Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. kažkurio mėnesio 15 d., apie 11–11.30 val., prie Kūrybos namų, važiuodamas elektriniu paspirtuku „Xiaomi M365“, susidūrė su pėsčiąja moterimi. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, buvo saulėta, matomumas – geras. Važiavo nedideliu greičiu, neviršydamas leistino – ne daugiau kaip 10 km/val., ir dėl to, kad ėjo žmonės, jau buvo sulėtinęs greitį. Moterį jis pastebėjo likus maždaug 10 metrų, o kai ji staiga išėjo į dviračių taką, atstumas tarp jų buvo jau mažesnis nei metras, todėl jis nebespėjo sureaguoti.

Po susidūrimo, įvertinęs, kad pėsčioji gali būti patyrusi kaklo traumą, jos nejudino, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Paspirtukas buvo techniškai tvarkingas, tačiau po susidūrimo nulėkė vienas jo ratas, mano, kad tai galėjo įvykti dėl smūgio, galbūt paspirtukas buvo atsitrenkęs į šaligatvio plyteles. Tiksliai susidūrimo neprisimena. Važiuodamas nuo kalno link Kūrybos namų, prieš tai apvažiavo šeimą su mažamečiais vaikais, o susidūrimas įvyko, kai judėjo link „Moki-Veži“ parduotuvės. Greitis jau buvo sumažintas, o moteris staiga pakeitė kryptį ir išėjo į dviračių taką. Neneigia įvykio, tačiau nepripažįsta savo kaltės. Važiavo dviračių taku, o moteris ėjo dešine puse ir jokių gestų ar ženklų, kad ketina keisti kryptį, nerodė. Susidūrė su ja likus mažiau nei vienam metrui, todėl, jo manymu, išvengti susidūrimo galimybės nebuvo. Neturėjo lėšų padengti žalos – tuo metu buvo nepilnametis, nedirbo, o kad gydymo išlaidas reikia atlyginti – nesuprato. Po įvykio nesusisiekė su nukentėjusiąja ir nesiėmė iniciatyvos sužinoti jos sveikatos būklę – nes neturėjo jos kontaktų.

Į Lietuvą atvyko iš Ukrainos 2022 m. dėl karo veiksmų – jo gyvenamoje vietovėje artėjo frontas. Mokytis Visagino mokykloje jam sekėsi sunkiai, daug pamokų praleido. Kelių eismo taisyklių kursų nelankė, egzamino nelaikė, tačiau taisykles žinantis – domėjosi internete ir apie jas kalbėdavosi su policijos pareigūnais.

Paspirtuką įsigijo už 200 eurų turguje prie Vilniaus geležinkelio stoties – tai buvo motinos dovana. Dabar juo nesinaudoja nes sugedo akumuliatorius, kontroleris, buvo įmontuotas papildomas akumuliatorius, tačiau tai galios nepakeitė. Šiuo metu paspirtukas yra namuose ir neveikia. Civilinės atsakomybės draudimo neturėjo. Pasas yra paimtas policijos komisariate pradėjus bylą.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2023 m., mėnesio neatsimena, buvo 15 d., 11.30 val., važiavo savo elektriniu paspirtuku "Xiomi M365" Visagino mieste. Važiavo gatve, dviračiu taku, kuris yra prie kūrybos namų, važiavo link parduotuvės "Moki-Veži". Važiavo negreitai, kadangi tuo taku ėjo daug žmonių, apvažinėjo juos. Kai kurie žmonės ėjo ir dviračių taku. Kokiu greičiu važiavo, tiksliai negali pasakyti, bet stebėjo pėsčiuosius. Tada pamena močiutę, kuri buvo apsirengusi tamsiai raudonos spalvos striuke, ji buvo su gaubtuvu. Kažkodėl jam užsifiksavo tos močiutės nugara. Kuria kryptimi ėjo močiutė, negali pasakyti, bet kadangi jam užsifiksavo jos nugara, todėl pamanė, kad ji ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir jis. Pamena, kaip ta močiutė staigiai sustojo. O tada ji taip pat staigiai kirto jo dviračių taką, jau buvo žengusi žingsnį ir buvo raudoname takelyje, ir jis nespėjo sustabdyti savo paspirtuko, atsitrenkė į ją. Atsitrenkė į kairę močiutės kūno dalį, nugriuvo ant kelio. Atsistojęs pamatė, kad ta močiutė guli ant nugaros. Močiutė gulėjo ant dviračio tako. Priėjo prie jos, prisilietė prie jos pečių, nes pamatė, kad ji praranda sąmonę. Priėjo vyras, padėjo jai kažką po kaklu. Iš savo telefono surinko numerį 112 ir iškvietė pagalbą. Atvažiavo policija ir greitoji. Dar nori pasakyti, kad negalėjo išvengti smūgio, kadangi tiesiog nespėjo. Bet kokiu atveju būtų į ją atsitrenkęs. Dėl to, kad susidūrimo metu nuo paspirtuko nulėkė ratas, nežino, kodėl taip atsitiko. Jau po įvykio toliau važinėjo su paspirtuku ir ratas niekada nebuvo nukritęs. Ratas neužsisuka, o užsimauna ant varžtų, kaip dviratyje, tik užsifiksuoja varžtais. Nesijaučia kaltas dėl šios situacijos, kadangi važiavo lėtai, stebėjo pėsčiuosius. Paspirtukas buvo tvarkingas, jis turi skambutį, stabdžiai tvarkingi. Susidūrimas įvyko dėl to, kad močiutė staigiai kirto dviračių taką ir jis neturėjo, kur nusukti, tiesiog nespėjo sureaguoti. Jam labai gaila, kad susiklostė tokia situacija, kad susidūrus su pėsčiąja, pastaroji sunkiai susižalojo, tačiau savo kaltės nejaučia, kadangi važiavo leistinu greičiu, stebėjo pėsčiuosius, mažino greitį artėdamas prie žmonių, važiavo jam skirtu dviračių taku. Močiutė staiga kirto jo važiuojamąją dalį, dėl to ji ir nukrito ant žemės ir susižalojo. Dėl to jis nekaltas. Dėl savo kūno sužalojimų, kuriuos patyrė nukritęs ant asfalto, niekam pretenzijų neturi. Medicininės pagalbos dėl savo sužalojimų nesikreipė, nors buvo sumušęs kelius. Niekur nedirba, turto neturi, todėl žalos neturi galimybės atlyginti (bylos lapas (toliau b. l.) 30-33, 42-45, 101, II tomas).

