Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 dalies 3 punktą ir 253 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 06 18 apie 9.15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš savadarbio šautuvo šovė vieną kartą savo žmonai A. Š. į galvą, tuo padarydamas žaizdas dešiniame žande ir kairiame smilkinyje, daugybinius veido kaulų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sužalojimą, galvos smegenų pamato arterijos nutraukimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo pritekėjimą į skrandį ir kvėpavimo takus, poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, dėl ko nukentėjusioji mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną A. Š..

jis, tyrimo nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, pagamino du savadarbius grūstuvinius pistoletus, kurie priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, pritaikyti šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, vieno pistoleto užtaisui (parakui) padengti naudojamos medžioklinių šovinių kapsulės Ževelo, antro pistoleto užtaisui naudojama degtukų galvučių medžiaga, kuriuos laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 06 18 buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apklaustas kaltinamuoju M. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino pilnai ir parodė, kad jam yra sunku kalbėti dėl sveikatos būklės, sutrikusios kalbos ir prašė perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismo posėdyje perskaityti M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas įtariamuoju 2014 06 19 M. Š. parodė, kad dėl patirto insulto sunkiai kalba. Su savo žmona A. Š. negyveno apie mėnesį laiko. Ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2014-06-17 vakare į namus atvažiavo jo žmona A. Š.. Jis norėjo, kad ji jam padėtų susitvarkyti, kad jis galėtų pasimatyti su vaikais, nes mėnesį laiko jų nematė. Jis su žmona vakare išgėrinėjo, gėrė visą naktį. Vaikai buvo kitame kambaryje. A. Š. vakare tvarkėsi, skalbė rūbus, nes jam sunku skalbti ir tvarkytis po patirto insulto. 2014-06-18 ryte jis su žmona kalbėjosi, jis buvo labai piktas ant jos. Jis turėjo nuoskaudą, kad žmona jį paliko ir išėjo gyventi kitur. Jis paėmė iš spintelės užtaisytą savadarbį ginklą. Spintelė yra tame kambaryje kur jie miegojo. Grasino su ginklu, kad žmona neišeitų ir nepaliktų jo. Žmona jam pasakė, kad jis šautų. Tada jis nusitaikė žmonai į veidą ir iššovė. Tuo metu, vaikai miegojo kitame kambaryje. Iššovęs, jis nuėjo į garažą, paskui jį atėjo jo sūnus. Būdamas garaže paprašė sūnaus, kad jis atneštų butelius vyno iš namų. Sūnus atnešė vyną ir nubėgo pas kaimyną kviesti pagalbos. Jis garaže išgėrė vyną. Po to paėmė du pagalius, kuriuose buvo įkaltos vinys ir aplink vinis buvo apsukti apnuoginti laidai. Vienas laidas buvo prijungtas prie vienos fazės, kitas laidas buvo prijungtas prie kitos fazės, o trečią laidą padėjo ant žemės ir atsistojo basa koja. Paėmė rankomis už vinių, kurios buvo pajungtos prie elektros tinklo ir bandė nusižudyti, tačiau jam nepavyko. Kaip jį sulaikė policijos pareigūnai, neatsimena. Savadarbį ginklą jis pasidarė kažkur prieš 4 metus, vieną ginklą laikė namuose, o kitą garaže esančiame šaldytuve. Ginklas, kuris gulėjo garaže - neužtaisytas, o ginklas, kuris gulėjo name, buvo užtaisytas. Ginklą užtaisė anksčiau, ne prieš žmonos atvažiavimą. Ginklą buvo išbandęs anksčiau, nušaudamas savo nusenusią ožką. Užtaisydavo su paraku. Tuo metu kai nukreipė ginklą į žmoną, jis suprato, kad jei šaus, tai ją nužudys ir iššovęs suprato, kad savo žmoną nužudė (t.1, b.l.130). Papildomai apklaustas įtariamuoju, patvirtino pirminius parodymus ir parodė, kad neatsimena kaip paspaudė pistoleto gaiduką. Kai nutaikė pistoletą į žmoną, norėjo tik ją pagąsdinti. Po insulto jis sunkinai valdo dešinę pusę, tame tarpe ir ranką, gal dėl to ir paspaudė gaiduką. Dėl to, kas atsitiko, nuoširdžiai gailisi (t.1, b.l.151).

Teismo posėdyje kaltinamasis M. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 141-149).

Kaltinamojo M. Š. kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos patėvis, kuris ją užaugino kartu su mama A. Š.. Apie tai, kad nužudyta jos mama, ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Jos motinos ir patėvio santykiai buvo konfliktiški, jie abu piktnaudžiavo alkoholiu, būdami neblaivūs, konfliktuodavo, kartais patėvis smurtaudavo prieš mamą. Kartu gyveno ir jos mažamečiai brolis ir sesuo. Pastaraisiais metais mama dažnai sakydavo, kad nori išeiti iš namų, kadangi negali gyventi su patėviu dėl jo elgesio. Ji (L. D.) gyvena atskirai su savo šeima. Ji mamą palaidojo už savo lėšas, prisidėjo ir mamos brolis. Nukentėjusioji teismo posėdyje palaikė iš dalies civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tai yra paaiškino, kad dėl mamos laidotuvių patyrė 3000 litų išlaidų, pateikė tai patvirtinančius dokumentus 2968 litų bendrai sumai (t.1, b.l.54), kitų čekių neišsaugojo. Be to, jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa 2000 litų sumai, kurią ji panaudojo nurodytoms išlaidoms padengti, todėl prašo priteisti likusią sumą, kas sudaro 1000 litų. Be to, nukentėjusioji L. D. prašė teisme priteisti jai iš kaltinamojo 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad jos artimai bendravo su mama, kuri dažnai ją lankydavo, todėl dėl jos mirties patyrė dvasinius išgyvenimus.

Be to, nukentėjusioji parodė, kad jai buvo žinoma, jog jos patėvis turi ginklus, kuriuos pats pasigamino, jis yra mačiusi kaip vienu iš jų jis yra šovęs į ožką. M. Š. yra jai sakęs, kad niekam nepasakotų apie jo turimus ginklus. Ji yra mačiusi kaip M. Š. savadarbiu ginklu šaudė į ožką.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad jis yra nužudytosios A. Š. brolis. Apie sesers mirtį sužinojo iš giminaičių, įvykio konkrečių aplinkybių nežino. Su seserimi susitikdavo vieną kartą į pusmetį, ryšį palaikydavo telefonu. Žinojo iš sesers pasakojimų, kad ji konfliktuoja su savo sutuoktiniu. Jie abu dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus. Prieš mirtį sesuo su vaikais dėl konfliktų su vyru buvo išėjusi gyventi atskirai. Nukentėjusysis teismo posėdyje palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį (t.1, b.l. 58), prašydamas priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei paaiškino, kad sesuo A. Š. buvo paskutinė jo artima giminaitė, daugiau jis giminių neturi.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų I. Š., D. Š. atstovė pagal įstatymą T. V. parodė, kad nužudytoji A. Š. buvo jos giminaitė, po kurios mirties ji yra paskirta jos ir kaltinamojo M. Š. mažamečių vaikų laikina globėja. Prieš mirtį A. Š. su vaikais buvo išėjusi gyventi atskirai, nuomojosi butą netoli jos gyvenamosios vietos. Jos dažnai susitikdavo, bendraudavo. Alina ir jos vaikai daug pasakojo apie jų šeimos gyvenimą – vaikai niekada M. Š. nevadindavo tėvu, ponu vadindavo, kadangi jis suvalgydavo geresnį maistą, nieko neduodavo vaikams. Alina su vyru abu piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau Alina, būdama blaivi, dirbdavo, o M. Š. niekur nedirbo, nepadėjo išlaikyti šeimos, gyveno iš pašalpos, Alinai pinigų neduodavo. Apie įvykį žino iš vaikų pasakojimo.

Teismo posėdyje T. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį (t.1, b.l.70-71), prašydama priteisti D. Š. ir I. Š. po 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad vaikams yra padaryta didžiulė moralinė skriauda dėl motinos nužudymo, vaikai liko našlaičiai, nužudymas įvyko vaikų akivaizdoje, po įvykio jie blogai jautėsi, nemiegodavo naktimis. Iš karto po įvykio, dukra Inesa buvo prie mirusios motinos, prašė ją keltis, o sūnus D. išbėgo pas kaimynus prašyti pagalbos. Patirtiems vaikų dvasiniams išgyvenimams atlyginti ir prašo priteisti nurodytą sumą.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirbdamas Švenčionių r. apylinkės komisariate, prevencijos poskyrio tyrėju, iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), pas Š., kur galimai vyras nušovė žmoną. Nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai apžiūrinėjo lovoje gulinčią sužalotą moterį. Vaikai pasakė, kad tėvas nuėjo link ūkinių pastatų, o iš vakaro abu tėvai gėrė. Ryte, išgirdę šūvio garsą, jie atėjo į kambarį, kur rado gulinčią motiną. Medikai konstatavo moters mirtį. Jis nuėjęs į garažą, rado M. Š., kuris visiškai nereagavo į aplinką. Siekdamas jį sulaikyti, norėjo uždėti antrankius, tačiau pamatė, kad jis prie rankos prisijungęs elektros laidą, kurį jis nuėmė. Iki šio įvykio jam, kaip apylinkės inspektoriui, šeima buvo žinoma, ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kadangi abu sutuoktiniai piktnaudžiavo alkoholiu, šeimoje augo mažamečiai vaikai.

Liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamasis M. Š. yra jo kaimynas. Prieš A. Š. mirtį, ji jau negyveno kartu su M. Š., su vaikais buvo išėjusi gyventi į kitą vietą. Prisimena, kad įvykio dieną, pas juos į namus atbėgo Š. sūnus ir pasakė, kad tėvas nušovė motiną. Tuomet jo žmona iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kurią jis pasitiko ir parodė kelią link Š. namų. Apie Š. tarpusavio santykius nieko paaiškinti negali, žino, kad M. Š. dažnai išgerdavo alkoholio.

Teisme perskaityti liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 120 metrų atstumu nuo jo namo gyvena M. Š.. M. Š. gyveno su savo sutuoktine A. Š. ir dviem vaikais, vienam iš jų 8 metai, kitam 7 metai. Prieš du mėnesius A. Š. paliko vyrą ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). 2014-06-17 buvo atėjęs M. Š. sūnus Darek ir pasakė, kad jis kartu su motina atėjo aplankyti tėvo, nes tėvui vienam liūdna. Tada dar atėjo M. Š. ir paprašė juos pavežti į parduotuvę apsipirkti. Jis sutiko pavežti M. Š. į parduotuvę. Jis nematė ką M. Š. pirko, jis tik pavežė į parduotuvę ir atvežė atgal. 2014-06-18 apie 9 val. jis buvo garaže ir pamatė kaip į jo namus nubėgo M. Š. sūnus Darek ir netrukus iš namų išėjo jo uošvė ir pasakė, kad Marjan nušovė Aliną, apie tai jai pasakė Darek. Vaikas verkė, visas drebėjo, sakė, kad tėvas nušovė motiną. Jis nedelsiant ėmė skambinti į policiją ir į greitąją medicinos pagalbą. Jis nuėjo link M. Š. namo ir pamatė verkiančią M. Š. dukrą, kuri bėgiojo per kelią. Jis ramino mergaitę ir laikė kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Kur tuo metu buvo M. Š., jis nežino. Jis nei 2014-06-17, nei 2014-06-18 jokio triukšmo negirdėjo. Jo namą nuo M. Š. namo skiria sodas, todėl nelabai matosi pastarojo namas. M. Š. buvo po insulto, nelabai suprantamai kalbėjo, turėjo neįgalumą. Kartais tarp Marjan ir Alinos kildavo konfliktai. Jis nežinojo, kad M. Š. turi kokį nors ginklą. M. Š. jam apie jokius ginklus niekada nieko nesakė, jis pats jokių ginklų pas M. Š. nematė (b. l. 75-77). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Bendro pagalbos centro pažyma patvirtina, kad 2014 06 18, 9.11 val. gautas pranešimas apie tai, kad „M. Š., galimai savo gamybos šaunamuoju ginklu mirtinai sužalojo savo žmoną A. Š.. Šautinė žaizda veido srityje, medikai konstatavo mirtį. Pas pranešėją atbėgo kaimynų berniukas devynerių metų ir pasakė, kad tėtis M. Š. šovė į mamą“ (t.1, b.l.5-8).

2014 06 18 įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ant krosnies rastas juodos spalvos savadarbis ginklas. Kambaryje ant lovos rastas moteriškos lyties lavonas, gulintis aukštielninkas, pasviręs į kairę pusę, dešinė ranka ištiesta, remiasi į patalynę delnu, pirštai sulenkti, delnas sėdmenų lygyje apie 10 cm nuo jų. Kairė ranka žastu beveik horizontali pečių juostai, smailiu kampu sulenkta per alkūnę delnų į viršų, pirštai sulenkti, jie remiasi į kaktos – smilkinio kairę pusę, abi kojos per kelio ir dubens sąnarius sulenkti, dešinioji virš kairiojo. Pėdos ir blauzdų apatinė dalys pridengtos antklode. Galva pasukta į kairę pusę, remiasi pakaušiu ir dalinai kairiąja puse. Lavonas aprengtas žalsvos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, baltos spalvos apatinėmis kelnaitėmis. Pagalvės kampas nugaros srityje ir patalynė permirkusi krauju. Veido dešinėje pusėje, kiek aukščiau išorinių lupų kampo ir atgal, žemiau skruostikaulio krašto yra skylinis ovalo formos veido minkštųjų audinių sužalojimas, kurio kampas nueina į gomurio sritį. Veido dešinė pusė su daugybiniais kraujo užtėškimais bei juostų pavidalo kraujo tekėjimo žymėmis, nuo veido viršaus link apačios bei per veido kairę pusę, esant taip pat nuotekom iš nosies ir burnos. Taip pat skiriamos ovalinės kraujosruvos kaklo dešinėje, viena dešiniam viršutiniam voke, galimai atsiradusi šūvio pasekmė. Kairiojo smilkinio - momenkaulio srityje yra kraujuojanti žaizda ovalo formos, kurios dugne užčiuopiamos smulkios kietos dalelės. Ovalių smulkių kraujo užtėškimo pėdsakų yra bliuzelės priekiniame paviršiuje (b. l. 9-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 802/14(01) nustatyta, kad A. Š. mirtis įvyko nuo kiauryminio šautinio galvos sužalojimo: šūvio įėjimo žaizda dešiniame žande su metalizacijos nikeliu, švinu ir variu pėdsakais, šūvio išėjimo žaizda kairiame smilkinyje, daugybiniai veido kaulų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sužalojimai, galvos smegenų pamato arterijos nutraukimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo pritekėjimas į skrandį ir kvėpavimo takus, poodinė kraujosruva dešinės akies voke.

A. Š. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti: mechaniniais poveikiais: kiauryminis šautinis galvos sužalojimas: šūvio įėjimo žaizda dešiniame žande, šūvio išėjimo žaizda kairiame smilkinyje su metalizacijos nikeliu, švinu ir variu pėdsakais, daugybiniai veido kalų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sužalojimai, galvos smegenų pamato arterijos nutraukimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo pritekėjimas į skrandį ir kvėpavimo takus, poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Sužalojimas padarytas vienu šūviu, iššovus iš artimo atstumo (šūvio kryptis iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų ir iš priekio atgal, horizontalioje plokštumoje), netrukus prieš mirtį, po sužalojimų padarymo nutekėjusioji iš karto prarado sąmonę ir netrukus mirė, - tai rodo sužalojimų pobūdis ir morfologiniai ypatumai. Sužalojimai nesuderinami su gyvybe, - todėl vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Poodinės kraujosruvos šlaunyje padarytos kietais bukais daiktas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, 3-6 paros iki mirties. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą buką paviršių. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo.

Š. mirtis galėjo įvykti 1-3 valandų laikotarpyje iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014-06-18 d. 12.00 val.). A. Š. lavono tyrimo metu kovos ar savigynos pėdsakų nenustatyta. Užpuolikas ir nukentėjusioji galėjo būti vienas prieš kitą kiek iš dešinės pusės, nukentėjusiosios galvos atžvilgiu. Sužalojimo vietoje pėdsakų, nurodančių konkretaus žalojančio įrankio dydį, formą nėra.

A. Š. lavono kraujyje rasta 1,23 %o, šlapime - 1,41 %o etilo alkoholio, - tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. A. Š. lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žarna, inkste su kepenimis) amfetaminų, amitriptiliuno, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, kanabiodų nerasta. Kraujyje opijatų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų, kanabiodų nerasta (t.1, b. l. 33-45).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr.11-1761(14) nustatyta, kad ant lipduko su mikrodalelėmis nuo M. Š. plaukų aptikta viena dalelė, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš savadarbio pistoleto nuo krosnies. Yra tikimybė, kad minėta dalelė priklauso šūvio pėdsakams. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo M. Š. rankų šūvio pėdsakų nėra (t.1, b. l. 83-84)

Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-1760(14) nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas, rastas įvykio vietos apžiūros metu name ant krosnies, yra savadarbis grūstuvinis pistoletas, pritaikytas šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, kurio užtaisui (parakui) padegti naudojamos medžioklinių šovinių kapsulės Ževelo. Šis savadarbis pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Šis savadarbis pistoletas yra tinkamas šaudyti.

Tirti pateiktas pistoletas, rastas įvykio vietos apžiūros metu garaže, šaldytuve, yra savadarbis grūtuvinis pistoletas, pritaikytas šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, kuriame užtaisui naudojama degtukų galvučių medžiaga. Šis savadarbis pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Šis savadarbis pistoletas konstrukcijos numatytu būdu, dėl trumpo skiltuvo ir silpnos gaiduko spyruoklės, šaudyti netinkamas. Šis pistoletas, pakeitus jo skiltuvą ir suduodant per skiltuvą smūgius kietu daiktu, yra tinkamas šaudyti.

Tirti pateiktas šratas, rastas įvykio vietos apžiūros metu name ant lovos, po nukentėjusiosios A. Š. kūnu, yra 11.2 mm skersmens guolio rutuliukas. Nustatyti, ar pateiktas guolio rutuliukas yra iššautas iš vieno tirti pateiktų savadarbių pistoletų, negalima, kadangi ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai rutuliuko paviršiuje ginklo identifikacijai netinkami (b. l. 87-91).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje

Nr. G 2057/14(01) nustatyta, kad M. Š. padaryti odos nubrozdinimai veide, dešinio riešo srityje, keliuose, poodinės kraujosruvos žastuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytą dieną (2014-06-18), paveikus kietais bukais daiktais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Gynybai būdingų sužalojimų nenustatyta (b. l. 95).

Specialisto išvada Nr. T-N 1765/14(01) nustatyta, kad M. Š. kraujyje rasta 3,67 promilės etilo alkoholio. Kraujyje opiatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų nerasta (b. l. 99).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 dalies 3 punktą bei 253 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš savadarbio šautuvo vieną kartą šovė savo žmonai A. Š. į galvą, padarydamas žaizdas dešiniame žande ir kairiame smilkinyje, daugybinius veido kaulų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sužalojimą, galvos smegenų pamato arterijos nutraukimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo pritekėjimą į skrandį ir kvėpavimo takus, poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, dėl ko nukentėjusioji mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną A. Š..

Be to, jis, tyrimo nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, pagamino du savadarbius grūstuvinius pistoletus, kurie priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, pritaikyti šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, vieno pistoleto užtaisui (parakui) padengti naudojamos medžioklinių šovinių kapsulės Ževelo, antro pistoleto užtaisui naudojama degtukų galvučių medžiaga, kuriuos laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 06 18 buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamojo M. Š. kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai, kuriuose jis prisipažino šovęs savo žmonai savadarbiu šautuvu į galvą, motyvuodamas tuo, kad buvo labai piktas ant jos, kadangi ji paliko jį ir išsikraustė su vaikais gyventi kitur; nužudyti žmonos nenorėjo, norėjo ją tik pagąsdinti. Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina ir civilinių ieškovų, kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažamečių vaikų, atstovės pagal įstatymą T. V. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad vaikai I. Š. ir D. Š. jai pasakojo, kad būdami kitame namo kambaryje, išgirdo šūvį, atbėgę į virtuvę rado gulinčią motiną, o tėvas išėjo į ūkinį pastatą. Sūnus išbėgo pagalbos pas kaimynus, o dukra tuo metu buvo prie gulinčios motinos ir vis prašė ją keltis. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo G. B. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad kaimynų vaikas D. Š. įvyko dieną atbėgo pas juos į namus, buvo išsigandęs, sakė, kad tėvas nušovė mamą; jų šeima iškvietė greitąją medicininę pagalbą, jis gi, su Š. dukra I. Š. kartu laukė atvykstančios pagalbos, mergaitė buvo labai išsigandus, verkė, blaškėsi. Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas V. K., kuris parodė, jog, atvykęs į įvykio vietą, rado sužalotą A. Š., atvykę medikai diagnozavo jos mirtį; vaikai pasakojo, kad tėvas šovė į mamą; jis pats garaže rado M. Š., kuris visiškai nereagavo į aplinką. Siekdamas jį sulaikyti, norėjo uždėti antrankius, tačiau pamatė, kad jis prie rankos prisijungęs elektros laidą, kurį jis, prieš sulaikymą, jam nuėmė. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrint įvykio vietą, virtuvėje, ant krosnies rastas savadarbis šaunamasis ginklas; kitas ginklas rastas šaldytuve, esančiame garaže. Aplinkybę, kad M. Š. laikė savo gamybos šaunamuosius ginklus patvirtino ir nukentėjusioji, nužudytosios dukra L. D.. Specialistų išvadomis nustatyta, kad įvykio vietoje rasti ginklai yra šaunamieji ginklai, tai yra ginklas rastas įvykio vietos apžiūros metu name ant krosnies, yra savadarbis grūstuvinis pistoletas, pritaikytas šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, kurio užtaisui (parakui) padegti naudojamos medžioklinių šovinių kapsulės Ževelo. Šis savadarbis pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Šis savadarbis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Pistoletas, rastas įvykio vietos apžiūros metu garaže, šaldytuve, yra savadarbis grūtuvinis pistoletas, pritaikytas šaudyti iki 12 mm skersmens sviediniais, kuriame užtaisui naudojama degtukų galvučių medžiaga. Šis savadarbis pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Šis savadarbis pistoletas konstrukcijos numatytu būdu, dėl trumpo skiltuvo ir silpnos gaiduko spyruoklės, šaudyti netinkamas. Šis pistoletas, pakeitus jo skiltuvą ir suduodant per skiltuvą smūgius kietu daiktu, yra tinkamas šaudyti. Tuo pačiu, byloje nurodyta, kad tirti pateiktas šratas, rastas įvykio vietos apžiūros metu name ant lovos, po nukentėjusiosios A. Š. kūnu, yra 11.2 mm skersmens guolio rutuliukas. Nustatyti, ar pateiktas guolio rutuliukas yra iššautas iš vieno tirti pateiktų savadarbių pistoletų, negalima, kadangi ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai rutuliuko paviršiuje ginklo identifikacijai netinkami (b. l. 87-91). Specialisto išvada nustatyta, kad A. Š. mirtis įvyko nuo kiauryminio šautinio galvos sužalojimo (t.1, b. l. 33-45).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis M. Š. tyčia iš savadarbio šautuvo šovė vieną kartą savo žmonai A. Š. į galvą, padarydamas jai kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje, ji mirė. Teismas taip pat pripažįsta pilnai įrodytu, kad M. Š. pats pagamino du savadarbius pistoletus, kurie priskirami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, pritaikytų šaudyti, kuriuos laikė namuose, iki buvo pats sulaikytas policijos pareigūnų, o minėti šaunamieji ginklai įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti. Kaltinamasis M. Š. veikė tiesiogine tyčia - jis, žinodamas, kad jo pagamintas savadarbis šautuvas yra tinkamas šaudyti, nusitaikė savo žmonai į galvą, tai yra gyvybiškai svarbią kūno dalį ir iššovė, jis gi, suprato, kad šiais savo veiksmais gali sunkai sužaloti savo sutuoktinę, o sužalojimai gali būti mirtini ir tokių pasėkmių norėjo. Pažymėtina, kad tokį neteisėtą veiksmą jis atliko, kaip pats parodė, dėl pykčio žmonos atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, jog jis norėjo žmoną tik pagąsdinti. Teismas, visų ištirtų įrodymų kontekste sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas keletos metrų atstumu nuo savo žmonos A. Š. ir nutaikęs šaunamąjį ginklą jai į galvą, negalėjo tikėtis išvengti pastarosios sužalojimo, kuris baigėsi mirtimi.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis M. Š. praeityje neteistas (t.1, b.l.158), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1, b.l. 159-160), nedirbantis (t.1, b.l. 162-163), byloje nėra pateikta kaltinamojo negalią patvirtinančių dokumentų, tačiau, akivaizdžiai matyti, kad jis yra silpnos sveikatos (sutrikusi kalba, judėjimas), į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.1, b.l.168-171).

