- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-543-254/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienės (pran.)
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Dalės Burdulienės (pranešėjos) ir Evaldo Burzdiko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-451/2014 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė pripažinti atsakovą K. S. tėvu; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 14 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas yra atsakovas, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Ji yra neįgali, darbingumo lygis 55 procentai, viena augina dukrą J. S., kuri nors pilnametė, tačiau studijuoja aukštojoje mokykloje ir ją reikia materialiai remti. Ieškovės pajamos vidutiniškai apie 1800,00 Lt per mėnesį, o kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikia apie 800,00 Lt - 900,00 Lt. Teismo posėdžio metu patikslino, kad šiuo metu vaikui išleidžia apie 700,00 Lt per mėn. Kol sūnus pradėjo eiti į mokyklą, lankė darželį, už kurį ieškovė mokėjo po 224,00 Lt. Šiuo metu vaikas lanko mokamas šokių pamokas, lankė ir nori lankyti berniukų chorinio dainavimo mokyklą, tačiau dėl lėšų stygiaus ieškovė to leisti savo sūnui jau negali. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atsirado poreikis įgyti naujų mokymosi priemonių, knygų, pratybų ir sąsiuvinių, jis taip pat greitai auga, bręsta, todėl sūnui reikalingi nauji rūbai, avalynė, kadangi sūnus turi regos sutrikimų ir nešioja akinius, reikės naujų akinių, kaip ir visi vaikai jis nori pramogų.
Atsakovas, atlikus DNR ekspertizę, tėvystę pripažino ir sutiko teikti vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, tačiau nepripažino ieškinio išlaikymo įsiskolinimo dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Teismas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt (87,02 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-03-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 8700,00 Lt (2523,72 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už 2010-12-01 – 2013-03-29 laikotarpį bei ieškovę paskyrė priteisto vaikui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Teismas, pasakydamas dėl vaiko poreikių pažymėjo, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini)vidurinėje mokykloje, 1 klasėje, vaikui būtina logopedo pagalba, jis turi dėmesio sutrikimų, reikalinga psichologo konsultacija. Be to, jis lanko šokių mokyklą, 2014 metais baigė nacionalinės krepšinio akademijos pradinę krepšinio ugdymo programą. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1800,00 Lt, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2013-10-18 iki 2015-11-05. Ieškovė turi dar pilnametė dukrą, kuri mokosi Šiaulių universitete ir ieškovė prisideda prie įmokų už studijas. Dėl atsakovo turtinės padėties teismas nustatė, kad jis savo vardu registruotino turto neturi, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2014-06-06 iki 2016-06-05 ir jo pajamos per mėnesį sudaro 598,00 Lt pašalpa, atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas aomokant 100 procentų. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad prašoma priteisti 500,00 Lt suma atsakovui gali būti per didelė, todėl priteisė vaikui išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-03-29) iki vaiko pilnametystės.
2. Teismas konstatavo, kad K. S. teisė gauti išlaikymą atsirado nuo to momento, kada atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2013-03-29 būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiam sūnui, be to, teismas nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2013-03-29 atsakovo turtinė padėtis ženkliai skyrėsi nuo dabartinės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad pasitvirtinus atsakovo tėvystei, atsakovas privalėjo teikti bent minimalų išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, atitinkantį jo sveikatos galimybes ir turtinę padėtį, todėl priteisė 8 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2010-12-01 – 2013-03-29 laikotarpį, t.y. skaičiuojant po 300,00 Lt kas mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat prašo prijungti papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pablogėjus atsakovo sveikatai ir iš esmės pasikeitus materialinei padėčiai, jis tik nuo 2010 m. gruodžio mėnesio neteikė sūnui išlaikymo, tačiau iki to laiko, gyvendamas kartu su ieškove ir sūnumi, išlaikymą teikė įvairiomis formomis ir į ateitį: rūpindamasis sūnaus buitimi jis savo lėšomis iš esmės pagerino (atliko remonto darbus) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame iki šiol gyvena atsakovo sūnus. Taip pat gimus sūnui, ieškovei padaugėjo buities darbų, todėl iš savo lėšų nupirko skalbimo mašiną, šaldytuvą. Pažymima, kad jis savo lėšomis ne tik pirko maistą, drabužius, žaislus sūnui, vaiko lovelę, čiužinį, mokėjo už komunalinius patarnavimus, bet ir apmokėjo ieškovės tėvo laidotuves, o nutraukęs su ieškove ryšius, dar pusę metų teikė jai ir sūnui materialinę pagalbą - siuntė po 100,00 Lt per mėnesį. Akcentuojama, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, pablogėjus jo sveikatai, ieškovė nenorėjo su juo gyventi, nes jam buvo būtina kasdienė priežiūra, jis buvo priverstas parduoti vienintelį turtą. Dabar vienintelės atsakovo pajamos yra 598 Lt invalidumo pensija, o dėl sveikatos būklės jis negali gauti daugiau pajamų, todėl ne tik priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, bet ir išlaikymo įsiskolinimą, jis neturės pajamų pragyvenimui. Pasak apelianto, negalima suabsoliutinti vaikų teisių apsaugos principo, nes turi būti užtikrinta ir tėvų teisė pragyventi.