Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-30878-905/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2YT-30878-905/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24711-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
J. B., ir Č
Suinteresuotas asmuo
Č. B., R. B., Lietuvos valstybė
Kategorijos
Bylos Nr. e2YT-30878-905/2019Proceso Nr. 2-68-3-24711-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Č. B., R. B. ir Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo vyro Č. B. mirties priėmė jo palikimą. Pareiškėja nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo, nes palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. nurodytu turtu rūpinosi ir jame gyveno.

Suinteresuoti asmenys Č. B. ir R. B. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, pareiškimo neginčijo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pareiškėja ir Č. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Č. B. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini)., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Č. B. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis Č. B. mirė santuokoje; sutuoktinė – J. B.; vaikai – Č. B. ir R. B.. Iš Testamentų registro 2019 m. liepos 31 d. išrašo matyti, kad palikimo, atsiradusio po Č. B. mirties, priėmimo faktų neregistruota.

Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Č. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas vedęs pareiškėją. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – atitinkamas buto (duomenys neskelbtini), dalis, ir mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Suinteresuoti Č. B. ir R. B. nereiškė pretenzijų į atsiradusį palikimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po Č. B. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio Č. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip Č. B. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio Č. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius