Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1880-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-29
Bylos Nr.
e1-1880-818/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14264-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1880-818/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14264-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, lenkas, profesinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį - 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės, paskirtos 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės - neatliktos bausmės dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį pridedant dalį 2019-01-21 nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 15 (penkiolika) dienų, bausmę atlikti pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. Ž., 2023-04-21 apie 02.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. B. metu, tyčia dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į galvos kairę pusę, po ko dešine koja spyrė į kairės rankos žastą, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023-04-21 įtariamasis D. Ž. apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, supranta kuo yra įtariamas, prisipažįsta iš dalies. E. B. yra jo sugyventinė, bendrai gyvena apie 2 metus ar daugiau, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, kuriam 1 metai ir 5 mėnesiai. Apie mėnesį kartu gyvena bendrai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrai moka už nuomą. Nurodė, kad dirba laikinus darbus, E. gauna pašalpą vaikui. Nėra gydytas psichikos sveikatos įstaigose, negydytas ir registruotas įskaitoje priklausomybės ligų centre nebuvo, sunkių galvos traumų neturėjo. 2023 m. balandžio 20 d. buvo kartu su E. ir vaiku. Vakare apie 18 val. kartu nuėjo į kavinę, viskas buvo gerai, jokių konfliktų. Kavinėje dar buvo jo draugas T., pavardės nepamena. Pati E. leido jam išgerti su draugu alaus. Apie 21 val. E. su vaiku iš kavinės išėjo, jis juos palydėjo iki namų, o pats su draugu nuėjo į kitą kavinę. E. žinojo, kad jis vartos alkoholį, kad grįš namo vėliau. Naktį, apie 01-02 val. nakties grįžo namo, tai yra į jų nuomojamą butą. Draugas T. jį palydėjo, nes buvo išgėręs. Jis paprašė E., kad ji leistų jo draugui pernakvoti, tačiau ji nenorėjo ir draugas išvažiavo namo. Nurodė, kad jie gyvena vieno kambario bute, E. su vaiku buvo kambaryje, miegojo. Vaikas pabudo ir E. supyko, pradėjo ant jo rėkti, stumdė, varė iš namų, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis savo ranka pastūmė E. į jos ranką (į kurią nepamena), nebuvo nei kojomis, nei kumščiais jokių smūgių sudavęs. Kodėl E. nurodo, kad spyrė koja ir kumščiu, nežino, taip tikrai nebuvo. Su E. tik apsibarė, bet jis jos nemušė, o išėjo į lauką parūkyti. Grįžo po kažkiek laiko, bute jau buvo E. motina G. B.. E. ir toliau šaukė ant jo, varė iš namų. Netrukus į butą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Nurodė, kad sutinka gyventi atskirai nuo E. ir su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių. Pasižada gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kur yra registruotas.

2023-05-22 įtariamasis D. Ž. papildomos apklausos metu nurodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę, nurodytą įtarime. Pirmos apklausos metu davė išsamius įvykio aplinkybių parodymus, iš esmės papildomo nieko nurodyti neturi, tačiau nori pripažinti kaltę. Kilus konfliktui tarp jo ir E., ji šaukė ant jo, varė iš namų. Jiems gulint lovoje norėjo apkabinti E., tačiau ji jam liepė dingti, pradėjo spirti iš lovos, liepė eiti iš namų. Nurodė, kad vykstant konfliktui dešinės rankos delnu sudavė smūgį E. į galvą, tokiu veiksmu norėdamas ją pastumti nuo savęs. Mano, kad šis veiksmas galėjo sukelti fizinį skausmą E.. Konfliktui besitęsiant dešine koja spyrė E. į kairę ranką, kur pataikė atsakyti negali, neatsimena. Po šio veiksmo iškart iš buto išėjo į lauką parūkyti, ketino važiuoti pas savo tėvus, tačiau jau buvo vėlus metas. Kai grįžo į butą, jame jau buvo E. mama ir taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Po įvykio su E. gyvena atskirai, ji su vaiku gyvena pas savo mamą, o jis pas savo tėvus. Po įvykio kalbėjosi su E., jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, kartu turi mažametį vaiką, todėl dėl gyvenimo kartu dar spręs ateityje. Nurodė, kad dėl savo veiksmų prieš E. nuoširdžiai gailisi.

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0145 rodmenimis nustatyta, kad 2023-04-21 04.33 val., D. Ž. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,48 promilės.

2023-04-21 pareiškėja E. B. pareiškimo pateikimo metu nurodė, kad 2023-04-21 apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) bute konflikto metu jos sugyventinis D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., kelis kartus spyrė jai iš kojos. Tai pat smaugė ir kelis kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į galvos sritį. Savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2023-04-21 liudytojo apklausos metu E. B. nurodė, kad su savo sugyventiniu D. Ž. gyvena kartu du metus, kartu veda bendra ūkį ir augina savo nepilnametį sūnų L. Ž.. Nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-04-21 apie 02 val. 30 min. jos sugyventinis D. Ž. grįžo namo neblaivus, kartu su juo buvo tai pat neblaivus jo draugas. Ji tuo metu su vaiku gulėjo lovoje. Sugyventinis D. Ž. atėjo su draugu į kambarį ir pasakė, kad "miegos visi kartu". J jam paaiškino, kad "čia vietos labai mažai ir visi netilps, be to jie buvo neblaivūs", dėl to kilo konfliktas. Ji iškvietė draugui taksi ir jis išvažiavo. Sugyventinis D. Ž. pasidarė labai agresyvus ir spyrė su koja į televizorių ir sudaužė jį. Ji tuo metu stovėjusi prie lovos, šalia buvo vaikas, kuris verkė. D. Ž. priėjęs prie jos ir pasakęs, kad „suka aš tavęs nekenčiu“, dešine koja spyrė kelis kartus į visas kūno vietas. Spyrė apie tris kartus, pataikė į kairę ranką ir į galvą. Ji trumpam buvo praradusi sąmonę ir tiksliai pasakyti negali, į kokias būtent vietas mušė. Kai atsigavo, sugyventinis dar vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą. Viskas buvo jų vaiko akivaizdoje, nes visą laiką vaikas stovėjo prie jos. Paėmusi telefoną paskambino savo tėvui. Tėvas pabendravo telefonu su sugyventiniu ir išėjo į lauką parūkyti. Kai sugyventinis buvo lauke, ji užsirakino bute ir paskambino savo mamai, kad ateitų pas juos, prašė pagalbos. Sugyventinis nuolatos beldėsi į duris kol neatėjo į butą jos mama G. B.. Ji pajutusi fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė.