2024-09-20 įtariamajam A. K. sutikus, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Kartu dalyvavo jo atstovė pagal įstatymą - motina O. K. ir gynėja Raimonda Venckutė. Su įtariamuoju nueita nuo policijos komisariato, esančio Veteranų g. 13, Visagine iki "Visagino kūrybos namų", esančių Vilties g. 16, Visagine (šiuo metu vadinasi "Visagino kūrybos ir menų akademija"). Einant Veteranų gatve, buvo pasukta į dešinę priešais parduotuvę "Moki-veži" ir toliau eita Vilties gatve. Priartėjus prie "Visagino kūrybos namų", A. K. nurodė, kad įvykio dieną jis savo paspirtuku "XiomiM365" važiavo nuo Visagino miesto pirmo mikrorajono link parduotuvės "Moki-veži", t. y. priešinga kryptimi, negu buvo eita. Jis važiavo dviračiams skirta juosta, tačiau kelis kartus teko ir į pėsčiųjų juostą išvažiuoti, kadangi apvažinėjo dviračių juosta einančius pėsčiuosius. Jis važiavo negreitai, stebėjo pėsčiuosius, bet negalėjo nurodyti tikslaus važiavimo greičio. Tuomet jis paaiškino, kad, būdamas vietoje, kuri yra priešais kūrybos namus, atsitrenkė į močiutę, kadangi nespėjo sustabdyti savo paspirtuko. Jis atsitrenkė į kairę pėsčiosios kūno dalį, kadangi ji staigiai kirto dviračių taką, žengė žingsnį ant dviračių tako ir užkirto jam kelią. Nuo smūgio nusimovė ir nukrito paspirtuko ratas, A. K. atsitrenkė kojų keliais į asfaltą. Jis atsistojo ir pamatė, kad močiutė guli ant nugaros ant dviračių tako, pribėgo prie jos, bandė kalbinti. Dėl įvykio iš susijaudinimo neprisiminė visų smulkmenų, kas vyko. Prisiminė, kad kiti žmonės priėjo, atvažiavo policija (jis kvietė policiją), medikai. Dar kartą buvo patikslinta, kurioje vietoje jis pastebėjo partrenktą močiutę, buvo užfiksuota foto nuotraukose (kadangi jau praėjo laiko, vieta apytiksli). Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas, policijos įstaigoje surašytas protokolas (b.l.46-49, II tomas).

