Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Rūtos Palubinskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. G., I. G., J. I., G. I., D. R. ieškinį dėl teisės, sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį, nesant žemės sklypo savininko sutikimo, pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nepagrįstas teismo argumentas, jog ,,kadangi pagalbinės ūkio paskirties pastatai, nuosavybės teise priklausantys Kauno miesto savivaldybei, gali būti parduoti ieškovams tik esant žemės sklypo savininko A. L. sutikimui, tai pastarajam tokio sutikimo nedavus, nėra jokio teisinio pagrindo suteikti teisę I. G., I. G., J. I., G. I., D. R. juos įsigyti“, nors pats teismas padarė išvadą, kad visi ieškovai, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, remiantis LR CK 4.79 str. turi teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus. teismas netyrė aplinkybės, ar atsakovo A. L. atsisakymas yra pagrįstas ir nepažeidžiantis ieškovų teisių. Atsakovas, neturėdamas pirmumo teisės įsigyti ginčo pastatus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai atsisako duoti sutikimą.teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas taip pat turi teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ginčo pastatus. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. numato, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka paskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams. Kadangi atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokių gyvenamųjų patalpų name, esančiame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, jais nesinaudoja, todėl neturi teisės įgyti pagalbinio ūkio paskirties pastatų. Atsakovo valdoma palėpės dalis nėra gyvenamoji patalpa. nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas turėtų pirmumo teisę prieš kitus gyvenamųjų patalpų savininkus lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kuriais jis nesinaudoja. Joks teisės aktas nenumato, kad žemės sklypo savininkas turi pirmenybės teisę įgyti pastatus, kurie stovi jam priklausančiam sklype. Dalį šio gyvenamojo namo palėpės atsakovas mainų sutarties pagrindu įgijo 2010 m. spalio 18 d. jau kilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovo.teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų ieškinys atmestinas, nes nepateikta įrodymų, jog ieškovai naudojosi pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys neginčijo, kad ieškovai naudojosi ginčo pastatais, taigi jie šią aplinkybę pripažino. Naudojimo ginčo statiniais aplinkybę patvirtina susirašinėjimo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriumi dokumentai. Kauno miesto savivaldybė neginčijo paties ūkinių pastatų naudojimo fakto, jį pripažino kaip teisėtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovams – I. G., I. G., J. I., G. I., D. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 8-9). Atsakovui A. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas, taip pat jam priklauso ir ten stovintis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 10-13). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas stovi ir pagalbinės ūkio paskirties pastatai: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantys Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 10-13). Susirašinėjimo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriumi dokumentai liudija, kad ieškovai siekė įgyti savo nuosavybėn Kauno miesto savivaldybei priklausančius pagalbinės ūkio paskirties pastatus, tačiau tai nebuvo padaryta, nes nebuvo gautas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas savininko, t. y. A. L., sutikimas (1 t, b. l. 14-20). Ieškovams nepavykus įgyti nuosavybėn Kauno miesto savivaldybei priklausančių pagalbinės ūkio paskirties pastatų, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2010-11-12 pateikė pasiūlymą atsakovui A. L., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas savininkui įsigyti juos (1 t, b. l. 75-76). Su tokiu pasiūlymų A. L. sutiko (1 t, b. l. 77).

Byloje liko ginčas – ar pagrįstai atsakovas atsisakė duoti sutikimą ieškovams įsigyti iš Kauno miesto savivaldybės pagalbinės ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – ginčo pastatai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

Apeliantai, reikšdami ieškinį, remiasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – įstatymas) 12 str. 2 d. 2 p., pagal kurį gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai parduodami teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams).

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės nuomone ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši įstatymo nuostata ieškovams netaikytina, nes nėra įrodyta, jog ieškovai teisėtai naudojasi ginčo pastatais. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kauno miesto savivaldybė (ginčo pastatų savininkas) viso bylos nagrinėjimo metu neigė ir atsiliepime į apeliacinį skundą neigia ieškovų ginčo pastatų teisėto naudojimo faktą, todėl apeliantai tvirtindami priešingai, privalo įrodyti šį faktą. Apeliantai nurodo, kad jų naudojimosi ginčo pastatais faktą patvirtina jų susirašinėjimo su Kauno miesto savivaldybe dokumentai (1 t., b. l. 14-20), tačiau išanalizavus šiuos dokumentus nėra jokio pagrindo spręsti, jog jie patvirtina ieškovų nurodomą ginčo pastatų naudojimo faktą (nekalbant apie teisėtumo faktą). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė ginčo pastatų teisėto naudojimo fakto, dėl ko jiems negali būti taikomas įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.

Nagrinėjamu atveju, parduodant ginčo pastatus, taikytinas įstatymo 12 str. 2 d. 4 p., kuriame numatyta, kad gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (jų dalys) gali būti parduodami šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus (jų dalis), kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 d. 4 p., šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Taigi, tiek ieškovai, tiek atsakovas (kuris yra namo savininkas taip pat), remiantis šia įstatymo nuostata turi tokias pat teises įsigyti iš Kauno miesto savivaldybės ginčo pastatus. Esant bendraturčių konkurencijai dėl ginčo pastatų įsigijimo, būtina atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir vadovautis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Šiuo atveju byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovas yra žemės, kurioje yra ginčo pastatai, savininkas. LR CK 6.394 str. 3 d. numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, nagrinėjamojoje situacijoje, būtina atsižvelgti į atsakovo kaip žemės savininko interesus, todėl ginčo patalpų savininkas – Kauno miesto savivaldybė - visiškai pagrįstai kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo parduoti ginčo pastatus, o šiam nesutikus neturėjo teisės šių pastatų parduoti ieškovams. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka įsigyti ginčo pastatus, todėl ginčo pastatų savininko teisės, atsisakymu duoti sutikimą parduoti ieškovams ginčo pastatus, nėra pažeidžiamos (gali įgyvendinti disponavimo teisę). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas (be žemės savininko sutikimo) visiems namo bendraturčiams įsigyti ginčo pastatus neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų atsakovo, kaip žemės savininko teisės, nes būtų, be jo sutikimo, apribotos jo daiktinės teisės, laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti savo žemės sklypu, didesne apimtimi, negu iki šiol apribotos, dėl jo žemės sklype esančių kitiems asmenims priklausančių pastatų. Tuo pačiu tai galėtų sukelti tolimesnius ginčus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.