- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-800-124/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Apeliacinės instancijos teismo teisėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-800-124/2013
Teisėja R. Milvydaitė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03842-2013-5
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 28 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4940-641/13, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-5170-569/2012 dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ir nustatyti atsakovo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra A. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką (9–12 b. l.).
Prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (33–34 b. l.) ieškovė S. L. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2012-12-03 sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ir nustatyti, kad iki byloje bus priimtas sprendimas, D. L. bendrauja su dukra A. tik kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį: šeštadienį 10 val. pasiiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir šeštadienį 19 val. grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (5–8 b. l.) ieškovės prašymą tenkino, sustabdė 2012-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovo D. L. bendravimo su dukra A. ir nustatė laikiną atsakovo D. L. bendravimo su dukra tvarką: iki byloje bus priimtas sprendimas, atsakovas su dukra A. bendraus tik kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, šeštadienį 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir šeštadienį 19 val. grąžindamas dukrą nakvynei į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
Teismas nurodė, kad tarp šalių yra itin įtempti ir konfliktiški santykiai, kilęs intensyvus ginčas dėl tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarkos. Iš medicininių dokumentų matyti, jog šalių dukra yra labai jautri, nervinga, verksminga, bijo tuštintis, kramto nagus, padidėjęs dirglumas, irzlumas, blogai miega, minėtus simptomus išprovokuoja tarp tėvų susidariusi ryški konfliktinė situacija. Šie duomenys akivaizdžiai rodo, jog tėvų santykiai emociškai traumuoja mažametę šalių dukrą. Teismas nurodė, kad šalių dukra yra mažametė, jai šiuo metu yra tik 3 metukai, o šalių tarpusavio santykiai neigiamai įtakoja vaiko emocinę būklę ir psichinę sveikatą, kelia grėsmę mažamečio vaiko interesams, kas rodo, jog šalių dukrai šiuo metu prioritetiškai svarbiau užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, jai įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, negu vaiko teisę nevaržomai bendrauti su tėvu bei tėvo teisę bendrauti su vaiku. Teismas manė, jog būtina kaip galima labiau apsaugoti vaiko emocinę ir psichinę būklę, todėl tėvo bendravimo su vaiku laikas turėtų būti laikinai iki sprendimo byloje priėmimo ribojamas. Teismas manė, jog tiek tarp šalių esantys nesutarimai ir įtampa, tiek ilgalaikis ir dažnas gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti vaiko stresą, paskatinti nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus, emociškai traumuoti vaiką. Teismas laikė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, yra kilusi grėsmė vaiko interesams.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas D. Lementauskas atskiruoju skundu (1–3 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-06 nutartį ir ieškovės S. L. prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apie tai, jog atsakovas norės atostogauti su dukra, jis iš anksto informavo iškovę, tačiau ieškovė apsigalvojo ir, nepaaiškinusi priežasčių, neleido dukrai atostogauti su atsakovu ne tik per jo atostogas, bet netgi keletą dienų. Atsakovas tėvo valdžios nenaudoja priešingai dukros interesams, negrasina atimti dukros iš motinos ir nenuteikinėja ją prieš ieškovę. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia suvaržyti atsakovo teisę atostogauti kartu su dukra.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi medicininėmis pažymomis, kurios tokio pat turinio buvo išduotos ir ištuokos byloje. Mergaitė vos ne nuo gimimo turėjo ieškovės minimas sveikatos problemas. Pažymas išdavusi gydytoja nėra ekspertė ir neturi teisės daryti išvadas, kas nulemia tokį dukters elgesį. Įrašai padaryti tik iš ieškovės, suinteresuotos bylos baigtimi, žodžių. Todėl teismas neturėjo tokiomis pažymomis remtis, negalėjo padaryti išvadą, kad mergaitės sveikatos problemos yra šalių konflikto pasekmė, kad šie duomenys akivaizdžiai rodo, jog tėvų santykiai emociškai traumuoja mažametę šalių dukrą.Nors teismas ne kartą nurodė, kad vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, siekia maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, tačiau savo nutartyje tik tuo ir apsiribojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (43–46 b. l.) ieškovė S. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2013-08-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas savo tėvo valdžią naudoja priešingais mažametės dukros interesais, elgiasi neprognozuojamai, ketina atimti dukrą, nuteikinėja dukrą prieš ieškovę, nesirūpina dukros sveikata ir kt. Atsakovo bendravimas su dukra A. ir dalyvavimas jos auklėjime neatitinka vaiko interesų. Dukra yra mažametė, jai šiuo metu yra trys metai, ilgalaikis išsiskyrimas su motina vaikui kelia stresą, skatina nervingumą, irzlumą miego sutrikimus, juo labiau, kad atsakovas nuteikinėja vaiką prieš savo motiną. Kad atsakovas nuteikinėja dukrą prieš ieškovę matyti iš ieškovei siųstos telefoninės žinutės. Šiuo metu dukrai nebenakvojant atsakovo namuose, jos elgesys, emocinė būklė ir sveikata yra pagerėjusi. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo galutinio sprendimo priėmimo. Taigi, CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Išimtiniais atvejais byloje teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.