Nukentėjusioji T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-10-15, apie 11–11.30 val., kartu su seserimi ėjo pėsčiųjų taku Visagine, nuo bažnyčios, „Moki-veži“ parduotuvės, link Kūrybos namų. Sesuo, (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę link savo namų, o ji pamojavo jai ranka atsisveikinimui. Tuo metu ji netikėtai pajuto stiprų smūgį ir nukrito. Daugiau įvykio detalių ji neprisiminė, nes sąmonę atgavo tik Visagino ligoninės priėmimo skyriuje. Ji jautė pykinimą, stiprų galvos skausmą, buvo praradusi klausą, nieko negirdėjo. Kitą rytą ją apžiūrėjo iš Vilniaus atvykęs neurochirurgas, po ko ji buvo perkelta į gydymo įstaigą Vilniuje. Ten praleido tris savaites: negalėjo judinti galvos, jautė stiprius skausmus ir turėjo labai aukštą kraujospūdį. Dukra, atvykusi iš Vokietijos, dvi savaites ją slaugė, nes pati nebuvo pajėgi net atsikelti. Trečią savaitę atvykęs reabilitologas pradėjo mokyti ją vaikščioti iš naujo – tuo metu ji galėjo judėti tik naudodamasi vežimėliu. Po gydymo Vilniuje dar dešimt dienų praleido Visagino ligoninėje, o vėliau mėnesį reabilitavosi Abromiškyje. Po įvykio prarado klausą – net su klausos aparatu girdi labai prastai, tik kai žmogus būna arti. Ji nebejaučia kvapų, jaučia nuolatinį galvos svaigimą, dažnus skausmus, naktimis negali miegoti, net migdomieji nepadeda. Dėl sveikatos būklės negali viena išeiti iš namų, reikalinga artimųjų pagalba.

Aiškindama apie įvykį nurodė, kad tuo metu ėjo pėsčiųjų taku – šaligatviu, ir nekreipė dėmesio į ženklus ar ženklinimą ant asfalto. Ji nežinojo, kad tai yra dviračių takas ir tuo metu nematė, kad iš priekio atvažiuotų paspirtukas ar dviratis. Teigė, jog krypties nepakeitė – tik pamojavo seseriai, kuri pasuko link vaikų žaidimų aikštelės, o pati ketino eiti toliau link Pirmosios mokyklos ir Sedulinos gatvės.

Smūgio metu ji sąmoningai jokio pokalbio ar judesio su aplinkiniais neturėjo, o vaikino, su kuriuo susidūrė, nematė. Ji mano, kad dėl įvykio nėra jos kaltės – pėsčiųjų takas buvo tuščias, todėl, jos nuomone, galima apvažiuoti. Tik po įvykio sužinojo, jog eiti dviračių taku pėstiesiems negalima.

Dėl padarytos žalos prašo priteisti 40 000 eurų moralinei žalai atlyginti bei 637 eurus vaistų ir medicininių priemonių išlaidoms. Gauna 540 eurų pensiją bei 42 eurų našlių pensiją. Pažymėjo, kad jokia pinigų suma neatkurs prarastos sveikatos. Moralinę žalą vertina kaip labai didelę – iki įvykio galėjo savarankiškai judėti, nereikėjo nieko prašyti pagalbos, o dabar ji nuolat priklausoma nuo kitų.

Nukentėjusioji T. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-05 apklausta parodė, kad 2023 -10-15 su seserimi J. R. ėjo iš bažnyčios. Tai buvo apie 11 val. dienos, gal kiek po 11 val. Ėjo gatve nuo parduotuvės "Moki-veži", gatvės pavadinimo nežino. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ją lydėjo. Jau praėjo kūrybos namus, ėjo tiesiai. Sesuo pasuko dešiniau link vaikų žaidimo aikštelės, su ja išsiskyrė. Pamojavo seseriai ranka. Paskui vienu momentu pajuto smūgį į kūną iš priekio. Nesuprato, kas tai per smūgis, neprisimena daugiau nieko. Nepamena net skausmo. Dar gali papildyti, kad ėjo šaligatviu ir nekreipė dėmesio, ar ant šaligatvio yra kažkoks dviračių takas, ar jo nėra. Be to ji niekada į tai dėmesio nekreipė. Nėra mačiusi, kad šaligatvio kelio danga gali būti raudonos spalvos, tiesiog niekada į tai dėmesio nekreipė. Kalbant toliau apie įvykį, neprisimena, ar ji buvo nusisukusi į seserį, ar ji ją kvietė. Mano, kad po smūgio buvo praradusi sąmonę. Atgavo sąmonę Visagino ligoninės priėmimo skyriuje. Atsipeikėjo ir suprato, kad jos klausa visiškai dingo, nieko negirdėjo. Ją pykino ir labai skaudėjo galvą. Gulėjo Visagino ligoninėje, paskui Vilniuje Lazdynų ligoninėje gulėjo tris savaites, paskui vėl Visagino ligoninėje. Po gydymo buvo reabilitacijoje Abromiškėse. Iki šiol jaučiasi blogai, planuoja kreiptis į medikus. Jau po visko bendravo su seserimi ir ši papasakojo, kad nieko nematė, t. y. yra nematė paties susidūrimo, o matė tik, kaip ji pamojavo ranka, o paskui staiga "dingo". Sesuo grįžo į pagrindinį kelią (šaligatvį), kuriuo ji ėjo ir pamatė ją, gulinčią ant žemės. Sesuo sakė, kad ją nutrenkė elektriniu paspirtuku važiavęs jaunas vaikinas. Prisimena, jog, eidamos su seserimi šaligatviu, stebėjosi, kad labai mažai žmonių eina, buvo ramu, matomumas buvo geras. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį byloje (b.l.147-150, I tomas).

Civilinė ieškovė T. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023-10-15 jai buvo pranešta, kad motiną partrenkė elektrinis paspirtukas. Ši žinia buvo šokiruojanti, ypač žinant, kad po kelių dienų motina planavo skristi aplankyti kitos dukros. Reaguodama į įvykį, nedelsdama nutraukė darbus, įsigijo lėktuvo bilietus ir atskrido į Lietuvą. Atvykusi rado motiną labai sunkios būklės – gydytojai iš pradžių net nesiryžo teikti prognozių dėl sveikimo galimybių. Motina tuo metu blogai girdėjo, nejautė kvapų, nekalbėjo, negalėjo valgyti. Slaugė 2,5 savaitės, patyrė didžiulį stresą, nes teko matyti artimą žmogų visiškai priklausomą nuo kitų pagalbos. Motinai teko iš naujo mokytis vaikščioti, reikėjo net specialios naujos avalynės dėl tinusių kojų. Iki įvykio ji buvo visiškai savarankiška, rūpinosi daržais, pirkiniais, net 2020 m. prižiūrėjo sergantį vyrą, tačiau po traumos tapo visiškai priklausoma – negali išeiti viena net su ramentais, nesugeba tvarkytis buityje. Ją iki šiol kamuoja nuolatinis nerimas ir nemiga. Ji dažnai skambindavo artimiesiems ir motinai pasiteirauti apie sveikatos būklę, vartojo raminamąsias arbatas. Pasak gydytojų, motinos išgyvenimas po tokių sužalojimų buvo laikomas tikru stebuklu. Dėl patirto streso ir finansinių nuostolių prašo priteisti 3000 eurų moralinei žalai atlyginti, pažymėdama, kad tai reali, bet net ir minimali suma, palyginus su visomis patirtomis išlaidomis. Po įvykio ji turėjo išlaidų skrydžiui, pragyvenimui, neapmokamoms atostogoms, taksi paslaugoms, vaistams, drabužiams motinai, tinkamam maistui (nes ligoninės maisto motina negalėjo valgyti – reikėjo trinto maisto, sultinių), taip pat buto nuomai Vilniuje. Ji neturėjo pažįstamų šiame mieste, todėl kasdien keliauti iš Visagino būtų buvę brangu ir nepraktiška. Vakare grįžti viešuoju transportu buvo pavojinga, todėl naudojosi taksi. Ligoninėje būdavo iki vėlaus vakaro. Iki įvykio mamą gyvai aplankydavo kartą per metus, o nuolat palaikydavo ryšį internetu. Iki nelaimės motina neturėjo jokių lėtinių ligų. Ji taip pat pabrėžė, kad rūpinimasis tėvais jai nėra pareiga – tai savaime suprantamas dalykas kiekvienam vaikui. Šiuo metu motinos priežiūra rūpinasi jos brolis. Lankėsi pas mamą praėjusią vasarą ir planuoja vykti šią vasarą.

Liudytoja E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo nuo turgaus ta kryptimi, kur yra parduotuvė „Moki veži“. Ėjo pilkąja šaligatvio dalimi, esančiu greta raudonojo dviračių tako. Kartu su ja ėjo vyras, žentas, stūmė vežimėlį su vaiku. Visi jie laikėsi pilkojo pėsčiųjų tako ir ant raudonojo tako nelipo. Elektriniu paspirtuku važiuojantis berniukas juos aplenkė iš kairės pusės, važiuodamas dviračių (raudonuoju) taku. Važiavimo greitis atrodė nedidelis, nes aplink ėjo daug žmonių. Pačio susidūrimo momento nematė – tuo metu žiūrėjo į priekį. Tačiau netrukus pastebėjo, kaip paspirtuko priekinis ratas pakilo į viršų, ir berniukas nugriuvo. Atstumas nuo įvykio vietos iki jos buvo maždaug 20–25 metrai. Tuo pat metu pamatė ant raudonojo tako gulėjusią moterį. Prie jos pribėgo kita moteris, kuri šaukė: „Ko tu užlipai ant raudonos linijos?“ tada ji liepė berniukui skambinti policijai. Kita moteris ketino kelti nukentėjusiąją nuo žemės, bet ją sustabdė, nes nežinojo, kokie sužalojimai galėjo būti patirti. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba. Iš pokalbio su moterimis paaiškėjo, kad jos abi ėjo taku link stadiono. Viena jų buvo pasukusi link namų, o kita ją pašaukė. Kai šauktoji atsisuko partrenkta moteris užlipo ant raudonojo tako, kaip tik tuo metu, tikėtina, ir įvyko susidūrimas. Pati šio momento nematė, tačiau girdėjo šalia einančios sesers šauksmą – manoma, kad ji susidūrimą matė.

Nukentėjusioji moteris gulėjo beveik per vidurį raudonojo tako. Šalia esančios tako juostos – raudona (dviračių takas) ir pilka (pėsčiųjų takas) – yra aiškiai pažymėtos.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Įvykio dieną kartu su savo seserimi vaikščiojo lauke. Oro sąlygos buvo blogos – pūtė stiprus vėjas, todėl abi buvo su gobtuvais. Jos ėjo dešine tako puse, kuriame spalvomis buvo atskirtos zonos pėstiesiems ir dviratininkams. Takelis, kuriuo liudytojas ėjo, buvo šiek tiek žemiau nei kitas. Tam tikru momentu jos išsiskyrė – nuėjo į skirtingas puses. Ji pamojo sesei, ją pašaukė ir dar kartą atsisuko. Tada pastebėjo, kad sesers jau nebebuvo – ji nebestovėjo ten, kur buvo prieš tai. Paties susidūrimo momento nematė, todėl negali pasakyti, ar tai buvo atsitiktinis įvykis, ar nelaimingas atsitikimas.

Skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir sulaukė atvykstančios greitosios pagalbos. Įvykio vietoje pastebėjo mažą paspirtuką, nuo kurio buvo nukritusi kažkokia detalė. Taip pat matė sustojusią transporto priemonę, iš kurios išlipo žmonės. Važiuojančio dviratininko liudytojas nematė.

Po susidūrimo sesuo patyrė sunkią traumą – prarado klausą ir susidūrė su kitais sveikatos sutrikimais, dėl kurių buvo sunku kalbėti. Ji buvo gydoma Vilniuje maždaug dvi savaites, vėliau dar 7–10 dienų gydyta vietoje. Po to buvo taikyta reabilitacija. Lankė seserį ligoninėj jos moralinė būsena buvo bloga – ji nieko neatsiminė apie įvykį.

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto garso įrašo girdėti, kad kaltinamasis skambindamas bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį nurodydamas, kad netyčia partrenkė moterį kuriai reikalinga pagalba (b. l. 92-93, I tomas).

2023-10-15 Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriaus tyrėjas Dovydas Bertašiaus tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023-10-15, dirbant pagal tarnybos užduotį nuo 08.00 iki 20.00 val., apie 11.24 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas, važiuodamas paspirtuku, partrenkė 77 m. moterį, sąmoninga. GMP ir policija informuota. Atvykus nurodytu adresu Vilties g. 14, Visagine, pareigūnus pasitiko blaivus pranešėjas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad, važiuodamas elektriniu paspirtuku Vilties gatve, Visagine, važiavo dviračių eismui skirta tako dalimi, kuri yra raudonos spalvos ir paženklinta dviračių simboliais. A. K. paaiškino, kad staiga į dviračių eismui skirtą tako dalį, pasisukusi į kairę pusę, įžengė senyvo amžiaus moteris, kuri prieš tai ėjo pėsčiųjų taku ta pačia kryptimi, jis spėjo tik pristabdyti paspirtuką, tačiau atsitrenkė į moterį. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, po susidūrimo išlūžo elektrinio paspirtuko priekinis ratas. Taip pat įvykio vietoje buvo E. R., kuri paaiškino, kad kartu su sese T. G. ėjo pėsčiųjų taku Vilties gatve, vėliau jos išsiskyrė, nes jos norėjo eiti namo. E. R. pasuko į kairėje pusėje toliau einantį pėsčiųjų taką, tačiau netrukus sustojo, nes nusprendė sesę pakviesti pas save į svečius, sustojus ir pradėjus per atstumą kalbinti sesę, ši taip pat sustojo, po jos pakvietimo jos sesuo T. G. staiga pradėjo eiti link jos, įžengė į dviračių eismui skirtą tako dalį, iš karto po ko buvo partrenkta elektriniu paspirtuku, kurį vairavo A. K.. Po susidūrimo T. G. nugriuvo ant žemės. Atvykus T. G. gulėjo ant žemės, į užduodamus klausimus neatsakinėjo. Atvykus GMP medikams, T. G. buvo išvežta į Visagino ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Po medikų apžiūros T. G. buvo nustatytas galvos sutrenkimas, paguldyta į Visagino ligoninės skyrių stebėjimui. Su T. G. pabendrauti nepavyko dėl jos prastos savijautos. Surinkta eismo įvykio medžiaga. Įvykis filmuotas "BODY737387" ir "BODY 735847" (b.l.73-74, I tomas).

