- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- A-492-2667-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00307-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- I. K.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo I. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas B. S. skundu (b. l. 6) ir patikslintu skundu (b. l. 111) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo pareigoms užimti 2011 m. liepos 29 d. protokolą Nr. A16-7 ir teismo posėdyje atlikti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso pretendento (-ų) egzamino žodžiu vertinimą įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Č. B. atlikti tolimesnius konkurso procedūroje numatytus veiksmus.
Šalies argumentai
Paaiškino, jog egzamino žodžiu metu nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966, kuriuo buvo patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) 50 punkto reikalavimo – šeši Komisijos narių užduoti klausimai neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytų funkcijų. Taip pat nurodė, kad kiti klausimai, nors ir atitiko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau buvo netinkamai įvertinti – atsakius teisingai į abu Komisijos nario klausimus buvo įvertintas atsakymas teisingai į vieną klausimą. Mano, kad teisingai suskaičiavus egzamino žodžiu ir raštu vidutinį balą, jis būtų surinkęs daugiau nei 12 balų ir būtų tapęs konkurso laimėtoju.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 13–15) nurodo, kad su juo nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AV-1648 sudarė Komisiją pretendentų į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas konkursui vykdyti (toliau – ir Komisija) bei pavedė jai konkursą vykdyti 2011 m. liepos 29 d. Pažymėjo, jog Komisijos narių pateikti klausimai buvo tiesiogiai susiję su gebėjimu atlikti Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Aprašo 50–51 punktais ir atsižvelgdamas į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AP-389 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas) įvertino pareiškėjui pateiktų klausimų atitikimą teisės aktų normoms. Teismas padarė išvadą, kad klausimai „Kokios lengvatos priklauso įstaigos darbuotojai, vienai auginančiai du vaikus iki 12 metų?“ bei „Kokias žinote kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje?“ yra susiję su pareigybės, kuriai užimti vykdomas konkursas, funkcijomis. Teismas nustatė, kad Skyriuje dirba valstybės tarnautojas turintis du vaikus iki 12 metų. Pažymėjo, kad viena iš Skyriaus vedėjo aprašyme nurodytų funkcijų yra organizuoti skyriaus darbą, o tai reiškia, kad vedėjas turi žinoti apie lengvatas taikomas kitiems, jo pavaldume dirbantiems valstybės tarnautojams, taip pat privalo žinoti ir apie kolektyvines sutartis, kuriomis paprastai yra nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Teismas taip pat konstatavo, kad klausimai „Kas yra Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra?“ bei „Kas sudaro savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius?“, taip pat yra susiję su pareigybės, kuriai užimti vykdomas konkursas, funkcijomis. Teismas nustatė, kad šios sąvokos yra nustatytos Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme. Nurodė, jog minėti klausimai yra tiesiogiai susiję su Skyriaus vedėjo aprašyme numatytomis funkcijomis koordinuoti ir kontroliuoti projektų statybų darbus, vykdant statybų ir kelių priežiūros užsakovo funkcijas projektuojant ir statant savivaldybės strateginio plano programose numatytus objektus, dalyvauti priimant eksploatuoti baigtus statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius, kelius, gatves, inžinierinius tinklus ir t. t. Taip pat susijusiu su pareigybės, kuriai užimti vykdomas konkursas, funkcijomis, teismas pripažino ir klausimą „Išvardinkite kartu su ES lėšomis vykdomų projektų išlaidų apmokėjimo būdus, kuris iš jų naudingiausias savivaldybei?“. Teismas pabrėžė, kad viena iš skyriaus vedėjo atliekamų funkcijų yra planuoti lėšų poreikį statybos objektams, kelių priežiūrai ir kt., taip pat koordinuoti ir kontroliuoti projektų, finansuojamų iš Europos sąjungos fondų, statybos darbus. Tačiau teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad klausimas „Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įstatymas draudžia mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos taškuose, kuriuose prekių vaikams ir paaugliams dalis ... procentų. Kiek?“ nėra susijęs su skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, tačiau konstatavo, jog vadovaujantis teisingumo principu ir nevertinant egzamino žodžiu minėto klausimo, galutiniai konkurso rezultatai iš esmės nepasikeičia, todėl šis pažeidimas nėra esminis, turintis įtakos konkurso egzamino žodžiu rezultatams. Teismas nurodė, kad išklausius byloje pateiktą konkurso skaitmeninį garso įrašą bei įvertinus konkurso komisijos narių egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelėse surašytus įvertinimus, nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, o atsakovas nepažeidė pagrindinių procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
III.
Pareiškėjas B. S. apeliaciniu skundu (b. l. 143) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir patenkinti jo 2012 m. vasario 6 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 29 d. konkurso protokolo panaikinimo ir pareiškėjo pripažinimo konkurso laimėtoju.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo išklausyti kiekvieną Komisijos narių užduotą klausimą ir į jį pateiktą atsakymą bei nustatyti, kokį Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų papunktį atitiko kiekvienas klausimas ir įvertinti komisijos narių objektyvumą. Teigia, kad klausimo „Kokios lengvatos priklauso įstaigos darbuotojai, vienai auginančiai du vaikus iki 12 metų?“ atitikimą pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms teismas grindė aplinkybe, kuri pareiškėjui nebuvo žinoma – kad Skyriuje dirba valstybės tarnautojas turintis du vaikus iki 12 metų. Taip pat pažymi, kad lengvatų suteikimo klausimai priskirti personalo tarnybai, o ne Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjui. Akcentuoja, kad bendro pobūdžio klausimai, vadovaujantis Aprašu, buvo užduoti egzamino raštu metu. Nurodo, kad teismas netyrė pareiškėjo argumento, jog jo atsakymai į 1, 2, 13, 14 klausimus įvertinti perpus mažiau. Mano, kad bylą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi rodo tai, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. skundą ėmėsi nagrinėti tik po 2011 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. kovo 16 d. atskirųjų skundų. Mano, jog teismui, priėmus sprendimą panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso protokolą nė vieno pretendento teisinė padėtis buvusi iki konkurso ir po jo nepasikeistų, o tik būtų panaikintas vien ydingos praktikos panaudojimo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nurodo, kad argumentai išdėstyti atsiliepime į patikslintą skundą. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą – pripažinti jį konkurso laimėtoju, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalimi, to daryti pateikiant apeliacinį skundą negalima.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – konkurso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatų teisėtumas.
Nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2011 m. liepos 29 d. vykusiame konkurse Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Be pareiškėjo konkurse dalyvavo ir dar viena pretendentė – I. K.. Nustatyta, kad Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija, susumavusi abiejų pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balus, nustatė, kad nė vienas pretendentas į Skyriaus vedėjo pareigas nesurinko reikiamo balų (12) skaičiaus (Aprašo 55 p.), todėl Konkurso laimėtoju nebuvo pripažintas nė vienas iš pretendentų. Manydamas, kad jis turi būti pripažintas konkurso į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas laimėtoju, pareiškėjas B. S. su skundu kreipėsi į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Tačiau piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1554 redakcija), o konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1023 redakcija).
Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Byloje nėra ginčo dėl egzamino raštu (testo) rezultatų, ginčas nagrinėjamu atveju kilo tik dėl žodinės konkurso, organizuoto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigoms užimti, dalies.
Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad pokalbio (egzamino žodžiu) metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Detaliau egzamino žodžiu (pokalbio) tvarka reglamentuota Aprašo 49–54 punktuose. Aprašo 50 punkte be kita ko numatyta, kad per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas; pretendentams gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Aprašo 51 punktas nustato, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad šeši iš jam užduotų klausimų nėra susiję su Skyriaus vedėjo funkcijomis. Taip pat teigė, kad kiti Komisijos narių užduoti klausimai, nors ir atitiko pareigybės, kurią užimti siekė pretendentai, aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau buvo netinkamai įvertinti: atsakius teisingai į abu komisijos nario pateikus klausimus, buvo pateiktas tik vieno atsakymo įvertinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, reglamentuojančias egzamino žodžiu (pokalbio) tvarką, yra nurodęs, kad nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011). Nustatyta, kad kiekvienas iš Komisijos narių pretendentams pateikė po du klausimus, Konkurso pretendentams iš viso buvo užduota 14 klausimų. Todėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelėje nurodytas įvertinimo balas atspindi pretendentų atsakymų į abu atitinkamo Komisijos nario užduotus klausimus vertinimą. Vadinasi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pateiktas tik vieno iš atitinkamo Komisijos nario užduotų dviejų klausimų įvertinimas. Taip pat, ištyrusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nesutikimą su Komisijos narių atliktu jo atsakymų į klausimus vertinimu, pareiškėjas grindžia vien tik savo subjektyviu pateiktų atsakymų vertinimu (mano, kad jo atsakymas turėjo būti įvertintas aukštesniu balu), kuris nepatvirtina, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareigybės, į kurią pretendavo pareiškėjas, aprašymą, padarė išvadą, kad pretendentams Komisijos narių užduoti klausimai: „Kokios lengvatos priklauso įstaigos darbuotojai, vienai auginančiai du vaikus iki 12 metų?“, „Kokias žinote kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje?“ „Kas yra Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra?“, „Kas sudaro savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius?“, „Išvardinkite kartu su ES lėšomis vykdomų projektų išlaidų apmokėjimo būdus, kuris iš jų naudingiausias savivaldybei?“ yra susiję su Skyriaus vedėjui nustatytomis funkcijomis. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teismas pagrįstai šiuos klausimus siejo su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytomis šiai pareigybei nustatytus funkcijomis, išsamiai motyvavo, su kuria iš pareigybės, kuriai užimti buvo vykdomas konkursas, funkcijų yra susijęs kiekvienas iš nurodytų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka ir jų nebekartoja. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo, kad Skyriuje dirba valstybės tarnautojas, turintis du vaikus iki 12 metų, nepaneigia būtinybės būti pasirengusiam vykdyti Skyriaus vedėjo funkciją, susijusią su Skyriaus darbo organizavimu, todėl klausimas „Kokios lengvatos priklauso įstaigos darbuotojai, vienai auginančiai du vaikus iki 12 metų?“ buvo susijęs su pretendento gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimu. Kitų argumentų, galinčių paneigti aptartas pirmosios instancijos teismo išvadas pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vieno iš Komisijos narių užduotas klausimas: „Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įstatymas draudžia mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos taškuose, kuriuose prekių vaikams ir paaugliams dalis ... procentų. Kiek?“ nėra susijęs su Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka, nes šis klausimas iš tiesų neatitinka Aprašo 50 punkte nustatyto reikalavimo Komisijos narių užduodamiems klausimams – patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Tačiau vertinant šio konkurso organizavimo tvarkos pažeidimo reikšmingumą ir jo įtaką konkurso rezultatams, būtina nustatyti, kokį galimai pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pareiškėjas. Tik nustačius, kokiu būdu pareiškėjas teismo prašo apginti teises, bus galima įvertinti, ar nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą apginti pareiškėjo teises jo pageidaujamu būdu.
Skundo reikalavimas – skundo dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, pareiškėjo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.
Nustatyta, kad pirminiu skundu pareiškėjas be reikalavimo panaikinti 2011 m. liepos 29 d. vykusio konkurso protokolą, reiškė reikalavimą jį pripažinti Konkurso laimėtoju. Šį reikalavimą Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti, tačiau tokia nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi ir nurodyto skundo reikalavimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo. 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė tikslinti skundą. 2012 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo be jau teismo priimto nagrinėti reikalavimo, pareiškėjas prašė teismo posėdyje atlikti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso pretendento (-ų) egzamino žodžiu vertinimą įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Č. B. atlikti tolimesnius konkurso procedūroje numatytus veiksmus. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą teismo posėdyje atlikti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso pretendento (-ų) egzamino žodžiu vertinimą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau reikalavimas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Č. B. atlikti tolimesnius konkurso procedūroje numatytus veiksmus buvo priimtas. Pareiškėjui dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo patikslinto skundo reikalavimą, padavus atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą teismo posėdyje atlikti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso pretendento (-ų) egzamino žodžiu vertinimą įstatymų nustatyta tvarka, panaikino. Nors teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartyje nenurodė, kad priima pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl egzamino žodžiu vertinimo atlikimą teismo posėdyje, tačiau nurodydamas, kad sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, kuriuo pareiškėjas prašė aptariamą patikslinto skundo reikalavimą priimti, iš esmės šį skundo reikalavimą priėmė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai: teismo posėdyje atlikti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso pretendento (-ų) egzamino žodžiu vertinimą įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Č. B. atlikti tolimesnius konkurso procedūroje numatytus veiksmus, nėra pakankamai konkretūs, tačiau iš jų įmanoma nustatyti, kokį galimai pažeistų teisių gynimo būda pasirinko pareiškėjas – panaikinus konkurso žodinės dalies rezultatus, pareiškėją pripažinti 2011 m. liepos 29 d. įvykusio konkurso laimėtoju.
Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Nustatyta, jog įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas konkurso vykdymo tvarkos pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šio procedūrinio pažeidimo, neturėjusio įtakos galutiniams konkurso rezultatams, būtų pažeista pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą ir pagrindo pareiškėjo teisių ginti jo pageidaujamu būdu nagrinėjamu atveju nėra.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti jo pateiktą įrodymą – egzamino žodžiu garso įrašą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu išklausė pareiškėjo pateiktą garso įrašą, iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinio taip pat matyti, kad šis įrodymas teismo buvo vertintas. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes pareiškėjo skundą priėmė tik po dviejų atskirųjų skundų pateikimo. Teisėjo nušalinimo pagrindai ir tvarka yra nurodyti ABTĮ 47 straipsnyje. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo išaiškinta teismo nušalinimo teisė, tačiau ja, žinodamas aplinkybes, kuriomis apeliaciniame skunde grindžia teismo šališkumą, pareiškėjas nepasinaudojo. Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumu, todėl pareiškėjo argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, atmetamas.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.