Pažymėtina ir tai, kad M. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta jo sutuoktinės gyvybė, be motinos liko du mažamečiai jų vaikai. Be to, M. Š. įvykdė ir nusikaltimą (LR BK 253 str. 1 d.), priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinant išdėstytą, kaltinamajam M. Š. už padarytus nusikaltimus skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius.

Nužudytosios A. Š. dukra L. D. pareiškė civilinį ieškinį 53 000 Lt sumai, kurį sudaro 3000 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, L. D. patyrė nužudytosios motinos A. Š. laidojimo išlaidų 2968 Lt., pagrįstų dokumentais (t.1, b.l. 54), 32 litų sumą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Be to, ji paaiškino, kad gavo iš seniūnijos 2000 litų laidojimo pašalpą, kurią panaudojo laidojimo išlaidoms padengti; gautos pašalpos sumos ji neišskaitė iš pateikto ieškinio. Taigi, L. D. priteistina iš kaltinamojo 1000 litų suma (3000 Lt -2000Lt) turtinei žalai atlyginti, kurią teismas pripažįsta pilnai įrodyta byloje pateiktais dokumentais. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. L. D. prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad ją su motina A. Š. siejo stiprus emocinis ryšys, ji nuolat ja rūpinosi, motina dažnai lankydavosi jos šeimos namuose, todėl motinos netektis jai sukėlė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pilnai tenkinti ieškinio dalies 50 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti.

LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D., pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, teismui paaiškino, kad su savo nužudyta motina A. Š. gyveno atskirai, tačiau motina kartais ateidavo į jos šeimos namus. Motina piktnaudžiavo alkoholiu, ne visada rūpinosi šeima. Apie motinos mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nukentėjusioji L. D. dėl jos motinos A. Š. nužudymo nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinės depresijos ar kitų nepatogumų, kurie turėtų būti vertinami kaip jai padaryta neturtinė žala, siekianti 50 000 litų sumą. Kita vertus, vertinant nukentėjusiosios nurodytą jų tarpusavio ryšį, artimą giminystę, kitas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neįgalus, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą nėra) bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daroma išvada, kad L. D. naudai išieškotina iš kaltinamojo 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų, susijusių su motinos netektimi.

Byloje civilinį ieškinį 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti taip pat pareiškė S. V.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. paaiškino, kad su seserimi A. Š. susitikdavo nedažnai, gal kartą į pusę metų, kartais kalbėdavo su ja telefonu, sesuo dažniausiai jam skambindavo, būdama neblaivi. Patirtus dvasinius išgyvenimus vertina 50 000 litų dėl to, kad jo sesuo A. Š. buvo vienintelė jo artima giminaitė, daugiau jis artimų giminaičių neturi, todėl išgyvena netektį dėl vienintelės artimos giminaitės mirties. Teismas, vertindamas S. V. parodymus, daro išvadą, kad jo pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaip matyti, S. V. su nužudytąja jo seserimi A. Š. bendraudavo itin retai, kartais, jai esant neblaiviai, pakalbėdavo su ja telefonu, kitų artimų giminiškų santykių nenustatyta, jie gi nebuvo siejami artimo dvasinio ryšio, jų bendravimas buvo epizodinis, todėl S. V. priteistina dalis reikalaujamos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti – 10 000 litų.

Byloje yra taip pat pareikšti civiliniai ieškiniai kiekvienam po 100 000 litų nužudytosios A. Š. ir kaltinamojo M. Š. mažamečių vaikų I. Š. ir D. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Jų interesus byloje atstovauja jų laikinoji globėja, atstovė pagal įstatymą T. V. (t.1, b.l. 65-71). Šis civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Š. ir D. Š. yra mažamečiai, gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (t.1, b.l.65, 155). Vaikai betarpiškai matė įvykį, - išgirdę šūvį, įbėgo į virtuvę, kur rado sužalotą motiną, patys šaukė pagalbą, tuo tarpu jų tėvas, kaltinamasis M. Š., išėjo į ūkinį pastatą, kur taip pat bandė nusižudyti, vaikai suprato, kad tėvas šovė į motiną. Visos šios aplinkybės neabejotinai vaikams sukėlė didžiulį stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Jie gi, po nužudymo liko našlaičiais, gyvena pas laikiną globėją T. V., kurios parodymai patvirtina, jog vaikai po motinos mirties, blogai jautėsi, nemiegodavo naktimis, yra emociškai paveikti. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad mažamečių vaikų patirti dvasiniai išgyvenimai yra stiprūs, sukėlę ilgalaikius padarinius, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai, priteisiant kiekvienam iš jų po 100 000 litų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 92-93) perduotini LR Ginklų fonui prie LR VRM, kiti daiktai, turintys reikšmės bylai (t.1, b.l. 116-117) sunaikintini, o įvykio vietoje rasti du mobiliojo ryšio telefonai grąžintini M. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso

129 str. 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo;

taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 253 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., M. Š. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 metų birželio 18 dienos iki 2014 metų lapkričio 20 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 11 20.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

10 000 (dešimt tūkstančių) litų S. V. naudai bei I. Š. ir D. Š., atstovaujamų T. V., naudai, kiekvienam po 100 000 (vieną šimtą) tūkstančių litų, padarytai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – du savadarbius grūstuvinius pistoletus, kapsulę Ževelo, perduoti LR Ginklų fonui prie LR VRM; kitus daiktus – M. Š. kelnes, marškinėlius, tris butelius, A. Š. marškinėlius, kelnaites, - sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3310 ir mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2600, grąžinti nustatyta tvarka M. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.