2024-08-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodoma, kad apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kameromis daryti vaizdo įrašai įvykio vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu "export - ku4rs.mp4" užfiksuota, kad pareigūnai važiuoja į eismo įvykį. Atvažiavus matosi, kaip ant žemės - ant dviračio tako, ant nugaros guli senyvo amžiaus moteris, jai po galva padėtas šviesios spalvos daiktas. Moteris į klausimus neatsako, bet reaguoja, judina rankas, kojas, ji nesupranta, kas įvyko. Prie jos prieina kita senyvo amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėja - jos sesuo, kuri paaiškina, kad moterį nutrenkė paspirtukas. Moteris krito galvos pakaušiu į kelio dangą ir guli taip, kaip nukrito. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietoje. Matosi ant žalios vejos gulintis elektrinis paspirtukas, jo priekinis ratas yra išlūžęs ir nuriedėjęs nuo paspirtuko. Atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos medikai, moterį su neštuvais įkelia į greitosios automobilį. Tuo apžiūra baigta. Vaizdo įraše pavadinimu "export - gt5dh.mp4" matyti, kad vaizdo įrašas kartojasi su prieš tai esančiu (pareigūnai atvažiuoja į eismo įvykį, pamato ant dviračio tako gulinčią senyvo amžiaus moterį.). Toliau kažkokia moteris (girdisi tik balsas, asmenybė nenustatyta) nurodo, kad ji ėjo iš paskos šiai močiutei ir pamatė, kaip močiutė staigiai norėjo kirsti dviračių taką. Paskui prie pareigūnų prieina kita senyvo amžiaus moteris, kuri nurodo, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo, kad jos ėjo iš bažnyčios ir išsiskirstė. Staiga ši moteris sugalvojo pakviesti seserį į svečius, ją pašaukė ir pastaroji staigiai atsisuko į ją, žengė. Tuo metu ją nutrenkė paspirtuku važiavęs vaikinas. Vaikinas taip pat yra įvykio vietoje, jis paaiškina, kad matė, kad taku eina močiutė, tačiau ji taip netikėtai apsisuko ir įžengė į dviračių taką, kad jis, nors ir sulėtino greitį, tačiau visiškai sustoti nespėjo ir į ją atsitrenkė. Vaizdo įraše pavadinimu "export- ey3nm.mp4" matyti, kad policijos pareigūnai atvykę į ligoninę. Patalpoje yra nukentėjusioji, kuri guli, šalia jos - sesuo E. R.. Pareigūnas paklausia, kaip taip nutiko, kad moteris staiga apsisuko, ir E. R. paaiškina, kad jos išsiskirstė, tačiau ji sugalvojo pasikviesti seserį pas save į svečius arbatos. Pašaukta sesuo staigiai atsisuko ir žengė link jos ir tuo metu ją partrenkė paspirtuku važiavęs vaikinas. Taip pat E. R. nurodo, kad ne visi pėstieji mato ir žino, kur yra dviračių takas. Po apžiūros vaizdo ir garso įrašai įkelti į IBPS, kaip šio protokolo priedai ir rašyti į kompiuterinę laikmeną (CD-R), kuri pridėta atskirame voke šioje byloje (b.l.105-107, I tomas).

2023-10-15 eismo įvykio fiksavimo protokole (b.l.76, I tomas), 2023-10-25 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse apžiūrėta kelio atkarpa - dviračių takas, einantis Vilties gatve, Visagino mieste. Nustatyta, kad kelio atkarpa nuo parduotuvės "Moki - veži", Veteranų g. 11, Visagine, iki Visagino kūrybos ir menų akademijos, Vilties g. 16, Visagine. Nustatyta, kad dviračių takas yra sujungtas su pėsčiųjų taku, jis pažymėtas raudonos spalvos kelio danga, ant kurios yra nupieštas dviratis. Kai takas kertasi su važiuojamąja kelio dalimi, dviratis nupieštas dviračių tako pradžioje ir pabaigoje. Dviračio simbolis nupieštas ryškiai, gerai matomas, pasikartojantis (b.l.85-91, I tomas).

