- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- A5.-807-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00546-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 8 d. apie 10 val. 05 min., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams R. R. ir T. D. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytas dirbantis Bulgarijos Respublikos pilietis A. I., gim. m., kuris paaiškini, kad bando dirbti suvirintoju. Nustatyta, kad patikrinimo metu su A. I. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pranešta. (duomenys neskelbtini) vadovas T. K. neužtikrino, kad visi (duomenys neskelbtini) dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė LR darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir T. K. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), T. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimo sutinka ir gailisi, prašo skirti jam įspėjimą (b. l. 1), patikrinimo aktas (b. l. 2), A. I. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad bando dirbti suvirintoju ir jeigu viskas bus gerai sekančią dieną sudarys darbo sutartį (b. l. 3), (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, iš kurios matyti, kad A. I. įdarbintas sausio 9 d. (b. l. 6-7), informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad 2020-01-08 A. I. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (b. l. 8-9), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad T. K. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 11-13), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. T. K., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad A. I. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius T. K. būdamas darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su A. I. prieš jo darbo pradžią nebuvo sudaręs raštiškos darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
T. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, T. K. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam minimalią 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 20111599658.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.