- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- eI-8599-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Arūnas Petronis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos J. K. atstovui (advokatui) Arūnui Petroniui ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms I. B. ir M. M.-N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakoma derinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); 2) įpareigoti Departamentą, per Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nustatytus terminus, suderinti Sklypo pertvarkymo projektą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad siekdama padalinti jai nuosavybės teise priklausantį Sklypą į atskirus žemės sklypus bei pakeisti dalies jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nustatant naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis 2015 m. balandžio 3 d., kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą tenkino, nusprendė organizuoti Projekto rengimą ir 2015 m. gegužės 22 d. išdavė jo rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriaus prašymu Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2015 m. birželio 2 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Julimatas“ 2016 m. gegužės 23 d. parengė žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą. Projektas buvo pateiktas derinti Skyriui, kuris 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jį suderino. Projektas 2016 m. birželio 30 d. buvo pateiktas derinti Departamentui, tačiau Skundžiamu sprendimu jis atsisakė derinti Projektą, nes nepritaria Projekto sprendiniams, pagal kuriuos yra numatyta galimybė ateityje žemės sklypų savininkams sandoriu nusistatyti kelio servitutą, kurio pagalba būtų galimybė patekti į kiekvieną suformuotą žemės sklypą. Taip pat, Departamentas nurodė, kad suprojektavus kelio servitutą ir jį įrengus bus pažeistos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) nuostatos. Su tokiu sprendimu pareiškėja nesutinka ir visų pirma teigia, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas.
Pareiškėjos teigimu, Projekto sprendiniuose kelio servitutai pasiūlyti vykdant Taisyklių 42 punkto reikalavimus. Neaišku, dėl kokių priežasčių Departamentas vertino servitutų egzistavimo Sklype galimybę ir nurodė, kad pareiškėjai įgyvendinus savo teisę į servituto nustatymą sandoriu, būtų pažeidžiamos Miškų įstatymo nuostatos. Be to, nenurodyta kokios ir kodėl Miškų įstatymo nuostatos būtų pažeistos. Atkreipia dėmesį, kad Projekte siūlomų kelio servitutų nustatymas sandoriu ateityje yra priklausomas išimtinai nuo pareiškėjos valios, o ne viešojo administravimo subjekto valios. Departamentas neturi įgaliojimų spręsti kokius servitutus pareiškėja turi teisę nustatinėti sandoriais Sklypui, todėl laikytina, kad Departamentas Skundžiamu sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai norint padalinti žemės sklypą į atskirus sklypus, ji turi numatyti privažiavimą prie jų. Šiuo atveju, servitutas nėra nustatinėjamas, kelias neįrengiamas, Projektu tik numatoma, kad įvažiavimas į visus sklypus ateityje bus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka.
Atsakovas paaiškina, kad vertindamas projektą nustatė, jog Projekte siūloma miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus (1 211 kv. m). Skundžiamu sprendimu, Departamentas konstatavo, jog miško žemėje suprojektavus kelio servitutą ir įrengus kelią bus pažeistos Miškų įstatymo nuostatos, todėl paprašė patikslinti Projekte pateiktus sprendinius ir pateikti Projektą pakartotinai derinti. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, kuriais remiantis miško žemėje galimas tik miško ūkinių kelių įrengimas. Taip pat, buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir KT) 2006 m. kovo 14 d. nutarimu byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, kuriame konstatuota, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalimi, kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, t. y. Projekte nurodytas kelias nėra vienas iš minėtuose teisės aktuose bei KT nutarime nurodytų specializuotų statinių, todėl Departamentas negalėjo pritarti šiam Projekto variantui ir nurodė, kad šis Projekto variantas, kuriuo remiantis būtų galimas bet kokio kelio įrengimas miško žemėje, pažeis Miškų įstatymo nuostatas.
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Skundžiamas sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, o savo nesutikimą grindžia tuo, kad Administracija 2015 m. gegužės 20 d. išduodama pertvarkomam Sklypui Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus, šių reikalavimų 5.3, 5.7 punktuose nurodė, kad rengiant Projektą būtina vadovautis Miškų įstatymo nuostatomis, be to, įvertinus pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, kuriame taip pat minima Miškų įstatymo 11 straipsnio 11 dalis, nustatanti leistinos veiklos miško žemėje ribas, akivaizdu, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai yra suprantamas, aiški sprendimo argumentacija. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėja, kad Projektu nesprendžiamas kelio, kaip statinio įrengimo klausimas, o savo nesutikimą grindžia Žemės įstatymo 37 straipsnio 1–3 dalimis, 40 straipsnio 10 dalimi bei teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principais.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog apie esamus servitutus ir nustatytus keliukus Projekte duomenų nėra, Projekte nurodyta tik tai, kad privažiuojant prie naujai suformuotų žemės sklypų yra formuojami nauji servitutai. Taip pat, pažymėjo, jog Savivaldybė yra surašiusi administracinį aktą, kuriuo Projektui nepritarė nurodydama, kad jis parengtas nesivadovaujant miškų įstatymo nuostatomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir paaiškina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektuojamame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra miško naudojimo apribojimai, tačiau tame pačiame sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas. Tokiu būdu pateikti Sklypo formavimo pertvarkymo projekto sprendiniai neužtikrina teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl miško žemės naudojimo apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja Projektu siekia padalinti jai nuosavybės teise priklausantį Sklypą į atskirus žemės sklypus bei pakeisti dalies jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nustatant naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl ji kreipėsi į Skyrių, kuris 2015 m. gegužės 22 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriaus prašymu Administracija 2015 m. birželio 2 d. taip pat išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, o UAB „Julimatas“ 2016 m. gegužės 23 d. parengė žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą. Projektas buvo pateiktas Departamentui suderinti, tačiau Skundžiamu sprendimu jis atsisakė derinti Projektą, nes nepritaria Projekto sprendiniams, kuriuose numatyta galimybė žemės sklypų savininkams sandoriais nusistatyti kelio servitutą. Tokį sprendimą Departamentas grindė tuo, kad šie Projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms.
Pareiškėja su Skundžiamu sprendimu nesutinka ir teigia, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas.
Vertinant, ar Skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556?336/2011 yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, tačiau jame nėra paaiškinta kodėl nėra galimybės įrengti Projekte numatytus kelius, kokia konkrečiai Miškų įstatymo nuostata remiantis kelio įrengimas nėra galimas, t. y. pareiškėjai tik nurodyta, kad Projekte numatytų kelio negalima įrengti, tačiau nepaaiškinta kodėl. Kita vertus, atsakovas savo atsiliepime teismui teigė, jog Administracijos išduotuose Projekto reikalavimuose taip pat buvo nustatyta pareiga laikytis Miškų įstatymo nuostatų, o Projektą rengė asmuo, turintis specialiąsias žinias (Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), todėl Skundžiamo sprendimo motyvai pareiškėjai turėjo būti suprantami. Su tokiu atsakovo teiginiu teismas nesutinka.
Teismas pažymi, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos esmė, kad asmuo, kuriam skirtas individualus administracinis aktas objektyviai galėtų suvokti tokio sprendimo priėmimo motyvus bei sprendimo pasekmes. Šiuo atveju, Skundžiamas sprendimas buvo adresuotas ne Projektą rengusiam asmeniui, o pareiškėjai, kuri jokių specialiųjų žinių neturi, todėl akivaizdu, kad pareiškėja objektyviai galėjo nesuvokti kokios Miškų įstatymo nuostatos šiuo atveju yra taikomos, pareiškėjai neišaiškinta kodėl projekte nurodomas kelias negali būti projektuojamas. Teismas taip pat atkreipia atsakovo dėmesį, jog viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Šiuo atveju – patikslinti Projekte pateiktus sprendinius ir Projektą pateikti pakartotinai derinti. Jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio, faktinio pagrindo ar aktą suformuluoja taip, kad akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Taisyklių 42 punktas nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Šiuo atveju, Skundžiamame sprendime pareiškėjai nėra išaiškinta kaip ji turėtų įgyvendinti Taisyklių 42 punkte nustatytą pareigą, o Departamentui nustačius, kad kelias negali būti projektuojamas, pareiškėjai galimai tapo neaišku kokius pakeitimus ji turi atlikti Projekte, kad šis atitiktų Miškų įstatymo bei Taisyklių keliamus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas atsiliepime į skundą plačiau išdėstė Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus ir aplinkybes, tačiau remiantis LVAT praktika administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-617/2013).
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas tenkintinas ir Skundžiamas sprendimas naikintinas. Kita vertus, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (LVAT 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013), todėl šiuo atveju teismas nevertina, ar Projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Departamentą suderinti Sklypo pertvarkymo projektą atmestinas, tačiau panaikinus skundžiamą Departamento 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių.
Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 40 ir 41 straipsniais, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Pareiškėja šioje byloje yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi teismas tenkino tik vieną iš pareiškėjos skunde pateiktų reikalavimų (panaikino Skundžiamą sprendimą), proporcingai mažinama priteistina žyminio mokesčio suma ir pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priteistina 10,25 Eur žyminio mokesčio suma. Pareiškėja teismui taip pat pateikė 2016 m. rugpjūčio 2 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 751559, kuris patvirtina, kad pareiškėja advokatui Arūnui Petroniui, su kuriuo yra sudaryta atstovavimo sutartis, sumokėjo 1 000 Eur už dokumento surašymą.
2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 2,5 minimalios mėnesinės algos dydžius, taip bendra suma už skundo surašymą gaunasi 950 Eur (380 Eur x 2,5) (skundo surašymo laikotarpiu 2016 m. rugpjūčio 2 d. nustatyta 380 Eur dydžio MMA), vadinasi, pareiškėjos sumokėta 1 000 Eur suma viršija rekomendacijose nustatytą dydį, o atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą ji negali būti didinama. Kadangi, kaip minėta, buvo tenkintas tik vienas iš dviejų pareiškėjos reikalavimų, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama per pusę ir pareiškėjai už skundo surašymą priteistina 475 Eur suma, t. y. iš viso pareiškėjai priteistina 485,25 Eur (475 Eur už skundo surašymą ir 10,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
pareiškėjos J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių.
Priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 485,25 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.