2023-10-18 eismo įvykio 07-23-9607813 ATP ROIK 23223833668 išraše užfiksuotai duomenys, apie įvykį, asmenys dalyvavę įvykyje, prieduose - nukentėjusiosios, gulinčios įvykio vietoje, ir paspirtuko nuotraukos (b.l.78-84, I tomas).

Visagino kūrybos ir menų akademijos informacinių sistemų eksploatavimo technikas J. L. pateikė vieną vaizdo įrašą su akademijos teritorijos vaizdu (b.l.98-99, I tomas), kurį peržiūrėjus nustatyta, kad vaizdo įrašas darytas 2023-10-15, vaizdo įrašo pradžia 11:19:55. Dešiniame ekrane yra užrašas "kavines aiks". Vaizdo kamera fiksuoja Vilties gatvę ir apima paties įvykio vaizdą. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip Vilties gatve, dviračių taku, pažymėtu raudonos spalvos danga, eina moteris, apsirengusi violetiniu paltu ir tamsios spalvos kelnėmis, avi šviesios spalvos avalynę (ji pasirodo dešiniame apatiniame kampe 11:20:46 val.) Moteris užsidėjusi gaubtuvą ant galvos, ant kairiojo peties kabo juoda rankinė. Moteris eina lėtu žingsniu Visagino I-ojo mikrorajono kryptimi. Moteris rankose kažką neša ir laiko rankas pakėlusi sau prieš veidą, galva nuleista. Priešinga eismo puse, priešinga moters judėjimo kryptimi, dviračių taku važiuoja dviratininkas, kuris apvažiuoja moterį, kaip kliūtį, išvažiuodamas į pėsčiųjų taką ir vėl grįždamas į dviračių taką (11:21:03 val.). Po šio apvažiavimo moteris žengia į pėsčiųjų taką, t. y. kairiau, tačiau ji užeina už medžių, medžiai užstoja vaizdą. Tačiau galima įžvelgti (pagal pėsčiosios avalynę ir kojų judėjimą), kad moteris, eidama pėsčiųjų taku, staigiai apsisuka ir vėl žengia į dviračių taką, lyg norėdama jį kirsti. 11:21:10 val. tarp medžių pravažiuoja paspirtukas. Matosi, kaip nurieda paspirtuko ratas (11:21:13 val.). Kaip krenta moteris, nesimato, bet matosi, kaip pribėga žmonės. Tuo vaizdo įrašas pasibaigia. Paspirtuko važiavimo greičio iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybės. Iš vaizdo įrašo padarytos kelios nuotraukos tarnybiniu telefonu "Samsung Galaxy A32", pats įvykis užfiksuotas, kadangi vaizdo kamerą užstoja medžiai. Po apžiūros vaizdo įrašas įkeltas į IBPS, kaip šio protokolo priedas ir įrašytas į kompiuterinę laikmeną (CD-R) ( b. l.100-104, I tomas).

2024-05-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai išvadoje Nr. G1428/2024(3) nustatė, kad T. G. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatyti sužalojimai: masyvi minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, židininiai smegenų sumušimai, trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pakauškaulio lūžis, nusitęsiantis į kairį pakauškaulio krumplį. Šie sužalojimai padaryti kieto buko neriboto paviršiaus poveikyje, vienu trauminiu poveikiu iki jų nustatymo medicinos įstaigoje (2023-10-15, 11.45 val.). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023-10-15). Kadangi sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, jie vertinami visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, dėl kaukolės pamato lūžio. Nurodyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems sau pačiam, tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai gali būti padaromi ir asmeniui pačiam nukritus (b. l. 120-122, I tomas).

2024-03-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-78(24) nurodoma, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas A. K., važiuodamas maksimaliu 25 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki susidūrimo vietos, reaguodamas stabdymui ne mažesniu nei 13,1 m atstumu. Elektrinio paspirtuko vairuotojas A. K., važiuodamas 3 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki susidūrimo vietos, reaguodamas stabdymui ne mažesniu nei 1,1 m. atstumu ( b. l.127-130, I tomas).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-988(24) nurodoma, kad iš turimos medžiagos nustatyti, kokiu greičiu važiavo elektrinis paspirtukas, negalima. Iš turimos medžiagos nustatyti, į kurią pėsčiosios T. G. kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis, negalima. Pėsčioji T. G. partrenkta pėsčiųjų ir dviračių take, kuomet ji buvo dviračiams judėti skirtoje pusėje. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, t. y. kad elektrinio paspirtuko vairuotojas A. K., buvusiojo kelio eismo situacijoje, važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių tako puse, kuri jam skirta, ir turėdamas galimybę iš toli pastebėti pėsčiųjų ir dviračių take esančią pėsčiąją T. G., laiku nemažino greičio ir dėl to ją kliudė, o pėsčioji T. G., judėdama pėsčiųjų ir dviračių tako puse, skirta judėti dviračiams, sudarė kliūtį artėjančio elektrinio paspirtuko judėjimui. Iš turimos medžiagos nėra pagrindo matyti, kad prieš susidūrimą elektrinis paspirtukas buvo netvarkingas (b. l.135-138, I tomas).

