- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- A-662-2757-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00518-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu (b. l. 3-4; 18-20) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-30-100527-00017 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas).
Teigė, jog skundžiamame akte nepagrįstai nurodyta, jog buvo atlikti gyvenamojo buto, (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos darbai. Tvirtino, jog bute nebuvo keičiamos jokios statinio laikančios konstrukcijos ar inžinerinės sistemos, o buvo atlikti tik paprastojo remonto darbai. Nurodė, jog bute Palangos statybos valdyba atliko statinio defektų remontą, užmūrydami dalį lango iš vakarų pusės, taip sustiprinant laikančią sieną ir sumažinant statinio defekto poveikį, dėl kurio anksčiau lango rėmas buvo sulaužytas dėl susmukusių pamatų. Pažymėjo, jog toks sprendimas buvo suderintas su Palangos savivaldybės administracijos architektūros skyriumi. Teigė, jog tuo pačiu metu buvo atliktas balkono defektų šalinimo remontas, kurio metu Palangos statybos valdyba demontavo balkono atitvarą, nes ji buvo su defektu. Plytos, laikančios atitvarą, pradėjo trupėti, atitvara siūbavo, tapo nesaugi eksploatacijai, kilo grėsmė praeiviams ir šeimos nariams, todėl ji buvo pašalinta, o ertmė užmūryta tos pačios spalvos ir tipo plytomis nedarkant statinio vientisumo, išmūrytos kolonos bei ant jų uždėtas stogas kaip buvo numatyta Palangos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus. Pareiškėjo manymu, minėti darbai atitinka paprastąjį remontą, kuriam nėra privalomas statybos leidimas. Teigė, kad statybos sustabdymo akte jis nepagrįstai įvardintas savavališką statybą vykdančiu asmeniu (statytoju), nes 1990-1991 metais statinio remontą atliko Palangos statybos valdyba. Pažymėjo, jog skundžiamas aktas surašytas remiantis teisės aktais, kurie surašymo metu negaliojo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 51-53, I t.) prašė skundą atmesti.
Nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma Statybos įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo paaiškėjimo metu, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pažymėjo, jog nors teisinis santykis yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ir faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog statybos darbus vykdė Palangos statybos valdyba. Nurodė, jog statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą, statinio paprastąjį remontą. Pažymėjo, kad ginčo gyvenamosios paskirties statinio kategorija – neypatingas. Teigė, jog pareiškėjo atlikti darbai neatitinka statinio paprastojo remonto sąvokos, nes fasadas buvo pakeistas žymiai – lango anga pašalinta – užmūryta, jos matmenys sumažėjo 100 procentų, taip buvo padarytas poveikis laikančiai sienai. Atsakovo manymu, balkono pertvaros pašalinimas ir kolonų užmūrijimas bei stogo uždėjimas prisikirtini rekonstrukcijos darbų, kuriems atlikti būtinas statybos leidimas, sąvokai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (akto surašymo metu aktuali redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 9.1 punktą, Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pažymėjo, kad Statybos sustabdymo akto turinys, kita bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo statinyje buvo atlikti minėtame ginčijamame akte nurodyti statybos darbai, byloje nepateikta įrodymų ir nenustatyta, jog toks leidimas atlikti statybos sustabdymo akte nurodytus darbus ginčo statinyje buvo suteiktas, todėl konstatavo, jog atsakovas pagrįstai priėmė Statybos sustabdymo aktą.
Nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 2 dalį, Reglamento 9 punktą ir pažymėjo, kad Statybos sustabdymo aktas surašytas nustačius savavališką statinio rekonstravimą. Pabrėžė, kad Reglamento 9.1 punktas įpareigoja statybos valstybinę priežiūrą atliekantį viešojo administravimo subjektą sustabdyti statinio statybą, nustačius savavališką statybą ir surašius savavališkos statybos aktą. Pažymėjo, kad liudytojas J. R. nurodė, jog statybos darbus atliko V. B. ir atliekamus darbus su juo derino pareiškėjas. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktas Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2010 m. gruodžio 20 d. statinio dalinės ekspertizės aktas patvirtina, jog bute (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, rasta užmūryta dalis lango bei balkonų rekonstrukcija, kurie atlikti dėl namo avarinės būklės, ir kad darbus atliko Palangos statybos valdyba. Pažymėjo, kad nei ekspertas, nei pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog darbus atliko ne pareiškėjas ir esant avarinei namo būklei, nors V. B. buvo įpareigotas pateikti tokius įrodymus. Nurodė Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį ir konstatavo, kad aktas surašytas tinkamam subjektui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 28 d. prašymu Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašė leidimo kreiptis į savivaldybę dėl buto parengimo ir derinimo savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. pripažino, kad jis savavališkai atliko statybos darbus ir nori pašalinti jų padarinius.
