Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2021 m. kovo 14 d. apie 1 val. 25 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2021 m. kovo 13 d. apie 23.00 val. sau priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, kurios jie dviese išgėrė 0,7 litro. Tikslios valandos nepamena, tačiau jau buvo kovo 14 d. apie 2.00 val. jis pats vienas savo automobiliu išvažiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuojant Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatve, jis savo automobilyje reguliavo automagnetolą ir staiga pajuto smūgį. Pakėlęs galvą, pamatė, kad atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, kuris nuo smūgio pariedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį „Volkswagen Passat“. Automobiliuose, į kuriuos jis atsitrenkė, žmonių nebuvo. Jis išlipo pažiūrėti, kas atsitiko automobiliams ir ar didelę žalą jiems padarė. Paskambino draugei G. K., pas kurią ir vartojo alkoholinius gėrimus, ir pasakė jai, kad sukėlė eismo įvykį. G. K. labai greitai atvažiavo į eismo įvykio vietą, kurioje tuo metu pašalinių žmonių dar nebuvo. Dar po kelių minučių atėjo ir kažkoks vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Jis neketino pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes suprato, kad labai blogai pasielgė. Maždaug po 10 minučių į eismo įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tuomet policijos pareigūnai patikrino jį alkoholio kiekio matuokliu ir pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 2,43 promilių neblaivumas. Jis nežino, ar kas nors matė, kaip jis atsitrenkė į stovinčius automobilius. Automobilį „Nissan Almera“ jis įsigijo prieš vieną mėnesį, pirko jį pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens, kurio kontaktų neturi. Jie nepasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, už automobilį jis mokėjo 300 Eur. Jis neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, automobilį visada vairuoja neturėdamas tam teisės. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Turi nesumokėtų baudų. Šiuo metu jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir neturi jokių pajamų (bylos lapai (toliau – b. l.) 113 – 116, 119 – 121).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 14 d. apie 1.00 val. ji buvo savo namuose, žiūrėjo televiziją ir išgirdo kieme trenksmą. Tuomet ji išėjo į balkoną pažiūrėti kas įvyko ir pro balkono langą pamatė du susidūrusius automobilius. Po kelių minučių ji pamatė prie pagrindinio kelio ant pievos vaikščiojantį vyriškį, kuris kalbėjo telefonu. Kitų asmenų nematė. Kadangi buvo tamsu, neįsidėmėjo kaip atrodė minėtas vyriškis, negalėtų jo atpažinti. Būdama balkone, ji iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 20 minučių ji vėl išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus bei daugiau pašalinių asmenų. Ji nematė paties to eismo įvykio, kuomet automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Nuo jos namo iki eismo įvykio vietos yra maždaug 50 metrų atstumas (b. l. 61 – 63, 64 – 67).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 14 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. Apie 1.00 val. jie gavo pranešimą dėl eismo įvykio Alytuje, (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, pamatė gatvėje stovinčius sudaužytus automobilius. Prie automobilio „Nissan Almera“ stovėjo vyras, kuris pasakė, kad jis šiuo automobiliu atsitrenkė į gatvėje stovėjusius automobilius. Iš pažiūros matėsi, jog vyras galimai yra neblaivus, buvo sutrikusi jo kordinacija, sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 2,43 promilių neblaivumas. Vyriškis pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo automobilį ir, užsižiūrėjęs į automagnetolą, sukėlė eismo įvykį. Atvykę į eismo įvykio vietą, rado dar ir daugiau žmonių. Buvo mergina, kuri prisistatė minėto vyro drauge bei paaiškino, kad įtariamasis pas ją namuose vartojo alkoholį, ji prašiusi nevažiuoti automobiliu, tačiau šis jos nepaklausė. Taip pat įvykio vietoje buvo ir J. B., kuris dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 70 – 73).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, Kauno rajone iš moters, kurios vardo ir pavardės nepamena, jis įsigijo automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Už šį automobilį mokėjo apie 300 Eur. Automobilį pirko dėl to, kad jo asmeninis automobilis buvo tuo metu sugedęs ir reikėjo jį kažkuo pakeisti. Su ta moterimi jis pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio jis neįregistravo savo vardu. Maždaug po 2 savaičių jis įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį „Nissan Almera“. 2021 metų vasario mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, atvyko pirkėjas – jaunas vyras, kuris nupirko minėtą automobilį. Vyriškis minėjo, jog yra iš (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė už 350 Eur. Nepasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Kadangi automobilyje buvo palikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis su moters duomenimis, iš kurios jis nupirko automobilį, buvo palikta tuščia vieta įrašyti pirkėjo duomenis, todėl jis liepė tam vyrui įsirašyti savo duomenis į tuščią vietą ir minėtą automobilį įsiregistruoti savo vardu. Nežino, ar pirkėjas įregistravo automobilį savo vardu (b. l. 76 – 78).

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. lapkričio 30 d. jos draugas G. G. nupirko iš M. K. automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Už automobilį sumokėjo 50 Eur. G. G. šį automobilį pirko sau, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė jos, kaip pirkėjos, asmens anketinius duomenis. Kadangi minėtas automobilis buvo senas, todėl 2021 m. sausio 20 d. tą automobilį pardavė G. S. už 50 Eur. Automobilį jie pardavė ir užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus pas jos draugo tėvus (duomenys neskelbtini). Po to ji daugiau nei parduoto automobilio, nei jį nupirkusio asmens nematė. Prie bylos ji pateikia minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas (b. l. 85 – 87).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog G. K. yra jos motinos sugyventinis. 2021 m. kovo 14 d. apie 0.00 val. G. K., būdamas blaivus, savo automobiliu „Nissan Almera“, kurio valstybinio numerio ženklų nežino, parvežė ją iš kaimo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuomet ji pakvietė G. K. pas save į svečius. G. K. užėjo ir su jos draugu vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Ji pasakė G. K., kad šis gali likti nakvoti ir, kad nevairuotų automobilio būdamas neblaivus. Apie 1.00 val. G. K. pasakė, jog jis važiuoja į namus, jos nepaklausęs, kažkur išėjo. Ji pagalvojo, jog eina parūkyti, tikėjosi, kad jis sugrįš ir nevairuos savo automobilio. Tačiau G. K. negrįžo į jos namus. Maždaug po 10 minučių G. jai paskambino ir pasakė, kad jis atsitrenkė į kitus automobilius. Tuomet ji paskambino savo draugei, kuri nuvežė ją į eismo įvykio vietą, esančią Alytuje, (duomenys neskelbtini). G. K. išvažiavo iš jos namų vienas, vairavo savo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 95 – 97).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis yra policijos pareigūnas. 2021 m. kovo 14 d. apie 1 val. 10 min., baigęs darbą, parvažiavo prie savo namų, pastatė savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. Išlipęs iš automobilio, išgirdo stiprų garsą – lyg tai automobilis būtų atsitrenkęs į kažką. Jis iš karto pradėjo eiti link vietos, iš kurios girdėjo stiprų garsą, ir paėjęs kelis šimtus metrų (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė gatvėje tris sudaužytus automobilius. Dar iš toliau pamatė, kad prie vieno iš tų sudaužytų automobilių stovėjo vyriškis, kuris iš arčiau atrodė virš 30 metų amžiaus, vidutinio ūgio ir sudėjimo, lyg tai su barzdele, akivaizdžiai neblaivus, kadangi svirduliavo į šalis, jo kalba buvo nerišli ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyriškis paklausė, ar jam priklauso kuris nors iš sudaužytų automobilių, atsakius neigiamai, vyriškis pradėjo eiti šalin, todėl, pagalvojęs, kad vyras nori pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pasakė, kad šis liktų eismo įvykio vietoje ir kad pats yra policijos pareigūnas. Tas vyras jam pasakė „gėriau ir vairavau“. Pasakė ir tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad vienas važiavo iš baliaus į namus. Taip pat tas vyras liepė jam greičiau iškviesti policijos pareigūnus, kadangi nori greičiau susitvarkyti šį reikalą ir važiuoti į namus. Maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnus iškvietė ne jis, nes kai paskambino į policiją, budėtojas jam pasakė, kad kažkas jau yra pranešęs apie šį įvykį. Visą tą laiką kol atvyko policijos pareigūnai, minėtas vyras buvo prie jo ir negėrė jokių alkoholinių gėrimų. Jam dar būnant eismo įvykio vietoje, policijos pareigūnai patikrino to vyro blaivumą ir nustatė, kad šis yra neblaivus. Be to, eismo įvykio vietoje dar buvo dvi merginos, iš kurių viena kalbėjo su tuo vyru, galimai vairuotoju ir iš jų pokalbio suprato, kad jie yra giminės (b. l. 100 – 103).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2021 m. kovo 14 d. apie 1 val. 25 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje po eismo įvykio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją G. K., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 1 val. 28 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, G. K. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. 1 val. 43 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu G. K. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Automobilis „Nissan Almera“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas (b. l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. kovo 14 d. nuo 1 val. 15 min. iki 1 val. 35 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytuje, (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šio automobilio prietaisų panelėje yra automagnetola, vairuotojo ir keleivio priekinės oro pagalvės yra išsiskleidusios. Automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis ir priekinis bamperis yra sulankstyti; priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkis yra sudužę; priekinis dešinės pusės ratlankis yra deformuotas, o padanga – be oro. Automobilio priekinėje dalyje, ant grindų guli 1 litro talpos plastikinis butelis alaus (duomenys neskelbtini) (6,0 procentų stiprumo). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 5 – 14).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. kovo 14 d. 0 val. 59 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėja iš balkono matė, kaip gatvėje automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, o vairuotojas išlipo ir nuėjo. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 25 – 29).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. balandžio 2 d. nuo 13 val. 50 min. iki 14 val. 31 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūno nešiojamuoju vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, padarytas eismo įvykio vietoje policijos pareigūnams forminant šį įvykį. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmuo pripažįsta vartojęs alkoholį ir neblaivus vairavęs automobilį (b. l. 30 – 32).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2021 m. kovo 14 d. 1 val. 28 min., G. K. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 1-2 valandas, pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. 1 val. 43 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu G. K. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti G. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu G. K. nesugebėjo paeiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. G. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 33).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2021 m. kovo 14 d. 3 val. 4 min. G. K. dėl jam nustatyto 2,43 promilių neblaivumo buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 34).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2021 m. kovo 14 d. 2 val. 50 min. automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus mieste esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. balandžio 12 d. pareikalavus kaltinamasis G. K. pateikė dokumentą, patvirtinantį proceso išlaidų, patirtų dėl automobilio „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo, atlyginimą (b. l. 51 – 52, 53).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2021 m. balandžio 12 d. automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas kaltinamajam G. K., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 54 – 55).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. balandžio 6 d. liudytoja A. N. savanoriškai pateikė dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 88 – 90, 91, 92).

Iš liudytojos A. N. pateiktų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog 2020 m. lapkričio 30 d. M. K. pardavė A. N. automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), o 2021 m. sausio 20 d. A. N. pardavė šį automobilį G. S. (b. l. 91, 92).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai gauti teisėtu būdu, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis G. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. K. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 140 – 143).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. K. neteistas, praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 127 – 129). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 130 – 131, 133). G. K. nedirba, jo paties teigimu – registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 137 – 138). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką. Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 126, 136). Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 113 – 116, 119 – 121). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo G. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį bei jos padarinius, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo G. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį G. K. charakterizuojančias aplinkybes tai, kad yra teisiamas pirmą kartą, turi mažametį vaiką ir šiuo metu ieškosi sau darbo, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaltinamajam G. K. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 8 mėnesių laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...>, gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus girtumas, automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 3 metams.

Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo G. K. vairuotas automobilis „Nissan Almera“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Nissan Almera“ eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, dėl šios priežasties apgadintą automobilį konfiskuoti būtų netikslinga. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, nustatyta, jog 2021 metų kovo mėnesį lengvojo automobilio „Nissan Almera“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo G. K. vairuoto automobilio „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 620 Eur (b. l. 36). Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam G. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 620 Eur sumą.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122 – 124). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė G. K. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, G. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą atskirame voke prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam G. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.