- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-75-148/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00231-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Gintaras Ruseckas, Egidijus Jonas Grigaravičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo ankstesne teismo nutartimi nustatyto suėmimo termino pasibaigimo pabaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., viešoje vietoje – parke, esančiame prie Parko g., Noriūnuose, Kupiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais, kojomis nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje ausyje, odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, kraujosruvas galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, dėl galvos sumušimo įvyko A. B. mirtis, tokiais veiksmais tyčia nužudė A. B. ir pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamasis T. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2014 m. birželio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis iki 2015 m. kovo 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad T. J. kaltinamas dviejų tyčinių, tarp jų ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymu, už kurį numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikoje tvirtais socialiniais ryšiais nesaistomas, turi ryšių užsienyje, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. J. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Skunde gynėjas tvirtina, kad nutartis, kuria pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas, grindžiama abstrakčiais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatų bei BPK 11 straipsnyje įtvirtino proporcingumo principo, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tuo atveju, jei be jų neįmanoma pasiekti įstatyme numatytų tikslų. Tuo tarpu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Be to, gynėjo teigimu, teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir teismo nešališkumo principus, iš anksto neigiamai vertina bylos aplinkybes, pažymi, kad T. J. kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal teismų praktiką, ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, o skundžiamoje nutartyje nenurodomi objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad T. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad, priešingai negu nurodoma nutartyje, T. J. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su močiute, padeda jai ūkyje ir iš to pragyvena, be to, suimtuoju taip pat rūpinosi tėvas, byloje yra duomenys, kad gyvenamosios vietos seniūnija neturi nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio. Ta aplinkybė, kad užsienyje gyvena ir dirba T. J. motina ir sesuo, savaime nepaneigia jo turimų socialinių ryšių Lietuvoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis ketintų bėgti (slėptis) nuo teismo.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad T. J. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, suėmime be įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio praleido jau devynis mėnesius, kur laikymo sąlygos yra griežtesnės nei laisvės atėmimo vietose.
Teismo posėdyje gynėjas prašė tenkinti skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. J. gynėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundas atmestinas.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, kuria T. J. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam T. J. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Privaloma suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio kaltinamojo akto, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (L. L., S. Š. ir kt.) parodymuose, iš dalies paties suimtojo T. J. parodymuose, nukentėjusiosios S. B. parodymuose, liudytojo A. P. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami iš esmės ir įrodymai nevertinami, nes tai bus padaryta baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad T. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nekaltumo prezumpcijos ir teismo nešališkumo principų nepažeidžia.
Panevėžio apygardos teismas pratęsė T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. T. J. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šią veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo skunde teisingai pažymima, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau byloje yra ir kitų įstatyme numatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad T. J. Lietuvos Respublikoje nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Bylos duomenimis, jis nedirbo ir nesimokė, motina ir sesuo gyvena užsienyje. Pastaroji aplinkybė rodo, kad užsienyje jis turi ryšių, kuriais gali pasinaudoti, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės apie suimtojo turimus socialinius ryšius (su močiute, tėvu, gyvenamąja vieta) nepatvirtina, kad šie ryšiai sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis) ir nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kaltinamajam T. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje T. J. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.
Skunde gynėjas pažymi, kad T. J. suėmime laikomas jau devynis mėnesius, tačiau toks laisvės suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Be to, nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų, ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir bylą perduota nagrinėti teismui, kuris šių terminų nėra saistomas. Iš Liteko duomenų bazės matyti, kad pradedamas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, artimiausias teisiamasis posėdis numatytas 2015 m. balandžio 1 d.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo T. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.