Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-1598/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2-1598/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
E100 Baltia OÜ
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alramis“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Alramis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E100 Baltia OÜ ieškinį dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alramis“ bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E100 Baltia OÜ ir trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB prašė iškelti atsakovui UAB „Alramis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kitoks sprendimas“.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas gera valia nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. priimto sprendimo už akių, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 42 931,64 Lt skolos, 6 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas 2013 m. liepos 15 d. registruotu laišku bei elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau praėjus daugiau kaip 30 dienų atsakovas teismo sprendimo neįvykdė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad nutraukė su atsakovu UAB „Alramis“ sudarytas lizingo sutartis ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti lizinguotą turtą, kurio neišpirkta vertė sudaro 714 611,25 Lt, ir priteisti 145 431,02 Lt skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (ginčas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26103-933/2014).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Alramis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.

Teismas konstatavo, kad yra abi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos atsakovo bankroto bylai iškelti: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė pasiskelbė, kad nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovo 2014 m. sausio 1 d. balansas įrodo, kad įmonės turtas yra 895 643 Lt vertės, tačiau iš atsakovo finansininko paaiškinimo teismas nustatė, jog į šią turto vertę yra įtraukti 8 krovininiai automobiliai, kurių įmonė neturi nuosavybės teise, nes dėl jų sudarytos lizingo sutartys, pagal kurias įmonė įsipareigojimų nevykdo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra 152 769 Lt vertės.

Pagal atsakovo 2014 m. sausio 1 d. balansą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 086 846 Lt, o skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, dydis yra 830 490,78 Lt. Nustatęs, kad į atsakovo kreditorių sąrašą neįtrauktas trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB su 145 431 Lt reikalavimu, teismas konstatavo, kad atsakovo pradelstų mokėjimų suma kreditoriams yra 975 921,78 Lt.

Iš atsakovo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje teismas nustatė, kad atsakovas pasiskelbė, jog nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Alramis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apelianto teigimu, teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas, jog įmonė yra nemoki, o ne susidūrusi su laikinais sunkumais. Ieškovas teismo sprendimo nepateikė vykdyti antstoliui, o iniciavo bankroto bylą. Su didžiąja dalimi kreditorių yra atsiskaityta, šiuo metu yra likusios 8 vykdomosios bylos iš buvusių 44 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš apelianto. Tai rodo, kad įmonė yra moki, tik turi laikinų sunkumų. Apelianto balansas nėra idealus, tačiau jis pajėgia atsiskaityti su kreditoriais, ne iš karto, bet per tam tikrą laiką. Teismas nesuteikė UAB „Alramis“ vadovui protingo termino įvykdyti įpareigojimą pateikti turimų transporto priemonių realią vertę, todėl neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino visų aplinkybių.

Ieškovas E100 Baltia OÜ prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad įstatymas nenumato pareigos ieškovui pirma kreiptis į antstolius ir tik po to kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra nemokus ir jo nemokumo būsena nėra laikino pobūdžio, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovo nemokumą įrodo byloje pateikti dokumentai, teismo posėdyje tai patvirtino įmonės vadovas ir atsakovui buhalterines paslaugas teikiančios įmonės vadovas, o atskirojo skundo argumentai prieštarauja šių asmenų parodymams. Panaikinus skundžiamą nutartį, būtų pažeistos ne tik kreditoriaus teisės ir interesai, bet ir viešasis interesas.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Alramis“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas iškėlė apeliantui bankroto bylą pripažinęs, kad apeliantas yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Skundžiamoje nutartyje išvada apie apelianto nemokumą padaryta įvertinus byloje esančius įrodymus: 2014 m. sausio 1 d. balansą (t. 1, b.l. 156), duomenis apie įsiskolinimus kreditoriams (t. 1, b.l. 158-159), įskaitant ir skolas trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB (t. 2, b.l. 42-44) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 2, b.l. 28-29), apelianto vadovo ir finansininko paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Tiek apelianto finansininko parodymai, tiek ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB pateikti duomenys (t. 2, b.l. 10-11) patvirtina, kad 8 transporto priemonės, kurias apeliantas įsigijo pagal lizingo sutartis, nėra išpirktos, todėl šios transporto priemonės apeliantui nuosavybės teise nepriklauso (CK 6.567 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtas turtas į apelianto 2014 m. sausio 1 d. balansą neturėjo būti įtrauktas. Atskirajame skunde teigiama, kad apelianto vadovui nebuvo suteiktas protingas terminas pateikti turimų transporto priemonių realią vertę, tačiau apeliantas ir pasibaigus nustatytam terminui tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Be to, apelianto vadovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonė nuosavybės teise turi tik vieną transporto priemonę, kurios vertė 80 000 Lt. Kitą apelianto turtą sudaro debitorinės skolos, kurių bendra vertė 72 769,37 Lt (t. 1, b.l. 160). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 152 769 Lt.

Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad pradelstų įsipareigojimų suma viršija apeliantui realiai priklausančio turto vertę, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pažymėtina, kad ne vykdomųjų bylų skaičius, o pradelstų įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės sprendžiant, ar įmonė yra nemoki. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2014 m. balandžio 30 d. duomenis apelianto pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudarė 366 029,26 Lt, gauti išankstiniai apmokėjimai – 830 490,78 Lt (t. 1, b.l. 158-159). Be to, į apelianto kreditorių sąrašą neįtrauktas trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad apeliantas jam yra skolingas 145 431 Lt pagal lizingo sutartis (t. 2, b.l. 4-16). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apelianto skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. birželio 5 d. sudarė 8170,50 Lt (t. 2, b.l. 28), Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. birželio 9 d. skola sudarė 113 160,40 Lt (t. 2, b.l. 29).

Apeliantas neginčija ir tos aplinkybės, kad jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškė, jog įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Tai taip pat sudaro pagrindą iškelti apeliantui bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 2 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasVigintas Višinskis