Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-16 · Administracinė byla Nr. I-5458-561/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
I-5458-561/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03346-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5458-561/2015Proceso Nr. 3-61-3-03346-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-08-06 sprendimą Nr. (6.5) I-5290; 2) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 1 857,77 Eur 2010–2011 metų laikotarpiu neišmokėtą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Skunde paaiškino, kad jam buvo paskirta 156,39 Eur dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), dėl kurio nuostatų taikymo jam 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu neišmokėta 1 857,77 Eur kompensacija.

Vadovavosi 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu ir pažymėjo, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“, be kita ko, reiškia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Susiklostęs teisinis reguliavimas lėmė, kad privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, užsiimantiems tam tikru verslu, valstybinės bei senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems pensijų gavėjams, todėl toks reguliavimas suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatą. Laikinojo įstatymo nuostatos, inter alia, susijusios su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu), taip pat kai kurios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Teigė, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra taikomi ir asmenims, gaunantiems kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Konstitucinis Teismas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų yra nurodęs, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų.

Nurodė, kad VSDFV išsprendė ginčą, todėl termino praleidimo klausimą laikė nesvarbiu.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kompensacijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, be to, nuo 2010-01-01 ir Laikinasis įstatymas.

Paaiškino, kad pareiškėjo kompensacijos, paskirtos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2008-11-20 sprendimu Nr. 11-11-10695, dydis 2010-01-01 buvo 156,39 Eur, kadangi pareiškėjas nuo 2009-12-01 iki 2011-11-30 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas jam nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama ne viso paskirto dydžio kompensacija, o jos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Nuo 2012-01-01 V. R. yra mokama viso paskirto dydžio kompensacija, nes Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas kompensacijoms baigėsi 2011-12-31. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui neišmokėta 1 857,77 Eur kompensacijos.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2008-11-20 Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 11-11-10695 pareiškėjui nuo 2008-12-01 iki 2013-12-01 paskirta 540 Lt per mėnesį kompensacija už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 22).

Pareiškėjui paskirta kompensacija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl mokėta ne viso paskirto dydžio. Pareiškėjas 2013-06-18 kreipėsi į Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 23).

Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius į pareiškėjo prašymą atsakė 2013-07-16 raštu Nr. (10.10-2)3-86016, kuriame nurodė įstatymų nustatytus kompensacijos perskaičiavimo pagrindus, paaiškino, kaip pensija buvo skaičiuojama, ir nurodė, kad nėra priimtas sumažintų kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas kompensavimo tvarkos įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką (b. l. 24–25).

Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2013-07-29 pateikė skundą VSDFV (b. l. 38–39).

VSDFV 2013-08-06 sprendime Nr. (6.5) I-5290 konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, todėl jo skundo iš esmės neišnagrinėjo, paaiškinusi, kad pareiškėjas iki 2013-08-16 gali teikti prašymą ir įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo (b. l. 36–37). VSDFV nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą kompensacijos dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas ši ginčą apeliacine tvarka, 2014-11-18 nutartyje konstatavo, jog šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje išnagrinėtas, t. y. laikė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta (b. l. 81–88).

Įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjo skundas dėl kompensacijos nepriemokos buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjo keliamą ginčą dėl kompensacijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyto kompensacijų sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas perskaičiavo ir mokėjo sumažintą, remdamasis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatoms.

Esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo, pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 1 857,77 Eur senatvės pensijos dalis.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjo kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjo keliamas ginčas VSDFV buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, o pareiškėjo skundas dėl kompensacijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas teisme, pripažintina, kad iki Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ginčo teisinių santykių kvalifikacija nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjo teisės turi būti ginamos priteisinat jam neteisėtai neišmokėtos kompensacijos dalį. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas dėl kompensacijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas, priteisimo tenkintinas ir pareiškėjui iš VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 1 857,77 Eur kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalis.

Remiantis tais pačiais motyvais naikintina ir VSDFV 2013-08-06 sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-jį pensijų skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą kompensacijos dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-06 sprendimo Nr. (6.5) I-5290 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjo pensijos perskaičiavimams netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyrių išmokėti pareiškėjui V. R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą 1 857,77 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 77 euro centus) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas.

Likusią pareiškėjo V. R. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė