Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2025 m. kovo 22 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia du kartus delnu sudavė į kairį skruostą, po to sugriebė rankomis už žastų, stipriai juos spaudė ir purtė, taip padarydamas nukentėjusiajai A. M. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad užtiko A. M. sėdint kavinėje su kitu vaikinu. Susinervino, bet į kavinę nėjo. Nieko A. M. nerašė, neskambino. Išvyko pas tėvus į kaimą nusiraminti, o kitą dieną paskambino A. M.. Ji pasakė, kad yra pas draugę I.. A. M. būnant darbe, pas ją nuvažiavo ir parodė nuotrauką, iš kurios matyti, kad ji su kitu vaikinu. Pradėjo kalbėtis, išsiaiškino, susitaikė. Pamatė, kad programėlėje A. M. bendrauja su kitu vaikinu. A. M. nenorėjo sakyti tiesos, bet vėliau paaiškino, kad jį išmetė iš draugų. Nagrinėjamo įvykio dieną išgėrė, alkoholis savo padarė. Sudavė A. M.. Tiksliai neprisimena, kaip viskas buvo, nes buvo apsvaigęs. Atsimena, kad buvo suėmęs už rankų, norėjo išmesti į lauką. Buvo išmetęs A. M. nuogą į lauką, bet tuoj pat ją atsivedė į namus. Taip padarė dėl pavydo. Vieną kartą tikrai sudavė į veidą. Gal A. M. nemeluoja, kad sudavė du kartus. Sugriebė rankomis už žastų, stipriai juos spaudė ir purtė A. M.. Kitą dieną nematė sužalojimų ant A. M. kūno, nes išėjo. Su A. M. draugavo vienerius metus, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu. Anksčiau nesmurtaudavo. Šiuo metu su A. M. nebendrauja, išsiskyrė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi. Atsiprašė A. M., buvo jai parašęs žinutę. Ateityje nevartos alkoholio, nelįs į A. M. gyvenimą. Sutinka su byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kartu su sugyventiniu L. S. apie metus laiko gyvena ir veda bendrą ūkį, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu iš pradžių sutardavo gerai, tačiau metų eigoje vis su juo susiginčydavo dėl jo pavydo, kad jai neleisdavo išeiti su draugėmis, labai ją kontroliuodavo. L. S., kilus konfliktams, dažniausiai būdamas neblaivus, ją pradėdavo tampyti, stumdyti, tačiau anksčiau daugiau nieko nedarydavo, tokie konfliktai į rimtesnes muštynes neperaugdavo. Dėl paminėtų ankstesnių konfliktų policijos niekada nekviesdavo. 2025 m. kovo 21 d. apie 23.00 val. su sugyventiniu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini)pas draugę S., kur vartojo alkoholį (apie 3 kokteilius su degtine). Vakaro eigoje L. S. pradėjo priekaištauti, kad eitų namo. Norėjo dar pabūti, tačiau, kad nekiltų konfliktas, 2025 m. kovo 22 d. apie 00.15 val. išėjo namo, sugyventinį ten palikusi. Grįžusi namo atsigulė į lovą, tačiau netrukus, t. y. apie 00.30 val. grįžo namo ir sugyventinis. Jam grįžus namo, jis iškart griebė jai (nukentėjusiajai) už kojų ir ištempė iš lovos, šaukdamas, kad neva jį išdavinėja. Dėl nesuprantamų priežasčių jis jėga nurengė darbužius visiškai nuogai ir ją išstūmė per duris į laiptinę. Išsigandusi pradėjo bėgti laiptais žemyn, L. S. pribėgęs pats ją pasigavo ir partempė atgal į butą. Partempęs į butą, paguldė ant lovos ir dešinės rankos delnu du kartus sudavė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šių veiksmų abiem savo rankomis suėmė ir stipriai suspaudė abi rankas, tada stipriai purtė, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus (kraujosruvas) abiejų rankų žastų srityje. Po šių veiksmų L. S. paskambino jos (nukentėjusiosios) draugei I. J. ir pasakė „atvažiuok“, daugiau nieko neaiškindamas. Laukdamas atvykstančios draugės, jis iš virtuvės pasiėmė peilį ir vaikščiodamas po namus sakė, kad papjaus, jei atvažiuos su draugais. Netrukus viena atvyko minėta draugė ir bandė aiškintis situaciją. Draugė, supratusi, kad sugyventinis prieš ją (nukentėjusiąją) smurtavo ir yra agresyvus, iškvietė policiją. Šiandien, t. y. 2025 m. kovo 22 d., sugyventinis iš namų išsikraustė ir nuvyko gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). (b. l. 26–29).