Pažymėjo, kad teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog minėti rekonstrukcijos darbai buvo atlikti esant avarinei situacijai. Nurodė aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ 2 punktą, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 30, 33.4 punktus ir darė išvadą, kad net ir esant statinio avarinei būklei, turi būti laikomasi statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad administracinėje byloje tokių duomenų nepateikta. Darė išvadą, kad pareiškėjas, neturėdamas suderinto projekto ir statybos leidimo, savavališkai rekonstravo buto patalpas, užmūrydamas lango dalį ir praplėsdamas lodžijas, todėl ginčijamas aktas buvo priimtas esant teisiniam ir faktiniam pagrindams stabdyti statybos darbus.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti materialinės teisės normų, kurias, jo nuomone, atsakovas pažeidė, priimdamas skundžiamą aktą, kokios pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, buvo pažeistos.
Teismas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu (b. l. 134-138, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tvirtina, kad 2010 m. gegužės 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100527-00018 ir Statybos sustabdymo aktas surašyti pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Pabrėžia, kad jis ne tik nepadarė veikos, kuria yra kaltinamas, bet ir nėra turto, kurio pagrindu surašytas aktas, savininkas. Mano, kad reikalavimas, jog įrodinėjimo našta apie privatizavimo aplinkybes tektų pareiškėjui, įrodant pagrindą, kuriuo jis neįgijo jungtinės nuosavybės teisės (kartu su sutuoktine) į butą, reikštų neįmanomas įrodyti aplinkybes. Pabrėžia, kad atsakovas nenustatė kas, kada ir kodėl įvykdė akte įvardintas veikas. Teigia, kad atsakovas, taikydamas teises normas, galiojusias akto surašymo metu, pažeidė lex retro non agit principą. Pažymi, kad teismas nevertino statybos eksperto išvadų, nuotraukų, medicinos įstaigų, visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir kitų įrodymų. Pareiškėjo nuomone, įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta pareiškėjui. Mano, kad teismas nepagrįstai ignoravo liudytojos L. J. parodymus ir rėmėsi liudytojo J. R. parodymais, kadangi jis turi sveikatos sutrikimų, susijusių su smegenų veikla. Nurodo Civilinio kodekso 6.253 straipsnį, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir daro išvadą, kad pažeidimo aktas turėtų būti surašytas už projektavimą ir statybą atsakingiems subjektams. Pažymi, jog teismas nepagrįstai vadovavosi 2010 m. spalio 28 d. prašymu atsakovui. Paaiškina, kad jo sutuoktinė, neturėdama kitos išeities ir laikydamasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, sekdama geros viešosios tvarkos ir moralės principais, iniciavo minėto prašymo, kurį pasirašė pareiškėjas, pateikimą atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-3, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymi, kad nustatytų ir Statybos sustabdymo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl apelianto argumentus, jog jis neturi pareigos įrodinėti patalpų rekonstrukcijos aplinkybių, laiko nepagrįstais. Paaiškina, kad atlikti darbai neatitiko statinio paprastojo remonto sąvokos, nes fasadas buvo pakeistas žymiai: lango angos matmenys sumažėjo 100 procentų, pašalinta balkono pertvara, o kolonų išmūrijimas, stogo uždengimas, atsakovo manymu, taip pat priskirtini rekonstrukcijos darbų sąvokai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog darbus atliko Palangos statybos valdyba. Nurodo LTSR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jie turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Daro išvadą, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-27 statybos sustabdymo akto Nr. SSU–30–100527–00017, kuriuo nurodyta tuojau pat sustabdyti bet kokius statybos darbus bute daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Palangos m. sav., Palanga, (duomenys neskelbtini), iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Statinio statybos sustabdymo juridiniai pagrindai reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnyje (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI–501 redakcija). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustabdyti statinio statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (nurodydama statybos ar griovimo sustabdymo terminą) turi teisę, kai: 1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 3) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 4) statybos leidimas neteko galios. Ši nuostata detalizuota ginčo metu galiojusio Reglamento 9 punkte.
Byloje ginčo dėl to, kad savavališkos statybos akto surašymo metu bute daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Palangos m. sav., Palanga, (duomenys neskelbtini), būtų vykdomi statybos darbai nėra. Anot pareiškėjo, statybos darbus 1990–1991 metais atliko Palangos statybos valdyba. Byloje liudytojais apklausti kaimynai L. J. patvirtino, kad V. B. langą užmūrijo ir balkoną tvarkė prieš kokius 10–15 metų, o J. R. – jog prieš 8–10 metų.
Šios aplinkybės rodo, kad statybos sustabdymo akto surašymo metu realiai nurodytu adresu jokie statinio statybos darbai nebuvo vykdomi. Tai reiškia, jog statybos sustabdymo akte suformuluotas reikalavimas (tuojau pat sustabdyti bet kokius statybos darbus < ... > iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti) bet kokiu atveju faktiškai negali būti įgyvendinamas, nes pagal ginčo metu galiojusio Reglamento 12 punktą, statytojas ir/ar rangovas, gavę statybos sustabdymo aktą, privalo tą pačią dieną sustabdyti statybos darbus ir jų neatnaujinti, kol bus gautas leidimas statybą tęsti (ginčo atveju statybos darbai baigti). Be to, surašius statybos sustabdymo aktą atitinkamos pareigos kartu kyla ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam viešojo administravimo subjektui. Pagal Reglamento 14 punktą, statybos sustabdymo aktą surašęs pareigūnas ar kitas Inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens paskirtas pareigūnas (toliau - Pareigūnas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio akto įteikimo dienos (Reglamento 11 punktas), o vėliau ne rečiau kaip kartą per mėnesį patikrina, ar statybos darbai yra nutraukti. Nustatęs, kad statybos darbai toliau tęsiami, patikrinimo dieną surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą statytojui ir rangovui (kai statoma rangos būdu) ir kreipiasi į teismą dėl nuobaudos už Pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą paskyrimo ir dėl įpareigojimo sustabdyti statybą. Įsiteisėjus teismo sprendimui sustabdyti statybą, šio teismo sprendimo vykdymą privalo kontroliuoti statybos sustabdymo aktą surašęs Pareigūnas.
Reglamento 7 punkte nustatyta, kad < ... savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) ... >. Taigi statybos sustabdymo procedūrą reglamentuojančių normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad statybos sustabdymas neabejotinai yra siejamas su realiai vykdomais statinio ar jo dalies statybos darbais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio ir Reglamento 7–14 punktų nuostatos patvirtina, kad statybos sustabdymo akto tikslas yra sustabdyti vykdomus statinio ar jo dalies statybos darbus, nes priešingu atveju jis tampa beprasmis. Ne kiekvienu atveju surašius savavališkos statybos aktą yra pagrindas surašyti statybos sustabdymo aktą, t. y. vien tik savavališkos statybos fakto nustatymas nėra pakankamas pagrindas minėtam aktui surašyti. Tokia būtinybė kyla tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatoma, jog faktiškai vykdoma savavališka atitinkamo statinio ar jo dalies statyba, t. y. statybos sustabdymo fakto konstatavimas ir statybos akto surašymas yra galimas tik kai realiai vykdomi statybos darbai. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindo surašyti ginčijamą statybos sustabdymo aktą nebuvo. Kita vertus, tokiu atveju statybos sustabdymo akto surašymas ir jame formuluojamas reikalavimas tampa visiškai beprasmiški.
Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Statybos sustabdymą, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą, numato Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis bei 33 straipsnio 2 dalis. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1. punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) statant statinį ar jo dalį ne Projekte nurodytoje sklypo vietoje. Taigi, pagal aptartą reguliavimą savavališkos statybos fiksavimui, o taip pat ir statybos stabdymui reikšmingas statybos darbų vykdymo faktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta ir atsakovas nerinko duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2004 m. gegužės 10 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti statinį išdavimo iš esmės pasikeitė statinio padėtis. Kitaip tariant, nėra pagrindo konstatuoti, kad surašant ginčijamą statinio statybos sustabdymo aktą, statybos darbai buvo vykdomi, kas leidžia pripažinti aktą neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą dėl statybos sustabdymo, kuris pagrįstai panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–909/2011).
Kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebeanalizuoja ir dėl jų nepasisako, kadangi jie nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. V. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino susidariusią faktinę situaciją ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas, panaikinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-27 statybos sustabdymo aktą Nr. SSU–30–100527–00017.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-27 statybos sustabdymo aktą Nr. SSU–30–100527–00017 panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.