2023-05-10 nukentėjusioji E. B. papildomos apklausos metu nurodė, kad su sugyventiniu D. Ž. kartu gyvena apie 3 metus, kartu augina mažametį sūnų. Iki įvykio gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu su vaiku gyvena pas mamą, o D. pas savo tėvus. Papildomai apie 2023-04-21 dienos įvykį nurodė, kad D. į namus sugrįžo apie 02.30 val., kartu su savo draugu. D. buvo neblaivus. Grįžęs pareiškė jai, kad visi trys miegos vienoje lovoje, t. y. ji, D. ir jo draugas. Tuo metu lovoje ji miegojo kartu su vaiku. Ją supykdė šis D. pareiškimas, todėl pradėjo konfliktuoti. Sakė D., kas čia per nesąmonės, kodėl jo draugas negali važiuoti namo. Girdėdamas konfliktą, D. draugas pats pasakė, kad važiuos namo, ji jam iškvietė taksi. Kai D. draugas išvažiavo, jie abu su D. atsigulė į lovą miegoti. D. bandė ją apsikabinti, tačiau ji jam liepė atsitraukti nuo jos, buvo pikta, kad jis yra neblaivus, taip pat labai norėjo miegoti. Nurodė, kad pradėjo D. stumti iš lovos, jis jos klausė "kas jai yra, ką ji daro", tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad pasikarščiavo, pasakė daug negražių žodžių D. atžvilgiu, kurie jį supykdė. Supykęs D. kumščiu trenkė į televizorių ir jį sudaužė. Dėl sudaužyto televizoriaus pretenzijų neturi, jį įsigijo kartu už bendrus pinigus. Vėliau ji atsisėdo ant lovos, kadangi verkė vaikas. D. priėjęs prie jos dešine ranka vieną kartą sudavė smūgį į galvos kairę pusę. Negali pasakyti trenkė delnu ar kumščiu, viskas vyko labai greitai. Po šio smūgio D. jai vieną kartą dešine koja spyrė į kairės rankos žastą. Pirmos apklausos metu nurodė, kad smūgių ir spyrių buvo daugiau, tačiau atsakydama į tyrėjos klausimą, kodėl šios apklausos metu nurodė tik du smūgius atsakė, kad buvo supykusi ant D., todėl pasikarščiavo ir perdėtai vertino situaciją. Abiejų suduotų smūgių metu juto fizinį skausmą. Po šių D. veiksmų, paėmė telefoną ir paskambino savo tėvui, papasakojo kas įvyko. Tėvas liepė jiems su D. eiti miegoti nedarius nesąmonių, dar kažką kalbėjosi su D.. Po šio skambučio paskambino mamai, kuri gyvena netoliese ir paprašė, kad ji ateitų pas juos. Tuo metu D. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Kai atėjo jos mama, netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją ji nežino, pati to nedarė. Nežino, dėl kokios priežasties pirmoje apklausoje nurodyta, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Tai yra netiesa ir ji taip policijos pareigūnui nesakė. Toks įvykis jų šeimoje buvo pirmą kartą. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į teismo medicinos ekspertus, kadangi sužalojimai jai padaryti nebuvo. Taip pat nori nurodyti, kad su D. susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu kol kas negyvena kartu, tačiau nežino, kaip bus ateityje. D. pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti.

Apžiūrėjus bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą nustatyta, kad 2023-04-21 d. 03:13:59 val. skambina moteris, kuri praneša, kad bute (duomenys neskelbtini), verkia vaikas, asmenys mušasi.

Apžiūrėjus į įvykį reagavusių pareigūnų BODY įrašą nustatyta, kad 2023-04-21 d. 03:38:06 val. atvykę pareigūnai laiptinėje sutinką įtariamąjį D. Ž., pareigūnai užeina į butą kur yra nukentėjusioji E. B.. Nukentėjusioji pasakoja apie įvykusį konfliktą su sugyventiniu D. Ž., nurodo, kad jis konflikto metu sudaužė televizorių, ėmė sparyti jai į galvą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios E. B. parodymai, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga), girtumo kvito duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo D. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2023-04-21 apie 02.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. B. metu, tyčia dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į galvos kairę pusę, po ko dešine koja spyrė į kairės rankos žastą, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario - sugyventinės) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. Ž. – vidutinio darbingo amžiaus, veda bendrą ūkį su sugyventinė, dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam D. Ž. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančiose programose); visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, įpareigoti D. Ž. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti D. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius