Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui D. P., jo atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, atsakovo atstovui Večislavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. prašymą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, t. y. dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui į tarnybos stažą įskaityti pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute nuo 1991-09-01 iki 1996-07-01 laiko bei pareiškėjo darbo rezervo nariu Vilniaus rajono policijos komisariate nuo 1996-12-06 iki 1997-03-26 (b. l. 4, 40).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra PD prie LR VRM Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarka ir sąlygos.

Ginčo teisinius santykius reglamentavo ir reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, Policijos įstatymas, Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas D. P. 1991 m. įstojo ir (duomenys neskelbtini) baigė Vilniaus pedagoginį institutą (b. l. 12).

Pareiškėjas Vilniaus rajono policijos komisariato komisaro 1996-12-06 įsakymu Nr. 11 buvo paskirtas į rezervo narius darbui Nemenčinės PN nuo 1996-12-06 ir jam nustatytas 3,9 koeficientas tarnybiniams atlyginimui paskaičiuoti ir mokėti priedą prie atlyginimo (b. l. 7).

D. P. 1997-02-18 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė prašymą leisti jam dirbti Vilniaus rajono policijos komisariate Nepilnamečių reikalų jaunesniuoju inspektoriumi (b. l. 31). Vilniaus rajono policijos komisariato vyresn. komisaro 1997-03-27 įsakymu Nr. 103 TE „Dėl paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas Savivaldybės policijos Maišiagalos PN profilaktikos tarnybos nepilnamečių reikalų jaun. inspektoriumi bei nustatytas jam 7,0 koeficientas tarnybiniam atlyginimui paskaičiuoti (b. l. 8, 24-25).

Byloje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad 1996-09-11 Centrinės medicininės ekspertizės komisijos pažyma Nr. (duomenys nheskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai jaunesniojo inspektoriaus pareigoms eiti (b. l. 15), o 1996-09-06 Reikalavimas tvirtina, kad žinios apie pareiškėjo teistumą buvo reikalingos jo darbui VRS (b. l. 16).

Iš byloje esančio 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko J. K. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos apie buvusį D. P. įsidarbinimą ir darbą Vilniaus rajono policijos komisariate“ matyti, kad pareiškėjas 1996 m. rugsėjo mėn. pradžioje kreipėsi raštu dėl įdarbinimo, nes jis tuo metu buvo baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą. Iš karto pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes vyko patikrinimai, kurie užtruko, nors valią jis buvo pareiškęs ir tikėjosi iš karto būtų įdarbintas, o jie - jį įdarbinti. Taigi, pareiškėjas buvo įdarbintas 1996-12-06 įsakymu kaip policijos rezervo narys. Jis dirbo Nemenčinės policijos nuovadoje, vėliau buvo paskirtas kaip nepilnamečių reikalų inspektorius (nors oficialiai buvo rezervo narys) Vilniaus rajono Maišiagalos nuovadoje, kurioje visapusiškai vykdė nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigas ir funkcijas, užtikrindavo viešosios tvarkos palaikymą jaunimo susibūrimuose (diskotekose, prienaujametiniuose renginiuose, šimtadieniuose ir pan.), nagrinėjo piliečių pareiškimus, tvarkė nepilnamečių reikalų įskaitas, patruliavo kartu su kitais Maišiagalos policijos nuovados pareigūnais. 1997-03-27 įsakymu buvo paskirtas nepilnamečių reikalų jaunesniojo inspektoriaus pareigas (b. l.9, 34)

Pareiškėjas 2010-06-15 su prašymu „Dėl stažo perskaičiavimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą ir įskaityti į jį pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko bei darbą rezerve (b. l. 5-6, 35-36).

2010-09-17 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių pašalpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2010-06-15 prašymas „Dėl stažo perskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas skundžiamas Sprendimas į vidaus tarnybos stažą neįskaityti pareiškėjo prašomų laikotarpių (b. l. 4, 40). Iš minėtos komisijos 2010-09-20 posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusiu nuo 2003 m., 10 str. 3 d. ir 37 str. 1 d. 1 p. Komisijos nuomone, pareiškėjas pareigūno statusą įgijo tik nuo 1997-03-27, t. y. kada davė priesaiką (b. l. 37-38).