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Jame nurodoma, kad tėvai negali atsisakyti teikti išlaikymą savo vaikams,nors arbu turi sveikatos problemų. Vaikas buvo išlaikomas ieškovės, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad teikė išlaikymą vaikui per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo buvo priteistas nepilnamečiam sūnui Karoliui, gim. (duomenys neskelbtini) 8 700 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2010-12-01 – 2013-03-29 laikotarpį, apskaičiuotas po 300,00 Lt kas mėnesį. Apeliantas teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo neturi, nes išlaikymą vaikui teikė remontuodamas ir gerindamas ieškovės asmeninę nuosavybę bei ją pačią materialiai remdamas, todėl pastaroji galėjo savo pajamas skirti vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad išlaikymo lėšos yra vaiko turtas, atskirtas nuo jo tėvų turto ir privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybės dėl ieškovės turto pagerinimo, materialinės paramos jai, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl apelianto asmeninės pareigos teikti išlaikymą vaikui vykdymo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagrįstai nustatinėjo šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikiamo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčo laikotarpiu; nuo kurio momento nebuvo vykdoma pareiga išlaikyti savo vaiką. Be to, šiuos teisiškai reikšmingus faktus nustatinėjant rėmėsi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes išlaikymo įsiskolinimas yra retroaktyvaus pobūdžio. Todėl nesutinkama su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.
Ieškovė nuosekliai tvirtino ir apeliantas to nepaneigė, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2010 m. gruodžio mėn. Nuo šio laikotarpio pradžios byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teikęs vaikui išlaikymą nors ir po 100 Lt kas mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sūnus buvo išlaikomas tik ieškovės lėšomis.
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, nes proporcingumo principas išlaikymo pareigos vykdyme reiškia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 290 Eur (1000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 579 Eur (2000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011), todėl bendras pirmosios instancijos teismo nustatytas 202,73 Eur (700 Lt) vaiko išlaikymo dydis atitinka normalius vaiko poreikius ir protingumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir apeliantas nenurodė jokių savo nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto bendro 202,73 Eur (700 Lt) išlaikymo dydžio, todėl šiuo aspektu daugiau nepasisakoma.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pažeidė proporcingumo principą ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kurio jis neišsigalės sumokėti. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2010-12-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2013-03-29) vykdė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat atmestini, kaip neįrodyti apelianto argumentai, kad nuo 2010 m. pabaigos pasikeitė jo turtinė padėtis ir pablogėjo sveikata. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-09-01 matyti, kad atsakovas ir 2009 m. gavo ligos pašalpą (b. l. 65-66), 2009-02-10 buvo operuotas (b. l. 91), jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir nuo 2009-04-09 paskirta 598,00 Lt netekto darbingumo pensija. Taigi, dar gerokai iki ginčo laikotarpio pradžios jis turėjo sveikatos problemų, buvo nustatytas nedarbingumo lygis, bet sūnų išlaikė, materialiai rėmė ieškovę, remontuodamas jos asmeninį būstą, pirkdamas buitinę techniką bei namų apstatymo daiktus. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas ūkininkauja bei gali ieškovę paremti daržovėmis ir kt. Apeliantas šių aplinkybių neneigė. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie sveikatos būklę, kurie jau yra byloje (b. l. 113-114), o duomenys apie 2014 m. turėtus sveikatos sutrikimus negalėjo įtakoti išlaikymo pareigos iki 2013 m. vykdymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas teigdamas, jog pragyvena tik iš 598,00 Lt netekto darbingumo pensijos, bet sutikdamas vaikui teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, taip pat deklaruodamas didelės vertės materialinę paramą ieškovei, pilnai neatskleidė savo pajamų šaltinių, turėtų santaupų dydžio ir kt., todėl visos abejonės dėl jo turtinės padėties pagrįstai buvo vertinamos vaiko interesų naudai (CK 1.5, 3.3 straipsniai).
Apeliantas savo atsikirtimus grindžia nedarbingumu, tačiau ieškovė, kurios darbingumas tik nedidele dalimi didesnis (55 proc.) negu atsakovo (40 proc.), dirba ir gauna pajamų, o apeliantas nenurodė, kokias pastangas dėjo, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą, todėl jos nevykdymo per ginčo laikotarpį negalima pateisinti vien bloga turtine padėtimi. Apelianto argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimo jis negalės sumokėti iš karto, taip pat nesudaro pagrindo atleisti jį nuo tokios pareigos, nes jo išmokėjimas ir per ilgesnį laikotarpį atitinka vaiko interesus.
Įvertinusi visas pirmiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.