- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- 2KT-25-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00751-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2820-1071/2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kitoje apygardos teritorijoje. Teismo nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose užregistruota civilinė byla Nr. A2-2820-1071/2022 pagal J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-2466-639/2022. J. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat išreiškė prašymą perduoti civilinės bylos Nr. A2-2820-1071/2022 nagrinėjimą kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, dėl kilusių abejonių Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Prašymas dėl bylos perdavimo netenkinamas.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.
3. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
4. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties ir iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose užregistruota civilinė byla Nr. A2-2820-1071/2022 pagal J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-2466-639/2022. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje nurodyta, kad iš J. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas nepasitiki visais Klaipėdos apygardos teismo jurisdikcijos teritorijoje veikiančiais teisėjais, dėl to siekia, kad minėta civilinė byla būtų perduota kitam apylinkės teismui, veikiančiam kitoje apygardos teismo teritorijoje.
6. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
8. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
9. Pagrįsdamas savo prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje, pareiškėjas nurodo, kad buvusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė jam grasino, nurodė, jog bylų Klaipėdoje pareiškėjas nelaimės, Klaipėdos apylinkės teismo administracija trukdo pareiškėjui gauti informaciją ir duomenis, pareiškėjo atžvilgiu vykdomos provokacijos.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo įvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. A2-2820-1071/2022 Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose teismuose negali būti išnagrinėta nešališkai ir turi būti perduodama kito apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl minėtų teismų teisėjų šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra patvirtintos ar grindžiamos įrodymais, todėl vertintinos kaip subjektyvios. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių teismo, kuriame užregistruota civilinė byla, ar kitų toje pačioje apygardoje veikiančių teismų teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti civilinėje byloje pareikštą prašymą. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo situacijų, dėl kurių pareiškėjo teisė gauti informaciją negalėjo būti įgyvendinta. Pareiškėjo nurodomi teiginiai dėl jo atžvilgiu vykdomų provokacijų yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktais. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytų 2015–2022 m. laikotarpiu Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiose teismuose nagrinėtų civilinių bylų kiekis nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla pagal J. S. prašymą Klaipėdos apygardos teritorijoje veikiančiuose teismuose negali būti objektyviai nagrinėjama, nes vien nagrinėtų bylų kiekis nepagrindžia visų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiose teismuose dirbančių teisėjų suinteresuotumo ar šališkumo vertinant J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
11. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teismų, veikiančių Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje, teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą pagal J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymas dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. S. prašymo perduoti civilinės bylos Nr. A2-2820-1071/2022 nagrinėjimą kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, netenkinti.