškia, kad sistemingumas nėra būtinas asmens piktnaudžiavimo procesu požymis, o tik viena iš aplinkybių, kuri, be kita ko, gali būti reikšminga sprendžiant dėl baudos dydžio už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo. Sąžiningas proceso dalyvis teismo nušalinimo pareiškimą turi pagrįsti konkrečiais įrodymais. Jeigu tokių įrodymų nėra, o pareiškimas grindžiamas tik pareiškėjo samprotavimais, kurie aiškiai nedera su pagrindiniais teisės reikalavimais ir dėl pareikšto nušalinimo gali būti užvilkintas bylos nagrinėjimas, vien šios aplinkybės jau sudaro pagrindą pareiškėjo elgesį vertinti kaip neatitinkantį sąžiningumo standartų. Tuo atveju, kai teismo nušalinimo pareiškimai grindžiami tais pačiais ir dar net nepagrįstais faktine medžiaga motyvais, tik patvirtinama nuomonė, kad asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja procesine teismo nušalinimo teise ir sąmoningai vilkina procesą.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas A. B. nė vieno pareiškimo dėl teismo nušalinimo nepagrindė konkrečiais įrodymais. Dar daugiau, abu teismo nušalinimo pareiškimus grindė tais pačiais motyvais. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. B. piktnaudžiavo procesine teismo nušalinimo teise.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad A. B. paduoti konkrečiais įrodymais nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo, kuriuose teisėjai sąmoningai kaltinami nusikaltimų padarymu, bendradarbiavimu su nusikalstamomis grupuotėmis diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus. Teisingumo vykdymo procesinė veikla, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra ir negali būti vertinami kaip asmens persekiojimas. Tad pareiškėjo argumentas, kad bauda paskirta siekiant jį persekioti teismine tvarka, yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog A. B. pareiškime dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Dar daugiau, šiame pareiškime jis taip pat, kaip ir ankstesniuose nušalinimo pareiškimuose, dėsto analogiškus argumentus dėl teisėjų nusikalstamų veiksmų. Pareiškėjui nepaneigus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jo piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise teisingumo ir nepateikus jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtos baudos dydį, keisti teismo nutarties dėl bylos paskyrimo ar ją panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 107 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

n utaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 13 d. nutartį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise pareiškėjui A. B. paskyrimo palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismopirmininkas Egidijus Žironas