Liudytojos I. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad A. M. yra jos draugė, ją pažįsta maždaug nuo 15 metų. Žinojo, kad A. M. turi draugą L. S. ir kad kartu gyvena apie vienerius metus laiko kartu adresu (duomenys neskelbtini). A. M. niekada nesakydavo, kad santykiai su L. S. yra blogi ar kad jie pykstasi. A. M. visada nurodydavo, kad tarp jų santykiai yra geri. 2025 m. kovo 21 d. apie 20.00 val. nuvyko pas draugę S. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būnant pas S. Č., susirašinėjo su A. M. žinutėmis. Apie 22.00 val. paskambino A. M. ir ją kartu su L. S. pasikvietė pavakaroti. Visi leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus, darėsi kokteilius. Per vakarą išgėrė maždaug po 3 kokteilius. Apie 24.00 val. A. M. atsistojo ir pasakė, kad eina namo. A. M. išėjo viena, L. S. išėjo po apie 5-10 min. Vakaro metu pykčių nebuvo tarp A. M. ir L. S.. Po 5 min. nuo L. S. išėjimo, rašė A. M., ar viskas gerai. A. M. nieko neatrašė. Tada parašė L. S., klausdama, kur yra A. M.. Iš karto paskambinęs L. S. pasakė „atvažiuok“. Nieko daugiau nekalbėjo, iš karto išvažiavo pas A. M.. Išlipus iš taksi automobilio, L. S. jau laukė kieme. L. S. abiejose rankose turėjo po peilį, pradėjo pjaustyti laiptinės duris, sakė, kad A. M. turi kitą vaikiną, išdavinėja. L. S., einant link buto, sau prie rankų dėjo peilį, sakė persipjaus venas, kadangi A. M. jį išdavinėja. Įėjus į butą, pamatė lovoje gulinčią A. M., kuri buvo užsiklojusi pledu ir verkė. L. S. tuo metu šaukė ant A. M., kad jį išdavinėja, susirašinėja su kitais vaikinais. L. S. nuo A. M. nuklojus pledą, pamatė, kad ji lovoje guli visiškai nuoga. A. M. drabužiai buvo išmėtyti kambaryje, apatinės kelnaitės buvo suplėšytos. A. M. tuo metu nieko nekalbėjo, tik verkė. L. S. A. M. sakė, kad išeitų iš buto ir „varytų, kur nori“. Pati su L. S. nekalbėjo, nesikišo, tik padėjo A. M. apsirengti. Ant A. M. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo ir nežiūrėjo, nes stengėsi kuo greičiau ją aprengti. L. tuo metu visą laiką rėkė tuos pačius žodžius, kad ji išdavinėja jį ir panašiai. Aprengus A. M., ji pasakė iškviesti policiją, nes geruoju nesibaigs. Mobiliojo ryšio telefone surinkus 112, L. S. bandė atimti telefoną, norėjo išvažiuoti su automobiliu. Aiškinantis dėl automobilio raktelių, į butą atėjo policijos pareigūnai. A. M. policijos pareigūnei papasakojo, kad tarp jos ir L. S. įvyko konfliktas. A. M. galimai rodė kaklą, kad jai L. S. buvo paėmęs už kaklo, tampė ją. Policijos pareigūnė nufotografavo ant A. M. kūno esančias mėlynes. Ji (liudytoja) policijos pareigūnei papasakojo, kas vyko su peiliais. Visiems buvo nustatytas neblaivumas. Paaiškinus situaciją, su A. M. išvyko iš buto. Grįžus pas ją (liudytoją) į namus, A. M. parodė ant abiejų žastų esančias mėlynes ir prie akies buvusį patinimą. Po įvykio A. M. L. S. visur užblokavo ir su juo visiškai nebendrauja (b. l. 53–55).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambario patalpoje tarp A. M. ir jos sugyventinio L. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia vieną kartą trenkė su dešinės rankos delnu į jos veido kairį skruostą. Tuomet su abiem rankom sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo stipriai spausti ir tampyti, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė matomus sužalojimus. GMP A. M. atsisakė. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr.2214715, A. M. nustatytas 1,26 promilių neblaivumo laipsnis, L. S. nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis. A. M. įteiktas šaukimas atvykti apklausai (b. l. 9–14).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pranešėja I. J. paaiškino, jog paskambino draugės A. M. sugyventinis L. S. ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavus iki draugės gyvenamosios vietos, rado L. S. agresyviai nusiteikusį. L. S. sakė, kad pasiims automobilio raktelius ir važiuos, nes susipyko su sugyventine. Pranešėja, sulaikiusi L. S., apie situaciją informavo BPC, kurie į įvykio vietą atsiuntė policijos pareigūnus. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr.2214715, I. J. nustatytas 1,08 promilių neblaivumas. A. M. paaiškino, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jos ir sugyventinio L. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia vieną kartą trenkė su dešinės rankos delnu į jos veido kairį skruostą. Tuomet L. S. abiem savo rankom sugriebė jai už abiejų rankų žastų ir pradėjo stipriai spausti ir tampyti ją, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė matomus sužalojimus. GMP A. M. atsisakė. Patikrinus alkotesteriu, A. M. nustatytas 1,26 promilių neblaivumo laipsnis. L. S. paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės įvykio žodinis konfliktas, kadangi sugyventinė jį išdavinėja su kitu vyru. Supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinės nemušė. Ant L. S. dešinės rankos vieno iš krumplio buvo matomas sužalojimas (žaizda). Paklausus, kaip jis susižalojo ranką, L. S. atsakė, kad iš pykčio trenkė į kambario sieną, siekdamas išlieti pyktį. L. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 47–51).