Įrodymų vertinimas.

Kaltinamasis neneigia įvykio fakto. Jis teigia, kad važiavo dviračių taku nedideliu greičiu, kai pėsčioji netikėtai pakeitė kryptį ir įžengė į dviračių taką. Dėl per mažo atstumo jis nespėjo sureaguoti ir įvyko susidūrimas. Parodymų patikrinimo metu vietoje jis parodė, kad pastebėjo moterį, tačiau ši staiga pakeitė kryptį ir tuo metu įvyko kontaktas. Taigi kaltinamasis iš esmės prisipažįsta, kad partrenkė nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji T. G. nurodė, kad pati susidūrimo momento neprisimena – tik pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Prabudo ligoninėje su stipriais galvos skausmais ir prarasta klausa. Jos parodymus patvirtina medicininiai dokumentai, kurie fiksuoja sunkų galvos smegenų sužalojimą.

Liudytojos E. R. (nukentėjusiosios sesuo) ir E. N. patvirtino, kad nukentėjusioji netikėtai pasuko link sesers, žengdama į dviračių taką. Liudytojos nurodė, kad dviračių takas buvo pažymėtas aiškiai, buvo geros oro sąlygos ir matomumas buvo pakankamas.

Esminę reikšmę byloje turi Visagino kūrybos namų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios judėjimo trajektorija ir paspirtuko pasirodymo momentas. Įraše matyti, kad pėsčioji ėjo dviračių tako pakraščiu, vėliau trumpam pasitraukė į pėsčiųjų dalį, tačiau staiga apsisuko ir vėl žengė į dviračių taką. Po kelių sekundžių kadre pasirodo paspirtukas, o netrukus – nurieda jo priekinis ratas. Moteris nugriūva ir prie jos pribėga žmonės. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pėsčioji netikėtai žengė į dviratininkams skirtą zoną. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dviračių ir pėsčiųjų takai šioje vietoje eina greta ir yra tik spalviškai atskirti, todėl eismo situacija objektyviai reikalavo padidinto atidumo iš paspirtuko vairuotojo pusės.

Ekspertizės išvadoje (Nr. 11-78(24)) nustatyta, kad važiuodamas didžiausiu greičiu (25 km/h), kaltinamasis turėjo galimybę sustoti per 13,1 m, o važiuodamas 3 km/h – per 1,1 m. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo nukentėjusiosios elgesio, K. galėjo stabdyti anksčiau, jei būtų tinkamai įvertinęs situaciją. Kitoje ekspertizėje (Nr. 11-988(24)) nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų dalyvių veiksmai: pėsčioji staiga įžengė į dviračių taką, o paspirtukininkas, važiuodamas jam skirta juosta, laiku nesumažino greičio, nors objektyviai turėjo galimybę pėsčiąją pastebėti iš anksto.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nors dėl įvykio kilimo savo veiksmais prisidėjo ir pati nukentėjusioji, tačiau tai nepašalina kaltinamojo atsakomybės, nes: jis važiavo taku kuriuo vaikšto ir pėstieji; turėjo realią galimybę matyti pėsčiąją ir sumažinti greitį iš anksto; nepritaikė savo važiavimo greičio konkrečioms eismo sąlygoms, t. y. esant pėsčiųjų eismui greta; neturėjo jokių formalių įgūdžių ar pasirengimo saugiai valdyti elektrinį paspirtuką.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, neturėjo nei darbo, nei stabilių socialinių ryšių, mokykloje jam sekėsi prastai. Į Lietuvą atvyko iš karo veiksmų teritorijos Ukrainoje, dėl to jo socialinė raida ir integracija buvo objektyviai apsunkinta. Nors po įvykio kaltinamasis tiesiogiai nesusisiekė su nukentėjusiąja ir nesiėmė iniciatyvos dėl žalos atlyginimo ar atsiprašymo, jis neišsisukinėjo, nesislapstė.

Ekspertai nustatė, kad dėl įvykio iš dalies kalta ir pati nukentėjusioji, kuri staiga pakeitė savo judėjimo kryptį ir įėjo į dviračių taką, šis faktas pripažintinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis – ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų bei nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principų įgyvendinimą. Taigi, bausmė turi būti proporcinga tiek padarytai veikai, tiek kaltininko asmenybei.