Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. Č. skundą institucijai - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariatui dėl 2008-01-07 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. prašo skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 23).

Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nors A. Č. neigia padaręs skundžiamame nutarime nurodytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojo R. B. parodymais įrodyta, kad A. Č. 2007-12-26 18.40 val. Klaipėdoje, Janonio g. 2, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus. Tokiais veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 70 punkto reikalavimus (b.l. 11-13).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašė ir nutarimą priėmė tam įgalioti pareigūnai (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). A. Č. veika pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes policijos pareigūnas dėl sklidusio nuo vairuotojo alkoholio kvapo ketino alkotesteriu patikrinti jo blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus, taip pažeidė KET 70 punkto reikalavimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. skundo reikalavimus grindžia tuo, kad jis nežinojo, jog, atsisakius pasitikrinti ar yra neblaivus, galima pačiam kreiptis į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, liudytojo parodymais byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo išaiškintos jo veikos pasekmės, tačiau jis tikrintis nesutiko. A. Č. atsisakymą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkotesteriu patvirtina aplinkybės, išdėstytos policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 12) bei jo parodymai teismo posėdžio metu, taip pat administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Byloje yra VšĮ Klaipėdos ligoninė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 408 bei biocheminis kraujo tyrimas (b.l. 14, 15), kuriuose nurodomas A. Č. neblaivumo tikrinimo rezultatas (0,00 promilių ir 0,02 promilių), tačiau administracinis teisės pažeidimas padarytas 18.40 val., o medicininės apžiūros aktu blaivumas nustatytas 20.40 val. ir 21.00 val., o kraujo tyrimu alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 2007-12-27. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (originali redakcija) 27 punktas nustato, kad nesutinkantis tikrintis asmuo pats gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šiame punkte nenumatyta, per kiek laiko nuo pažeidimo nustatymo asmuo turi nuvykti į medicininę įstaigą, tačiau minėtų Taisyklių 10, 17 ir 27 punktų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ir Taisyklių 27 punkte nurodytais atvejais asmuo privalo vykti į sveikatos priežiūros įstaigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, nagrinėjamu atveju – nuo 18.40 val. Pažeidimo padarymo vieta – Janonio gatvė, Klaipėdoje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vyko į VšĮ Klaipėdos ligoninė, esančią Liepojos g., Klaipėdoje, iki kurios tokiu paros laiku yra intensyvus judėjimas ir yra apie 4 km atstumas (LR ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis), todėl jis turėjo objektyvią galimybę nuvykti į jo pasirinktą sveikatos priežiūros įstaigą nustatytu laiku, tačiau atvyko tik 20.40 val., tai patvirtinta įrašu apie atvykimo laiką medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 408. Taigi medicininė apžiūra buvo pradėta paėjus dviem valandoms nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, todėl teismas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei biocheminio kraujo tyrimo rezultatais nesivadovauja. Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, A. Č. paskirta ATPK 126 straipsnio 3 dalies (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1702 (Žin., 2003, Nr. 74-3421) redakcija) sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkis, t.y. 2500 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 30 mėnesių.

Kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

A. Č. motyvas, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbinėms funkcijoms atlikti nėra kriterijus visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aplinkybė dėl darbo, iš kurio gaunamos pajamas, savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku-ekspeditoriumi, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 7), tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip administracinę atsakomybę lengvinanti.

KET pažeidimų duomenimis (b.l. 16-20) nustatyta, kad A. Č., turėdamas 3 metų vairuotojo stažą, net 13 kartų baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo dieną turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, kitą dieną po neblaivumo patikrinimo vengimo, t.y. 2007-12-27 jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši aplinkybė administracinėn atsakomybėn patraukta asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusižengti įstatymų nustatytai kelių eismo tvarkai. Įvertinus visas nurodytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123-124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.