Asmens apžiūros protokolo duomenimis, 2025 m. kovo 22 d. buvo apžiūrėtas A. M. kūnas. Apžiūrėjus A. M. sužalojimus, ant veido kairės pusės skruosto matyti patinimas (mėlynė), ant kairės ir dešinės rankų žastikaulių matyti paraudimai (mėlynės) (b. l. 40–46).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. kovo 22 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta (b. l. 15–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 604/2025 (02) matyti, kad A. M. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 22 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 38–39).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis L. S. pripažino, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia du kartus delnu sudavė į kairį skruostą, po to sugriebė rankomis už žastų, stipriai juos spaudė ir purtė, taip padarydamas nukentėjusiajai A. M. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad L. S. paguldė ją ant lovos ir dešinės rankos delnu du kartus sudavė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. L. S. rankomis suėmė ir stipriai suspaudė jos abi rankas, purtė, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus (kraujosruvas) abiejų rankų žastų srityje. Nusikalstamos veikos padarinius – nukentėjusiajai sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 604/2025 (02) esantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. M. konstatuoti sužalojimai (poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojos I. J. parodymai, asmens apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jo veiksmai yra smurtiniai ir kad jie gali sutrikdyti sveikatą bei tokių padarinių siekė. Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad L. S. 2025 m. kovo 22 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia du kartus delnu sudavė į kairį skruostą, po to sugriebė rankomis už žastų, stipriai juos spaudė ir purtė, taip padarydamas nukentėjusiajai A. M. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. S. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Kaltinamasis L. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja – sugyventine A. M. susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereikš.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena dėl buvusio neblaivumo, L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui L. S. ir nukentėjusiajai A. M. susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Taikant kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, atsižvelgtina į tai, kad L. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, L. S. anksčiau neteistas (b. l. 79–80), baustas administracine tvarka (b. l. 73–78), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 67, 70), yra dirbantis (b. l. 64–65).

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, gailisi nusikaltęs, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta (civilinis ieškinys byloje nepareikštas), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš jo padarytos nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis L. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl proceso išlaidų

2025 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam L. S., priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę E. Š. kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamajam 2025 m. kovo 28 d. vyresniosios tyrėjos M. D. nutarimu gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (b. l. 102). Kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę E. Š.. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtine padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai A. M. susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1851-667/2025 L. S. atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. S. nepriteisti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ir 4 dalys)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.