Remiantis Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-04-23 nutarimu Nr. 152, kurie neteko galios 2002-08-31, policijos rezervas – sudėtinė Lietuvos Respublikos policijos dalis. Rezervo tikslai: užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir eismo saugumą; prireikus saugoti svarbius valstybinius, ūkinius ar kitus objektus; dalyvauti likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius; atlikti kitas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytas viešosios ir savivaldybių policijos funkcijas; rengti kandidatus darbui policijoje. Rezervo nariai tarnybos metu dėvi policijos uniformą specialiu ženklu „Rezervas“. Jiems išduodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas. Uniforma, pažymėjimais ir kita būtina ekipuote rezervas aprūpinamas iš valstybės lėšų. Rezerve esantys piliečiai vadinami policijos rezervo nariais. Į rezervą priimami policijos ar kitų statutiniais pagrindais veikiančių organizacijų pareigūnai, dėl objektyvių (išskyrus negatyvias) priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą. Taip pat gali būti priimti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, tinkantys policijos tarnybai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į rezervą atrenkami pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (25 str.) ir Vidaus reikalų ministerijos žinybiniuose aktuose numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus. Rezerve esantys buvę policijos pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį „rezervo“. Asmenys, esantys rezerve, yra specialiai rengiami ir mokomi. Asmenys, priimti į rezervo narius, prisiekia Lietuvos Respublikai, jeigu jie nėra davę priesaikos tarnaudami policijoje ar kitose statutiniais pagrindais veikiančiose organizacijose. Priesaikos tekstas tas pats kaip ir policijos pareigūno. Rezervas sudaromas prie teritorinių policijos komisariatų. Rezervo veiklą tiesiogiai organizuoja miesto (rajono) policijos rezervo štabas. Rezervo štabui vadovauja teritorinio policijos komisariato savivaldybių policijos komisaras. Prireikus gali būti skiriami etatiniai (iš savivaldybės lėšų) pareigūnai dirbti su rezervu. Rezervo nariai per metus gali būti kviečiami atlikti tarnybą ne ilgiau kaip 60 parų. Atliekantiems tarnybą rezervo nariams paliekama nuolatinio darbo vieta. Tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų. Rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Už gerą pareigų atlikimą miesto (rajono) policijos komisaras gali pristatyti rezervo narį apdovanoti valstybiniais ar kitais apdovanojimais. Už teisėtumo pažeidimus, tarnybines pražangas, neleistiną specialiųjų priemonių ar ginklo panaudojimą rezervo nariai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba drausmine tvarka. Rezervo nariams, atliekantiems tarnybą, taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos.

Vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles nustato nuo 2003-05-01 galiojančio Vidaus tarnybos statuto 37 str.

Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.), t. y. darbo įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme (37 str. 1 d. 9 p.).

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992-01-31, o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991-01-20. Aukščiausiosios Tarybos 1990-12-11 nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Vyriausybė, 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutą, pagal kurio 3 p., asmenys, pareiškę norą tarnauti, privalo pasitikrinti Vidaus reikalų ministerijos centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamųjų asmenų sveikatos būklę ir psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus, pateikia išvadą dėl tinkamumo tarnybai.

Teismas pažymi, kad nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Remiantis minimo nutarimo nuostatomis, juo buvo nutarta leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigūnų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus, jeigu jie dirbo: vidaus reikalų sistemoje samdos pagrindais ir užėmė pareigas, kurios vėliau etatų sąrašuose buvo patvirtintos kaip pareigūnų (1.1 p.). Nenumatytais šiame nutarime atvejais darbo stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, Vidaus reikalų ministerijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 p.).

Vyriausybei 1995-01-20 priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas LR Vyriausybės 1991-06-19 nutarimas Nr. 240 neteko galios.

Vyriausybė 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 4.1.1. p. buvo nustatyta, kad į vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių tarnybos laiką, suteikiantį jiems teisę nuo 1995 m. sausio 1 d. gauti procentinį priedą už ištarnautus metus, įskaitoma: metai, ištarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais nuo paskyrimo pareigoms dienos; 4.2 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems iki 1995-01-01 į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995-01-01 įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatė, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Įgyvendindama šį pavedimą, Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuos patvirtino jau minėtu 1995-01-20 nutarimu Nr. 83. Šių Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa nustatyta, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme. Į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 6 straipsnyje, nuo 1995-01-01 taip pat įskaitoma: Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba

stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose; tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo viešąją tvarką arba vykdo kitas policijai būdingas pareigas (7.2 p.).

