Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant pareiškėjo S. M. individualios įmonės „Žara“ atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. M. individualios įmonės „Žara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. individualios įmonės „Žara“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja nesutiko su Komisijos išvada, kad šio mokestinio ginčo atveju buvo Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsnio, Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. 1073 numatyti pagrindai taikyti netiesioginius mokesčio bazės nustatymo metodus. Visi duomenys buvo gauti atlikus priešpriešinį patikrinimą Šilutės rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir iš veterinarijos gydytojo vesto priešskerdiminio apžiūrėjimo ir veterinarinės ekspertizės žurnalo, tačiau mokesčių administratorius šių žurnalų netikrino. Šie duomenys yra tikrinami baudžiamojoje byloje ir jie neatitinka tikrovės.

II.

Iš Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities skyriaus dokumentinės revizijos 2002 m. sausio 18 d. akto Nr. 25-8/08-01 teismas nustatė, kad vyr. revizorė, atlikdama S. M. įmonės „Žara“ dokumentinę reviziją, išanalizavo iš šios įmonės paimtus buhalterinius dokumentus (baudžiamosios bylos Nr. 48-1-0802-02 1 tomo 11-17, 37-39), Tauragės apskrities VMI apie šią įmonę esančią medžiagą tame tarpe įmonės teikiamas deklaracijas (baudžiamosios bylos Nr.48-1-0802-02 1 tomo 54-69 l.). Darant reviziją buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas skerdykloje, kurioje skerdžiami įmonės nupirkti gyvuliai, ir nustatyta, kad veterinarijos gydytojo vedamo Priešskerdiminio gyvulių apžiūrėjimo ir veterinarinės sanitarinės ekspertizės rezultatų registracijos žurnalo duomenys apie paskerstus gyvulius nesutampa su duomenimis, užfiksuotais įmonės buhalterinėje apskaitoje. Minėtame žurnale užfiksuota, kad 2000 m. įmonėje paskersta 460 gyvulių ir gauta 67120 kg skerdienos, 2001 m. sausio-rugsėjo mėnesiais paskersta 478 gyvuliai ir gauta 49350 kg skerdienos, tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota, kad 2000 m. paskersta tik 97 gyvuliai, iš kurių gauta 18420 kg skerdienos, 2001 m. paskersta 30 gyvulių, iš kurių gauta 3220 kg. skerdienos. Revizijos metu buvo nustatyta, kad pagamintai produkcijai buvo išrašomi Gyvūninio produkto, žaliavos veterinariniai pažymėjimai, kuriuose nurodoma pagamintos produkcijos rūšis bei gamintojas. Dokumentinės revizijos metu atlikus priešpriešinį patikrinimą Šilutės rajono valstybinėje maisto veterinarinėje tarnyboje buvo nustatyta, kad veterinarijos gydytojo žurnaluose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įmonė 2000 metais savo buhalterinėje apskaitoje neparodė 363 gyvulių, iš kurių gavo 48700 kg skerdienos, 2001 metų sausio-rugsėjo mėnesiais - 448 gyvulių ir 46130 kg skerdienos (Revizijos aktas ir jo 1, 2 priedai, MGK bylos Nr. 02-05-(7-255) 30-43 1., baudž. bylos Nr. 48-1-0802-02 1 tomo 28-36 l.). Revizijos metu buvo padarytos išvados, kad įmonė, nefiksuodama gyvulių pirkimo bei pagamintos produkcijos operacijų apskaitos dokumentais, neparodydama gautų pajamų už parduotą produkciją buhalterinėje apskaitoje, pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9, 12, 14 straipsnius. Konstatuota, kad dėl priežasčių, jog produkcija nebuvo užfiksuota buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išrašomi gyvulių pirkimo dokumentai, nevedama paskerstų galvijų produkcijos išeigos ir realizavimo apskaita, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės 2000-2001 metų komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Revizijos metu taip pat buvo padaryta išvada, kad įmonė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis, kadangi neparodė duomenų dėl dalies supirktų gyvulių bei iš jų pagamintos ir parduotos produkcijos. Teismas nusprendė, jog pareiškėja nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tikrino įmonę pagal Mokesčių policijos departamento prie VRM pavedimą, kadangi minėtas administravimo subjektas nebuvo kompetentingas duoti tokius pavedimus valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentinės revizijos aktą su priedais perdavė Tauragės apskrities VMI (baudž. bylos Nr. 48-1-0802-02 1 tomo 70 1.) atlikti jos kompetencijai priskirtus mokesčių administravimo veiksmus Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Sprendime nustatyta, kad 2002 m. vasario 18 d. Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities skyriuje, remiantis Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities skyriaus dokumentinės revizijos 2002 m. sausio 18 d. aktu Nr. 25-8/08-01, buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 48-1-0802-02 pagal BK 323 straipsnio 2 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Įmonėje (baudž. bylos Nr. 48-1-0802-02 1 tomo 1 l.). Pareiškėja, teigdama, kad yra nepagrįsti ir neteisėti jos skundžiami sprendimai, rėmėsi minėta baudžiamąja byla, nurodydama, jog teismas revizijos akto išvadas turėtų pripažinti nepagrįstomis, todėl mokestinio ginčo nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas iki bus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad mokestinis ginčas gali būti sprendžiamas ir pagrįstai buvo išspręstas nelaukiant baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų, kadangi joje atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, prievolių vykdymui ir atsakomybei pagal mokesčių įstatymus. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 2 d. nuosprendis, kuriuo S. Miliausko individualios įmonės „Žara“ savininkas S. M. buvo pripažintas kaltu pagal 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pagal BK 220 straipsnio l dalį dėl neteisingų duomenų apie minėtos įmonės pajamas, pelną pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, ir skirta 18750 Lt (150 MGL) bauda. Pareiškėjo apeliacinis ir kasacinis skundai šioje baudžiamojoje byloje buvo atmesti (b. l. 103-109, 114-115) įsiteisėjus minėtoje baudžiamojoje byloje apkaltinamajam nuosprendžiui, šia byla pareiškėja nebesiremia. Teismas nurodė, jog byloje teismo priimtas nuosprendis yra aktualus tuo aspektu, kad juo yra nustatytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities skyriaus dokumentinės revizijos 2002 m. sausio 18 d. akte Nr. 25-8/08-01 ir pareiškėjo skundžiamuose Komisijos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtuose sprendimuose, t. y. kad įmonė, neparodydama savo apskaitoje duomenų apie dalį supirktų gyvulių bei iš jų pagamintos ir parduotos produkcijos, pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie 2000-2001 metų pajamas, pelną ir nuslėpė iš neapskaitytos veiklos gautas pajamas.

Byloje aktualios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 15 punktas bei 27¹ straipsnis mokesčio administratoriui suteikė teisę netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus. Pagal MAĮ 27¹ str. nuostatas netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus mokesčio administratorius gali tik tuo atveju, jei mokesčio bazės neįmanoma nustatyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju mokesčio administratorius padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad Įmonės 2000-2001 metų mokesčio bazės neįmanoma nustatyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, ir turėjo pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsniu priimti ir ginčui aktualiu laikotarpiu galioję Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai (toliau vadinama-Metodai), patvirtinti Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1073 (nuo 2004 m. gegužės 25 d. neteko galios), nustatė mokesčio bazės netiesioginio nustatymo atvejus, metodus, mokesčio bazės bei prekių, paslaugų ar turto vertei nustatyti naudotinos informacijos šaltinius. Metodų 4 punkte yra nurodyti mokesčio bazės netiesioginio nustatymo atvejai. Teismas konstatavo, kad mokesčio administratorius nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, jog yra Metodų 4.2 punkte numatytas mokesčio bazės netiesioginio nustatymo pagrindas (jei mokesčio mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie savo arba įmonės turtą, pajamas, pelną ar jų naudojimą. Metodų 7 punktas nustatė, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, 4 punkte nurodytais atvejais turi teisę spręsti, ar tikslinga mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai, ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus. Metodų 5 straipsnis nustatė, kokiais informacijos šaltiniais gali remtis mokesčio administratorius netiesiogiai nustatydamas mokesčio bazę, t. y. mokesčio mokėtojo žodiniais arba rašytiniais paaiškinimais; mokesčio deklaracijomis; iš įmonių, įstaigų, organizacijų bei asmenų; iš valstybinių ir žinybinių registrų (kadastrų) bei kitų mokesčio mokėtojo pajamas bei išlaidas nurodančių šaltinių. Byloje nustatyta, kad mokesčio administratorius, netiesiogiai nustatydamas pareiškėjos 2000-2001 metų mokesčio bazę, rėmėsi Įmonės 1998-2001 metų buhalterinės apskaitos duomenimis apie supirktus ir apskaitytus galvijus bei juos paskerdus pagamintą produkciją (supirktų galvijų gyvus svorius kg, skerdienos su kaulais kiekius kg, skerdienos išeigą procentais, jų kainas), įmonės vadovo paaiškinimu (MGK bylos Nr. 02-05-(7-255) 17-21, 24-29, 44 l.), ir, taikydamas Metodų 8.7 punkte numatytą ekonominių modelių metodą, atlikęs minėto laikotarpio Įmonės skerdienos (su kaulais) sunaudojimo ir pagamintos produkcijos realizavimo kainų analizę, nustatė, jog Įmonė 2000 metais nuslėpė 502313 Lt įplaukų, 2001 metais 381678 Lt įplaukų (MGK bylos Nr.02-05-(7-255) 17-21, 45 l.). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog mokesčio administratorius galėjo nustatyti Įmonės 2000-2001 metų mokesčių bazę pagal atitinkamus mokesčių įstatymus.

III.

Pareiškėjos manymu, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimus, nes netyrė įrodymų, o tiktai pasisakė dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos padarytų išvadų.

Tauragės apskrities mokesčių inspekcija pavedimą tikrinti įmonę gavo iš Mokesčių policijos departamento prie VRM ir individualios įmonės „Žara“ buhalterinės apskaitos duomenis palygino būtent su Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities 2002 m. sausio 18 d. atliktos revizijos (akto Nr. 25-8(08-01) rezultatais. Buvo nustatyta, kad įmonė 2000 metais neužpajamavo ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 366 gyvulių, iš kurių gauta 58050 kg skerdienos, o 2001 metais 434 gyvulius ir 43621 kg skerdienos. Mokesčių policijos departamento 2002 m. sausio 18 d. aktas Nr. 25-8/08-01 Inspekcijos pareigūnų buvo laikomas nenuginčijamu pagrindu papildomiems mokesčiams apskaičiuoti. Akte užfiksuoti skaičiai ir išvados yra neteisingos ir akivaizdžiai nerealios. Pagal aktą 2000 metais įmonė apskaitoje neparodė supirktų ir gamybai panaudotų 366 kiaulių, kurių vienos skerdienos svoris 158,61 kg (vienos kiaulės gyvas svoris sudarytu 222,05 kg) o 2001 metais atitinkamai neparodė apskaitoje 434 kiaulių, kurių vienos skerdienos svoris 100,50 kg (gyvas vienos kiaulės svoris būtų 140,70 kg.) Šie skaičiai parodo, kad 2002 m. sausio 18 d. akto Nr. 25-8/08-01 išvados, kuriomis besąlygiškai remiasi mokesčių administratorius ir kurias pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas, yra nerealios, nes tokio svorio kiaulių nebūna. Šioms aplinkybėms įrodyti ir Mokesčių policijos departamento specialistės aktui paneigti įmonė kreipėsi į nepriklausomus auditorius. Byloje yra 2003 m. gegužės 30 d. audito įmonės UAB „Amonitus“ ataskaita, tačiau ji visiškai nebuvo teismo vertinta, nors auditorių ataskaitoje motyvuotai nurodyti prieštaravimai Mokesčių policijos departamento specialisto išvadoms.

Pareiškėjos manymu, apskaičiuojant įmonei ekonomines sankcijas, buvo neteisingai ir nepagrįstai naudojamas mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodas. Mokesčių administratorius pritaikė tiesioginį metodą, nes išvados buvo pagrįstos konkrečia informacija apie įmonės veiklą. Taikant tikslios informacijos metodą reikalingos tikslios ir teisingos žinios apie mokesčio mokėtojo nedeklaruotas pajamas. Šioje byloje teismas nusprendė, kad tiksli informacija apie įmonės žaliavų pirkimus ir produkcijos pardavimus buvo pateikta veterinarijos gydytojo A. P. pildytuose priešskerdiminio gyvulių apžiūrėjimo žurnale ir veterinarinės sanitarinės ekspertizės žurnale. Šie žurnalai nėra įmonės apskaitos registrai, o, be to, Valstybinės veterinarinės tarnybos 1994 - 2001 m. „Valstybės žiniose“ paskelbtuose aktuose jokių nurodymų apie tokių žurnalų vedimą nerasta. Mano, kad teismas turėjo vertinti minėtų žurnalų įrašų teisingumą ir jų vedimo pagrįstumą, tačiau teismas šių žurnalų netgi neturėjo, nematė ir visiškai nevertino.

