Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-318/2012 Teisėjas Evaldas Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00002-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 1.1.6.2.; 2.4.5.; 2.4.6.; 2.3.6.4.4.; 2.4.6.2.2.

2012 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., nenustačius, kad buvo padarytos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. T.y. 2009 m. lapkričio 3 d. skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinimo protokole, prieš apklausą, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros patalpose, esančiose Ukmergėje J. Basanavičiaus g. 6, vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. J., melagingai pranešė apie nebūtą nusikalstamą veiką nurodydamas, kad 2009 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus VTKPP viršininkas N. B. neteisėtai jo atžvilgiu pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, suklastojo administracinio teisės pažeidimo duomenis, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-2-00034-09.

Be to J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis davė melagingus parodymus. T.y. jis 2009 m. lapkričio 11 d., nuo 09.12 val. iki 11.38 val. ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00034-09 metu, būdamas liudytoju ir prieš apklausą, pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, Ukmergėje, Vytauto g. 109, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai D. Š., liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus, tai yra nurodė, kad jis 2009 m. liepos 25 d., apie 20 val., Paupio gatvėje, Ukmergės mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nevairavo jo žmonai R. K. priklausančio automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis davė melagingus parodymus. T.y. 2009 m. lapkričio 12 d., nuo 13.25 val. iki 14.08 val., ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00034-09 metu, būdamas liudytoju ir prieš apklausą, pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, Ukmergėje, Vytauto g. 109, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai D. Š., liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu, davė melagingus parodymus, tai yra nurodė ir įvykio vietoje parodė, kad jis 2009 m. liepos 25 d., apie 20 val., Paupio gatvėje, Ukmergės mieste neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nevairavo jo žmonai R. K. priklausančio automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. buvo kaltinama tuo, kad ji davė melagingus parodymus. T.y. 2009 m. lapkričio 11 d., nuo 13.13 val. iki 13. 59 val., ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00034-09 metu, būdama liudytoja ir prieš apklausą, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdama padėti savo sutuoktiniui J. K. išvengti administracinės atsakomybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, Ukmergėje, Vytauto g. 109, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai D. Š., liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus, tai yra nurodė, kad ji, o ne jos sutuoktinis J. K., 2009 m. liepos 25 d., apie 20 val., Paupio gatvėje, Ukmergės mieste, vairavo jai priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie R. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d..

Be to J. K. buvo kaltinama tuo, kad davė melagingus parodymus. T.y. 2009 m. lapkričio 11 d., nuo 14.05 val. iki 14. 28 val., ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00034-09 metu, būdama liudytoja ir prieš apklausą, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdama padėti savo sutuoktiniui J. K. išvengti administracinės atsakomybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, Ukmergėje, Vytauto g. 109, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai D. Š., liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu, davė melagingus parodymus, tai yra nurodė ir įvykio vietoje parodė, kad ji, o ne jos sutuoktinis J. K., 2009 m. liepos 25 d., apie 20 val., Paupio gatvėje, Ukmergės mieste, vairavo jai priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie J. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d..

Išteisintasis J. K. ir išteisintoji R. K. bei jų advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo N. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Naikintina pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje R. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltino ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Visos šios aplinkybės rodo, kad R. K. šiuos nusikalstamus veiksmus padarė turėdama vieningą tyčią padėti savo vyrui J. K. išvengti administracinės atsakomybės. Nustatyti jos veiksmai, padaryti vienas po kito, turi tęstinį pobūdį, todėl juos vertinti kaip du atskirus nusikaltimus nėra pagrindo.

Dėl to kolegija juos vertina kaip vieną nusikalstamą veiką ir visus R. K. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, duodant melagingus parodymus, kvalifikuoja pagal vieną baudžiamąjį įstatymą - Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Todėl konstatuotina, jog R. K. melagingas liudijimas nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tam neprieštarauja ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių buvo sustabdytas, kol administracinė byla J. K. atžvilgiu bus išnagrinėta Vyriausiajame administraciniame teisme. Ikiteisminis tyrimas N. B. atžvilgiu buvo pradėtas ne dėl R. K. melagingo liudijimo ir buvo nutrauktas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinį sprendimą.

R. K., kaip tvirtina ir pats kaltinimas, melagingus parodymus davė, ne siekdama apkaltinti N. B. nusikaltimo padarymu, o norėdama padėti išvengti administracinės atsakomybės savo vyrui, kurio administracinė byla dar buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kolegijos manymu, esant nustatytoms aplinkybėms, R. K. veika, nors ir turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., formaliuosius požymius, tačiau nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu, jos negalima būtų pripažinti mažareikšme.

Taigi kolegija R. K. nusikalstamą veiką pripažįsta mažareikšme. Todėl, taikant Lietuvos Respublikos BK 37 str., ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo N. B. argumentai, kad J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. išteisintas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti, todėl atmestini.

Apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai J. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punktas, 82 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Ši teisė yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Minėtas principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas. Pripažinus, kad pažeidimas yra baudžiamojo pobūdžio, asmeniui, kuris yra įtariamas ar kaltinamas jį padaręs, turi būti taikomos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos baudžiamojo proceso garantijos (inter alia teisė neliudyti prieš save). Veikos, kurios pagal Lietuvos teisę turi administracinių teisės pažeidimų statusą, EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstamos „baudžiamojo pobūdžio“ pagal Konvencijos 6 straipsnį. Asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą veiką, kuri kad ir nėra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, tačiau yra baudžiamojo pobūdžio.

2009 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs J. K. administracinės teisės pažeidimo bylą, nustatė, jog jis 2009 m. liepos 25 d., apie 20.00 val. Paupio gatvėje Ukmergės mieste, vairavo automobilį Opel Astra v/n PVP 657, neturėdamas teisės jį vairuoti, nes ši teisė buvo atimta ir už tai jį nubaudė.

Iš 2009 m. lapkričio 11 d. liudytojo apklausos ir 2009 m. lapkričio 12 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje apklausos protokolų matyti, kad J. K. kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00034-09 abu kartus apklaustas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 183 str. nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos. Jam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos BPK 81 str., 83 str. numatytos liudytojo teisės bei pareigos, tame tarpe pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai J. K. patvirtino savo parašais. (t.1, b.l. 25-26, 27-30)

2009 m. lapkričio 11 d. liudytojo J. K. apklausos protokole užfiksuota, jog apklausos metu pastarasis parodė, kad 2009 m. liepos 25 d. apie 20.00 val. kartu su žmona R. K. automobiliu Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Ukmergės mieste, Paupio gatve. Automobilį vairavo jo žmona R. K., nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Paupio gatvėje sustoję, jie išlipo iš automobilio. Žmona nuėjo prie upės, o jis pasiliko stovėti prie automobilio. Po kiek laiko privažiavo automobilis Passat ir iš jo išlipo pareigūnas N. B.. J. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.

2009 m. lapkričio 12 d. liudytojo J. K. parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, jog liudytojas nurodė vietą, kurioje ne jis, o jo žmona R. K. pastatė automobilį Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuotų savo parodymų teisingumą J. K. patvirtino savo parašais (t. 1, b.l. 25-26, 27-30).

Tik 2010 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, priimdamas nutartį palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą.

Taigi šie faktiniai duomenys rodo, kad J. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 88-1-00034-09, 2009 m. lapkričio 11 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d., kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pareigūno N. B. veiksmų, dar nepasibaigus procesui J. K. administracinėje byloje. Tuo metu, kai J. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, jo administracinė byla dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą priėmė tik 2010 m. lapkričio 15 d.. Taigi aplinkybės, apie kurias ikiteisminiame tyrime jis davė melagingus parodymus, kartu buvo tiriamos ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jo administracinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka. Šios aplinkybės turėjo esminę įtaką, sprendžiant jo kaltės ir patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą. Todėl J. K. melagingų parodymų davimas, nurodant, kad ne jis, o R. K. vairavo automobilį, buvo tiesiogiai susijęs su jo teisės į gynybą realizavimu.

Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog J. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. sudėties, nes J. K. šiuo konkrečiu atveju nėra minėto nusikaltimo subjektas. Jis turėjo pagrindą manyti, kad yra apklausiamas apie jo paties padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, duodamas melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00034-09, siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės.

Be to, kaip jau minėta, BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl, sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimą, šie teisės aktai turi būti analizuojami ir vertinami kaip visuma.

J. K. apklausos protokolai patvirtina, kad duodant parodymus, jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (t. 1, 25-27), tačiau jam nebuvo išaiškinta teisė pagal Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d., tai yra J. K. prieš apklausą nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus, nors jis buvo apklausiamas apie savo paties galimai padarytą administracinės teisės pažeidimą. Tokiu būdu buvo pažeista J. K. teisė į teisingą procesą.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai vertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias draudžiama versti asmenį duoti parodymus prieš save. Jo veiksmuose nustatytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodant, kad ne jis, o R. K. vairavo automobilį 2009 m. rugsėjo 25 d., nėra nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo sudėties, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.(dėl inkriminuotų abiejų epizodų), vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas pagrįstai.

Nukentėjusiojo N. B. argumentai, kad J. K. išteisindamas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai J. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikalstamą veiką nurodydamas, kad N. B. neteisėtai jo atžvilgiu pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-2-00034-09.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. J. K. su skundu kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas nustatyti ar pareigūnas N. B., rinkdamas įrodymus administracinės teisenos byloje, nepažeidė įstatymų reikalavimų.

Tai patvirtina 2009 m. lapkričio 3 d. J. K. skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinimo protokolo turinys. Išteisintasis tvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo posėdyje išgirdo, kaip liudytojas D. A. paaiškino, kad jis ne savo valia 2009 m. liepos 25 d. surašė paaiškinimą. Jis rašė taip, kaip jam diktavo policijos pareigūnas N. B., t.y, jog jis iš tikrųjų nematė, kaip J. K. vairavo automobilį Opel Astra, matė tik kaip išteisintasis kalbėjosi prie mašinos su policijos pareigūnu N. B.. Todėl J. K. skunde prašė ištirti pareigūno N. B. veiksmus ikiteisminio tyrimo tvarka. (t.1, b.l. 21-22).

2009 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje patvirtinta, jog Vilniaus miesto VPK Ukmergės PK Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio viršininkui N. B. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda dėl protokolo nesurašymo galimai KET reikalavimus pažeidusiam D. A.. (t.1, b.l.82-87)

2009 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, jog D. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009 m. liepos 25 d., policijos automobiliu privažiavus prie automobilio Opel Astra, J. K. stovėjo prie automobilio, tačiau kaip jis išlipo, D. A. nematė. (t.1, b.l. 56-58). Iš bylos duomenų matyti, jog, iš tiesų, nagrinėjant administracinę bylą Ukmergės rajono apylinkės teisme, 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu liudytojas D. A. duodamas parodymus patvirtino, kad, 2009 m. liepos 25 dieną rašant paaiškinimą dėl J. K. veiksmų, pareigūnas N. B. diktavo, ką jam reikia surašyti.

Po to 2009 m. rugsėjo 28 d. to paties teisiamojo posėdžio metu, N. B. duodant parodymus, pastarasis neneigė, jog nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo D. A. ir nefiksavo administracinės teisės pažeidimo, tačiau nurodė, jog taip pasielgė dėl to, kad D. A. padėjo atskleisti sunkesnį pažeidimą, t.y. padarytą J. K. byloje.

Taigi šie faktiniai duomenys rodo, kad J. K. kreipėsi su skundu į Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrą, būtent po to, kai teisiamojo posėdžio metu išgirdo, jog D. A. paaiškinimą rašė, ne laisva valia, bet įtakotas N. B., o N. B. nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo D. A., kuris galimai pažeidė kelių eismo taisykles. Taigi apylinkės teismas tinkamai įvertino šiuos faktinius duomenis ir pagrįstai nustatė, jog, esant tokioms aplinkybėms, J. K. turėjo pagrindą manyti, kad administracinėje byloje įrodymai, grindžiantys jo kaltę, renkami pažeidžiant įstatymus. Todėl jo kreipimasis su skundu į prokuratūrą dėl pareigūno veiksmų, siekiant ištirti, ar pareigūno N. B. veiksmai buvo teisėti, negali būti vertinamas kaip melagingas pranešimas apie nusikaltimo padarymą.

Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia. Požymis „melagingai“ suponuoja tik tiesioginę tyčią - asmuo supranta, kad jis valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens neva padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, taip pat numato, kad dėl to gali būti pradėtas melagingai įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas, ir to siekia.

J. K. skundo padavimas prokuratūrai negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ir dėl to, kad neįrodyta jo tiesioginė tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. būtų įskundęs nukentėjusįjį N. B. tyčia, nepagrįstai siekdamas jo atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, žinodamas, kad liudytojas D. A. teisme meluoja, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu buvo priimtas tik 2011 m. rugpjūčio 2 d. (t.2, b.l. 82-84). Be to kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. paneigia ir ta aplinkybė, kad N. B. 2009 m. lapkričio 18 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda, nes pasitvirtino, kad jis D. A. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, už galimai padaryta kelių eismo taisyklių pažeidimą. (t.1, b.l. 81-86).

Esant šioms aplinkybėms, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendis dėl J. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.(dėl dviejų inkriminuotų veikų) ir BK 236 str. 1 d., jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra įstatyminio pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nukentėjusiojo N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

R. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir pritaikius LR BK 37 str., ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.1 d. atleisti, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.