Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. kovo 31 d., apie 18.14 val., Vilniuje, Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 31 d., apie 12.00 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę. Išgėręs butelį degtinės (40% stiprumo, 0,5 l talpos), nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Iš namų išvažiavo apie 17.30 val. Dėl ko vartojo degtinę, nežino, galvojo, kad nuvažiuos, nes tuo metu jautėsi visiškai blaivus. Automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžos. Vairuodamas pajautė, kad yra neblaivus, ir automobilio šoninėmis durelėmis palietė kitą šalia važiuojantį automobilį. Iš karto sustojo šalikelėje. Prie jo priėjo kliudyto automobilio vairuotojas, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams sutiko pasitikrinti blaivumą. Su tikrinimo rezultatais sutiko, jam pranešė, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus nuvežtas į saugojimo aikštelę. Šio automobilio savininkas ir valdytojas yra jis. Dėl vairavimo esant neblaiviam jis sutinka, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, toks įvykis jo gyvenime yra pirmą kartą, nuoširdžiai apgailestauja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. 2024 m. kovo 31 d. patruliuojant su vyr. patruliu K. P. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžoje automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjo automobilį „Škoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi“ automobilio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Atvykus juos pasitiko pranešėjas G. Č., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kareivių g. antra eismo juosta. Privažiuojant Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžą, pastebėjo, kad iš pirmos eismo juostos, skirtos viešajam transportui, automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai pradėjo rikiuotis į antrą eismo juosta ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. G. Č. išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Audi“ vairuotojo, pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, jis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad tai E. B. Paklausus, ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė teigiamai. Bendraujant su E. B. jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje. Buvo patikrintas jo blaivumas ir 2024 m. kovos 31 d. 18.25 val. nustatytas 2,81 promilių girtumas, 2024 m. kovo 31 d. 18.45 val. – 3,12 promilių girtumas.

4. Liudytojo G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. kovo 31 d. vairuodamas nuomotą automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Antakalnio link Žirmūnų g. Sustojęs Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžoje, vidurinėje juostoje, laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. 18.15 val. pamatė, kad pirmąja eismo juosta atvažiuoja tamsios spalvos „Audi“ automobilis, kuris atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę, perbraukdamas per visą automobilio šoną. Jo vairuotas automobilis nebuvo stipriai apgadintas, jis ir kartu važiavusi žmona nenukentėjo. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išlipo iš savo automobilio pro keleivio dureles, kadangi vairuotojo pusės durelės buvo prispaustos prie jo automobilio. Jis atrodė neadekvatus, jautė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Tuoj pat po įvykio prie jo sustojo dar kelių automobilių vairuotojai, kurie pasakė, kad matė „Audi“ automobilį keistai manevruojant ir įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Vienas iš jų ištraukė iš „Audi“ automobilio užvedimo raktelius ir padavė, kad jis perduotų policijai, nes automobilio „Audi“ vairuotojas gali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kol laukė atvažiuojančių pareigūnų, vairuotojas nieko nevartojo, elgėsi agresyviai, rėkė, kad atiduotų jam automobilio raktus, kad jį paguldys, tačiau išgirdęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai su garsinėmis sirenomis, iš karto nusiramino ir siūlė susitarti gražiuoju. Atvykusiems policijos pareigūnams jis iš karto perdavė automobilio „Audi“ užvedimo raktus.

5. 2024 m. kovo 31 d. liudytojo G. Č. paaiškinimas, kad 2024 m. kovo 31 d., apie 18.15 val., važiuodamas Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžos link, stovėjo laukdamas žalio šviesoforo signalo. Į stovinčio jo vairuoto automobilio „Škoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinę pusę atsitrenkė automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ant jo vairuoto automobilio apgadinimų nesimato, nes jis yra prispaustas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vienas iš sustojusių vairuotojų ištraukė automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, juos perdavė policijos pareigūnams.

6. 2024 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis kairėje pusėje yra apgadintas, apgadinti kairės pusės slenksčiai.

7. 2024 m. kovo 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442 (patikros sertifikato Nr. 2065345, galioja iki 2024 m. liepos 17 d.) buvo patikrintas E. B. blaivumas ir 2024 m. kovo 31 d. 18.25 val. E. B. nustatytas 2,81 promilės girtumas, 2024 m. kovo 31 d. 18.45 val. nustatytas 3,12 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. E. B. su tikrinimo rezultatais sutiko.

8. VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. B.

9. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio mėn. automobilio ,,Audi A4“ (pasirinkti 2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3 460 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad tą pačią dieną vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, vairuodamas pajautė, kad yra neblaivus), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Teismo išvadą dėl E. B. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–7 punktuose aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą E. B. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. B. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13. E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. E. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per dvejus metus.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. E. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiu nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad E. B., vairuodamas transporto priemonę neblaivus Vilniaus mieste, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad jis sustojo tik po to, kai kliudė kitą automobilį. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. E. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus, baudos sumokėtos, nevedęs, vykdantis individualią veiklą. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. B. skyrus prokuroro siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. B. skirtina galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

17. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

18. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

19. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

20. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi E. B. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija, jis kliudė kitą transporto priemonę, taip neabejotinai sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, E. B. nustatytinas lygus vidurkiui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. nuo dienos, kai E. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

23. E. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios E. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. B.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 3 460 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl E. B. priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

24. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

25. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, iš E. B. paimtas Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Jungtinės Karalystės ambasadai.

26. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. spalio 4 d.) apribota E. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas E. B. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti E. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.

Konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną E. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

E. B. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1757-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.