Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 59-70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2009 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat iš D. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteista atlyginti 5 200 Lt turtinei bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

D. N. bausmės vykdymo pradžia: 2008 m. rugpjūčio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. rugpjūčio 17 d.. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013 m. rugpjūčio 17 d., neatliktos bausmės dalis 2015 m. gegužės 27 d. – 3 metai 2 mėnesiai 21 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 59-70 (nutarė taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuodama tuo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Siūlo nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kaip: - neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-08-17, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat dengti priteistą turtinę žalą teismo nustatytais terminais ir grafiku.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 59-70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į nuteistojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei bausmės atlikimo metu, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėjo, jog tokios aplinkybės, kaip nuteistojo skatinimas, dalyvavimas nuteistiesiems skirtose programose, specialybių įgijimas, parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai D. N. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis skatintas 4 kartus, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, 7 kartus baustas. Pažymėjo, jog nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o bausmės atlikimo laikotarpiu net 3 kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą. Nors nurodo, jog išėjimo į laisvę atveju ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, ką patvirtina 2014-08-13 pažyma, tačiau praėjus daugiau nei pusei metų nuo pažymos išdavimo duomenys dėl įdarbinimo nėra patikslinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinimas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis D. N. anksčiau už padarytus nusikaltimus teistas 3 kartus, tarp kurių už plėšimus panaudojant smurtą bei peilį. Jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis po to darė naujas nusikalstamas veikas, nepateisino pasitikėjimo. Socialinio tyrimo išvadoje rodoma, kad nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka bausmę pagal 2009 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį už tyčinį nužudymą.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, asmens byla, nuteistojo skundu konstatuoja, kad D. N. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis D. N. apeliacinės instancijos teismui nurodo eilę jį charakterizuojančių aplinkybių į kurias teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai. Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nepakanka, kad teismas padarytų išvadą, jog nuteistasis D. N. pasitaisys būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su D. N. įvykdyto nusikaltimo, teistumų, ne kartą suteiktos galimybės pasitaisyti vertinimu, pirmos instancijos teismas akcentavo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu svarbą, visiškai pagrįstai konstatuodamas, jog nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus 10 kartų, 7 kartus buvo baustas nuobaudomis, iš jų 3 kartus už alkoholio vartojimą. Paskutinį kartą baustas 2013 m. balandžio 9 d., nuobaudos nebegalioja. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Visa tai rodo, kad net ir lygtinio paleidimo taikymo galimybė ir žinojimas, kokią įtaką turi drausminės nuobaudos šiam klausimui spręsti, nesulaikė nuteistojo nuo drausmės pažeidimų padarymo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis dar nėra linkęs paklusti teisėtiems reikalavimams ir visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms.

Kolegija teigiamai vertina ir tai, jog pataisos namuose D. N. mokėsi, įgijo specialybes, savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos ir prevencinėse programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 4 kartus buvo skatintas, tačiau esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apygardos teismo vertinimu, probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebūtų pasiektas. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties nepagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta nuteistojo teiginius apie turimus vaikus. Visos šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau D. N. nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, žalingo alkoholio vartojimo, todėl jos nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. N. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.