2013-05-24 ieškiniu S. L. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2012-12-03 sprendimo dalį dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas tėvo valdžią naudoja priešingai dukters interesams, elgiasi neprognozuojamai, grasina atimti dukrą, nuteikinėja dukrą prieš mamą ir kt. (9–12 b. l.).
Prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo (33–34 b. l.) ieškovė S. L. iki sprendimo priėmimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2012-12-03 sprendimo vykdymą dalyje dėl bendravimo su dukra A., nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja tik kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį: šeštadienį 10 val. pasiimant ir 19 val. grąžinant į jos gyvenamą vietą.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino (5–8 b. l.).
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo 2013-08-06 nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą grisdamas tuo argumentu, kad ieškovė neleido dukrai atostogauti su atsakovu ne tik per jo atostogas, bet ir keletą dienų. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia suvaržyti atsakovo teisę atostogauti kartu su dukra, o atsakovas nenaudoja tėvo valdžios priešingai dukters interesams ir nenuteikinėja dukters prieš motiną.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu.
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis nenuteikinėja dukters A. prieš mamą, nenaudoja tėvo valdžios priešingai dukros interesams, negrasina atimti dukros. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė atsakovo ieškovei 2013-07-20 siųstą telefoninę žinutę, kuri kaip tik ir įrodo, kad atsakovas netinkamai elgiasi dukters atžvilgiu, nuteikinėdamas ją prieš mamą, todėl darytina išvada, kad tėvo valdžia atsakovas galimai naudojasi priešingai dukros interesams. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatys, nagrinėdamas bylą iš esmės. Pažymėtina, kad šiuo metu šalių dukrai A. yra 3 metai ir ilgalaikis (kelių parų) išsiskyrimas su motina, vaikui gali sukelti stresą, paskatinti nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus, ką prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė ir nurodė. Pernelyg dažnas ir ilgalaikis gyvenamosios vietos keitimas gali emociškai traumuoti mažametę šalių dukrą, tuo labiau, kad atsakovas įkalbinėja dukrą negrįžti pas mamą, aiškina, jog mama yra negera.
Nesutiktina su apelianto argumentu, jog atsakovas negalės ilgesnį laiką bendrauti su vaiku, nes bendravimas su dukra A. yra nenutrauktas, o parengiamasis teismo posėdis Šiaulių apylinkės teisme paskirtas 2013-10-31, todėl šalių ginčas dėl bendravimo su dukterimi gali būti greitai išspręstas priklausomai nuo šalių geranoriškumo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad medicininės pažymos tokio pat turinio buvo pateiktos ir ištuokos byloje, todėl teismas jomis neturėjo vadovautis. Mergaitė vos ne nuo gimimo turėjo ieškovės minimas sveikatos problemas, pažymas išdavusi gydytoja nėra ekspertė ir neturi teisės daryti išvadas, kas nulemia tokį dukters elgesį.
Iš byloje esančių Išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad įrašai dukters A. kortelėje padaryti 2013-01-28, 2013-05-27, 2013-05-28, 2013-07-01 datomis, todėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti šalių ištuokos byloje, vykusioje 2012 m. gruodžio mėnesį. Be to, gydytojos teiginys, kad šalių dukters A. būklė labai priklauso nuo bendravimo su tėčiu, kadangi būtent po savaitgalių pastebimas neurotinių reakcijų sustiprėjimas, yra gydytojos nuomonė, o ne kategoriška išvada, įrodanti, kad mergaitės sveikatos problemos yra šalių konflikto pasekmė.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nra teisinio pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad LR CPK 80 str. 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Paduodamas atskirąjį skundą apeliantas žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl jis priteistinas išnagrinėjus atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminį mokestį valstybei, mokėtiną paduodant atskirąjį skundą.