Vadovaujantis Policijos įstatymo 5 str. 2 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir policijos funkcijas. Įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, kad prie policijos pareigūnų priskiriami policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Įstatymo 31 str. reglamentuojama, kad policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus. Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas. Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Teismas pabrėžia, kad vienas iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. yra teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų teisinių santykių reguliavimą, yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Vykdydamas Konstitucijos jam suteiktą įstatymų leidybos funkciją, jis turi konstitucinę pareigą įvertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ypatingais atvejais leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkūros metodus.

Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, kad vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnų garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Apibendrinęs tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kadangi iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai nustatė, kad į vidaus tarnybos stažą yra įskaitytina pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko ir darbo rezerve laikotarpis, todėl sprendžia, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityti minėti laikotarpiai. Ginčo atveju, atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.

Pagal ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai, kad teismas privalo vadovautis įstatymo aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis aukštesnės instancijos teismo, numato ir Teismų įstatymo 33 str. 4 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556–984/2008 nurodė, kad asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. prasme. Analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė ir 2005-10-29 sprendime administracinėje byloje Nr. A14–1622/2005.

Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas, 1996-07-01 pabaigęs Vilniaus pedagoginį institutą, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškė savo valią dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkrečią tokios valios pareiškimo datą, tačiau, kaip matyti iš 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko J. K. tarnybinio pranešimo, tai buvo 1996 m. rugsėjo mėn. pradžia. Taigi, pareiškėjas nepraleido Nuostatų 6.2 p. Nustatyto 3 mėnesių termino stojo į tarnybą. Užbaigus pareiškėjo tinkamumo tarnybai patikrinimą, nuo 1996-12-06 buvo paskirtas į rezervo narius darbui Nemenčinės policijos nuovadoje, o Vilniaus rajono policijos komisariato vyresn. komisaro 1997-03-27 įsakymu Nr. 103 TE „Dėl paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas paskirtas Savivaldybės policijos Maišiagalos PN profilaktikos tarnybos nepilnamečių reikalų jaun. inspektoriumi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Ginčas iš esmės kilo dėl materialinių teisės normų taikymo. Tačiau teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Komisijos posėdžio protokolas tvirtina, kad pagrindinis motyvas, kodėl pareiškėjo prašymas dėl stažo perskaičiavimo nebuvo tenkintas yra tas, kad, anot atsakovo, pareiškėjas pareigūno statusą įgijo tik 1997-03-27. Bet teismas pastebi, kad anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad minėtas atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Asmenys, dirbantys policijos rezerve prilyginami policijos pareigūnams, jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, prieš pradėdami tarnybą rezerve taip pat prisiekia Lietuvos Respublikai. Pagrindinė sąlyga, kad tarnyba rezerve būtų įskaičiuota į vidaus tarnybos stažą – asmuo turi saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas policijai būdingas pareigas. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas tokių pareigų nevykdė. Priešingai, minėtas 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko J. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas visapusiškai vykdė nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigas ir funkcijas, užtikrindavo viešosios tvarkos palaikymą jaunimo susibūrimuose (diskotekose, prienaujametiniuose renginiuose, šimtadieniuose ir pan.), nagrinėjo piliečių pareiškimus, tvarkė nepilnamečių reikalų įskaitas, patruliavo kartu su kitais Maišiagalos policijos nuovados pareigūnais.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatęs, kad pareiškėjas valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareiškė nepraėjus 3 mėnesių terminui po studijų užbaigimo, o dirbdamas rezervo nariu saugojo viešąją tvarką ir vykdė kitas policijos pareigūno pareigas, konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, remiantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., naikintinas. Inter alia, pažymi, kad Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, jis yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute laiko bei laikotarpį kai jis dirbo rezervo nariu nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27 (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo D. P. prašymą patenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-09-20 sprendimą Nr. 5-S-5456 „Dėl vidaus tarnybos stažo“.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti D. P. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute nuo 1991-09-01 iki 1996-07-01 laiko bei darbo rezervo nariu Vilniaus rajono policijos komisariate nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.