Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio mėn. 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_Nr 27837-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24256214743 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skundą padavęs asmuo teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, nurodė, kad jis pažeidimą pripažįsta, paaiškino, jog tą dieną jis važiavo automobiliu iki krikšto tėvo, su kuriuo turėjo tęsti kelionę iki Regitros, tam, kad automobilis būtų įregistruotas. Tuo metu jis turėjo AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, buvo vairavęs motorolerį ir mažagabaritinį automobilį, be to jau buvo išlaikęs teorijos egzaminą bei buvo išvažinėjęs beveik visas praktinio vairavimo valandas, B kategorijos vairuotojo pažymėjimą jis gavo (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. rugsėjo 28 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis automobilio nevairuoja. Nurodė, kad yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių parkavimu. Nurodė, kad gailisi, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, prašė sumažinti teisės atėmimo terminą arba visai neskirti.

Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Šioje byloje K. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnis, kur 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. teismo posėdžio metu neginčijo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, prašė sumažinti jam paskirtą teisių atėmimo terminą arba visai neskirti šios priemonės, gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 28 d. vairavo automobilį, nes turėjo nuvaryti į Regitrą užregistruoti jo vardu įgytą automobilį, todėl važiavo juo iki giminaičio, kuris turėjo tęsti kelionę, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tuo metu, jis turėjo AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, jau buvo išlaikęs teorijos egzaminą B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti bei išvažinėjęs beveik visas praktinio vairavimo valandas, B kategorijos pažymėjimą jis gavo (duomenys neskelbtini).

Iš AB „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad K. N. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė vairuoti AM kategorijai prilygintas transporto priemones, t. y. mopedus ir lengvuosius keturračius, minimalus amžius įgyti šią kategoriją yra 15 metų, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) K. N. buvo išduotas kitas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), su jame nurodytomis AM, B, B1 kategorijomis, galiojimo data (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. N. 2024 m. rugsėjo 28 d. vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra B kategorijos transporto priemonė. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad K. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę, kai jai vairuoti neturi suteiktos teisės.

Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr.10-ANR_P-43897-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24256214743 matyti, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutiko ir nuoširdžiai galėjosi padaręs administracinį nusižengimą. Teisme pareiškėjas nurodė, kad iškart pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to labai gailisi, todėl akivaizdu, kad pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai , jog asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš skundo bei duotų teisme paaiškinimų, K. N. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino sumažinimo.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Neabejotina, jog K. N. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau vis tik kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vairavo tik dėl to, jog reikėjo nuvaryti automobilį užregistruoti į Regitrą, atstumas, kurį turėjo nuvažiuoti tebuvo keli kilometrai .Be to pažymėtina, kad pareiškėjas be to, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kitų KET pažeidimų nepadarė. Svarbu paminėti ir tai, kad K. N. daugiau kaip metus laiko turėjo AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, buvo išlaikęs teorijos egzaminą bei buvo išvažinėjęs beveik visas praktinio vairavimo valandas, B kategorijos vairuotojo pažymėjimą jis gavo (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, šios aplinkybės lėmė mažesnį padarytos veikos pavojingumą, todėl, sprendžiant dėl nuobaudos dydžio ir skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, baudos dydis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne didesnis (ilgesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne mažesnis (trumpesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, K. N. nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas K. N. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės. Nors aptartos aplinkybės nepaneigia pažeidėjo kaltės, nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Iš bylos duomenų matyti, jog K. N. jauno amžiaus, moksleivis, kaip nurodė teisme mokosi (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis vairavo B kategorijos transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, tačiau turėjo AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, buvo išlaikęs teorijos egzaminą bei buvo išvažinėjęs beveik visas praktinio vairavimo valandas, B kategorijos vairuotojo pažymėjimą jis gavo (duomenys neskelbtini), važiavo ne iš chuliganiškų paskatų ar šiaip norėdamas pasivažinėti, o norėdamas užregistruoti Regitroje savo automobilį, į tai, kad nusižengimas dėl šių aplinkybių vertintinas kaip mažesnio rūšinio pavojingumo, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka nutarimu paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos 300 eurų baudos, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta poveikio priemonė. Teismo vertinimu, pats teisminis procesas ir nuobaudos neišvengiamumas pareiškėjui gera pamoka, be to K. N. teisme nurodė, kad jis iki šiol nevairuoja automobilio, administracinių nusižengimų registro išraše nėra užfiksuota naujų administracinių nusižengimų, todėl darytina išvada, jog būtent tokia nuobauda bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jo nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, priimtas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistinas -- specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo neskiriant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. N. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio mėn. 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_Nr 27837-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24256214743 dalį ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi K. N. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio mėn. 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_Nr 27837-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24256214743 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.