Nagrinėjant bylą pirmąja instancija, pareiškėja reikalavo teisme tirti nurodytas aplinkybes ir prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti Mokesčių policijos departamento revizorę V. K., Tauragės apskirties VMĮ auditorių J. G., audito įmonės auditorių I. V., veterinarijos gydytoją A. P., prašė išreikalauti veterinarijos gydytojo žurnalus, tačiau teismas visus prašymus atmetė ir apsiribojo nepatikrintomis Mokesčių policijos departamento ir mokesčių administratoriaus išvadomis. Pareiškėjos manymu, šioms išvadoms patikrinti byloje turėjo būti paskirta buhalterinė-ekonominė ekspertizė, kuri atsakytų į klausimus dėl vet. gydytojo vedamų žurnalų, kaip apskaitos šaltinių pagrįstumo ir galimumo žurnalų duomenimis remtis kaip apskaitos duomenų šaltiniais. Buhalteriai ekspertai galėtu vertinti įmonės veiklos rezultatus ir už kitus laikotarpius, t. y. iki 2000 metų ir po 2001 metų, tokiu būdu būtų nustatyta, ar tikrai įmonė galėjo 2000 m. perdirbti papildomai 366 gyvulius, 2001 metais 434 gyvulius ir pagaminti bei realizuoti nuslėptų nuo apskaitos gyvulių skerdienos gaminius. Byloje taip pat būtina skirti technologinę ekspertizę, kuri atsakytų, ar įmonė 2000 metais ir 2001 metais pagal savo pajėgumą turėjo technologines galimybes perdirbti tokį didelį kiekį skerdienos. Atmetus visus pagrįstus prašymus dėl specialistų apklausos, ekspertizių atlikimo, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai, nevisapusiškai ir priėmė netesėtą sprendimą. Mano, kad administracinė byla nagrinėtina iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities VMI prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad tikrai įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje bus nustatyta, ar mokesčių policijos departamento 2002 m. sausio 18 d. revizijos akto Nr. 25-8/08-01 išvados pasitvirtino. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nustatytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir inspekcijos 2002 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. 20-02-26-78, pareiškėja apeliaciniame skunde jau neprašo remtis teismo nuosprendžiu. Inspekcijos manymu, toks nenuoseklumas rodo, kad pareiškėja siekia ne nustatyti tiesą mokestiniame ginče, o išvengti mokestinės prievolės.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu dėl skerdienos svorių nerealumo. Pati pareiškėja skunde iš pradžių vartoja sąvoką „gyvuliai“, o vėliau nusprendžia, kad tai yra kiaulės. Patikrinimo akte taipogi vartojama „gyvulių“ sąvoka. Ši sąvoka pasirinkta todėl, kad buvo bendrai skaičiuota pareiškėjos apskaitoje neapskaityti gyvuliai ir kiaulės (įvairaus amžiaus karvės, telyčios, buliai, kiaulės).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, patikrinęs S. M.individualios įmonės „Žara“ mokesčių už laikotarpį nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą teisingumą, nustatė ir 2002 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. 20-02-26-78 nurodė, jog įmonė tikrinamuoju laikotarpiu pirko gyvulius, juos skerdė, gamino ir realizavo mėsos gaminius. Tikrinimo akte nurodyta, kad mokesčio administratorius tikrinimo metu palyginęs Mokesčių policijos departamento prie VRM Tauragės apskrities skyriaus atliktos dokumentinės revizijos rezultatus (MPD prie VRM 2002 m. sausio 18 d. aktas Nr. 25-8/08-01) su įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatė, jog įmonė 2000-2001 metais neužpajamavo ir savo buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo (nebuvo išrašyti šių gyvulių pirkimo dokumentai, neversta paskerstų gyvulių produkcijos išeigos ir realizavimo apskaita) atitinkamo kiekio iš gyventojų pirktų gyvulių ir juos paskerdus gautos skerdienos (2000 metais 366 gyvulių ir 58050 kg skerdienos, 2001 metais - 434 gyvulių ir 43621 kg skerdienos). Tokiais veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4, 9, 12, 14 straipsnių reikalavimus. Vietos mokesčio administratorius taip pat pripažino, jog įmonė, neparodydama savo apskaitoje duomenų apie dalį supirktų gyvulių bei iš jų pagamintos ir parduotos produkcijos, pateikė inspekcijai neteisingus duomenis apie 2000-2001 metų pajamas, pelną, kadangi nuslėpė įplaukas (pajamas), gautas realizavus produkciją, pagamintą paskerdus minėtą kiekį supirktų gyvulių. Dėl to vietos mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsniu, Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“ nuostatomis, Įmonės 2000-2001 metų mokesčio bazę nustatė netiesiogiai taikydamas ekonominių modelių metodą. Vietos mokesčių administratorius, atlikęs įmonės skerdienos sunaudojimo ir pagamintos produkcijos 1998-2001 m. realizavimo kainų analizę, nustatė, jog įmonė 2000 metais nuslėpė 502313 Lt įplaukų, 2001 metais 381678 Lt įplaukų. Nuo šios mokesčio bazės įmonei apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 17398 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, skirta 50% šio mokesčio bauda - 8699 Lt, 159231 Lt PVM (įskaitant 25995 Lt, apskaičiuotus tiesioginiu būdu), 79615 Lt PVM baudos (įskaitant 12997 Lt, skirtą nuo tiesioginiu būdu apskaičiuoto 25995 Lt PVM), 3753 Lt atskaitymų į Kelių fondą (b. 1. 5-9).

Mokestinių ginčų komisija 2002 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. S-278-(7-255/2002) pakeitė atsakovo sprendimo dalį dėl Įmonei skirtų baudų (sumažino nuo 50 % iki 30%) ir nurodė įmonei sumokėti 5219,40 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio baudą (vietoj 8699 Lt), 47769,30 Lt PVM baudą (vietoj 79615 Lt). Likusioje dalyje nurodymus įmonei paliko nepakeistus (b. l. 16-20).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje aktualiu laikotarpiu galiojusios 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 redakcijos 27² straipsnis (byloje aktuali 1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-838 redakcija) nustatė, kad mokesčio administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis valstybės institucijų aktais ar kitais dokumentais tais atvejais, kai minėtos institucijos pagal savo kompetenciją atlieka mokesčių mokėtojų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus arba revizijas ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčio administravimo veiksmų. Mokesčio administratoriui kartu su aktais pateikiamos pažeidimus patvirtinančių dokumentų kopijos, skaičiavimų duomenys ar kiti priedai. Šiuo atveju pakartotinai arba papildomai tikrinti mokesčio mokėtojo komercinę, ūkinę ar finansinę veiklą mokesčio administratorius neprivalo. Tokiu būdu apskaičiavęs mokestį, mokesčio administratoriaus pareigūnas surašo aktą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl minėtų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčio administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai.

Paminėtas teisinis reglamentavimas suteikė mokesčių administratoriui teisę apskaičiuoti pareiškėjai mokesčius remiantis Mokesčių policijos departamento prie VRM dokumentinės revizijos 2002 m. sausio 18 d. aktu Nr. 25-8/08-01.

Pareiškėjo argumentai, dėstomi apeliaciniame skunde, dėl klaidingų faktų dokumentinės revizijos akte konstatavimo nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus, jog skerstos tik kiaulės. Priešingai, pats įmonės savininkas mokesčių administratoriui rašytame paaiškinime nurodo, jog skerdė gyvulius. Kad buvo skerdžiami ir galvijai, liudija Galvijų skerdienos išeigos analizė (2002 m. kovo 15 d. patikrinimo akto Nr. 20-02-26-78 4 priedas).

Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų abejoti mokesčių administratoriaus nustatytų faktų atitikimu tikrovei, todėl pareiškėjo prašymai dėl auditorių, revizorių, o taip pat veterinarijos gydytojo apklausos bei veterinarijos gydytojo žurnalų apžiūros nepagrįsti, juo labiau, kad Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (t. 1, b. l. 103) yra konstatuoti įmonės savininko padaryti apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktai, nurodyti minimame Mokesčių policijos departamento prie VRM dokumentinės revizijos 2002 m. sausio 18 d. akte Nr. 25-8/08-01.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. M. individualios įmonės „Žara“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.