Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gagio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. ir jos atstovo R. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir A. R. skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

IV.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Nustatė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. (tėvas) ir buvo sužalotas UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius V. R. (sūnus), įvyko UAB „Rugelis“ darbo metu (UAB „Rugelis“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3 punktas, V. R. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe bylos l. 35). Be to, V. R. (tėvo) ir V. R. (sūnaus), kaip įmonei vadovaujančių darbuotojų, darbas nebuvo normuotas (UAB (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2 punktas, V. R. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe bylos l. 35; Darbo kodekso 150 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymėjo, kad V. R. (tėvo) ir V. R. (sūnaus), kaip įmonei vadovaujančių darbuotojų, darbas buvo susijęs su dažnomis kelionėmis įmonės reikalais į kitas vietoves, kurios laikytinos įprastiniu minėtų asmenų darbo funkcijų atlikimu, todėl jų vykimo 2005 m. birželio 14 d. į Molėtus neįforminimas kaip tarnybinės komandiruotės, priešingai nei nurodo atsakovas, nelaikytinas esminiu kriterijumi sprendžiant, ar nelaimingas atsitikimas atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Teismas atmetė atsakovų poziciją, kad V. R. (tėvas) ir V. R. (sūnus) 2005 m. birželio 14 d. į Molėtus vyko asmeniniais, bet ne darbo reikalais. Nurodė, kad V. R. (sūnus) paaiškino, jog į Molėtus buvo vykta susitikti su UAB „Rugelis“ skolininkais, derinti nuomos sutarties su įmone „Gerugnė“ pakeitimus, parvaryti suremontuotą UAB (duomenys neskelbtini) automobilį. Šie paaiškinimai buvo iš esmės nuoseklūs viso nelaimingo atsitikimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl netikėti jais ir teigti, kad V. R. (sūnus) siekė nuslėpti kokias nors aplinkybes, nėra pagrindo. Paminėtuose V. R. (sūnaus) paaiškinimuose nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino A. J., remontavusio UAB (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris 2005 m. birželio 14 d. turėjo būti pargabentas iš Molėtų, paaiškinimas, UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės V. S., įmonės „Gerugnė“ savininkų D. V. ir S. V. parodymai. V. R. (sūnaus) paaiškinimus iš dalies patvirtino ir autoavarijos aplinkybes tyręs policijos pareigūnas S. V., kuris parodė, jog automobilyje, kuriuo važiavo V. R. (tėvas) ir V. R. (sūnus), buvo rasti portfeliai su kažkokias popieriaus lapais. Be to, V. R. (sūnaus) paaiškinimus patvirtino ir tai, kad jis bei jo tėvas 2005 m. birželio 14 d. į Molėtus vyko UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu, ir kad buvo išrašytas kelionės lapas (V. R. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe bylos l. 58). Teismas pažymėjo, kad, nors su įmonės „Gerugnė“ savininkais konkrečiai nebuvo iš anksto sutarta dėl susitikimo 2005 m. birželio 14 d., tačiau tuo laikotarpiu šios įmonės vienas iš savininkų S. V. su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke V. S. ir pačiu V. R. (tėvu) aptarinėjo galimybę tartis dėl nuomos sutarties pakeitimo. Susitikimui dėl nuomos sutarties pakeitimo 2005 m. birželio 14 d. popietę Molėtuose nebuvo jokių kliūčių. Jeigu V. R. (tėvas) ir V. R. (sūnus) būtų atvykę į Molėtus, jie būtų galėję rasti įmonės „Gerugnė“ savininkus, ir susitikimas būtų įvykęs. Pastarąsias aplinkybes patvirtino įmonės „Gerugnė“ savininkai S. V. ir D. V.. Šie asmenys teisme taip pat patvirtino, kad jie nemano, jog V. R. (tėvas) galėjo vengti susitikimo su jais, ir kad dėl jo anksčiau buvo susidarę klaidingą įspūdį. Teismas taip pat vertino, kad aplinkybė, jog V. R. (tėvas) 2005 m. birželio 14 d. kelias valandas buvo paskyręs savo privataus namo remonto reikalų tvarkymui, nepaneigia, kad šios dienos popietę jis vyko į Molėtus darbo reikalais. Be to, tai, kad vykstant į Molėtus kartu buvo vežami ir V. R. (tėvo) namuose dirbę darbininkai ir kad automobilyje buvo medžioklės reikmenys, nepaneigia, jog pagrindinis kelionės į Molėtus tikslas buvo darbo reikalų tvarkymas. Teismas pažymėjo, kad V. R. (tėvo) namuose dirbusių darbininkų L. Č. ir R. V. paaiškinimai nepaneigia aplinkybių, jog V. R. (tėvas) ir V. R. (sūnus) į Molėtus 2005 m. birželio 14 d. vyko darbo reikalais, kadangi šių darbininkų paaiškinimai apie kelionės į Molėtus tikslus iš esmės yra paremti tik jų girdėtais kitų asmenų pokalbių fragmentais ir jiems susidariusiu subjektyviu įspūdžiu apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovų bei įmonės „Gerugnė“ savininkų tarpusavio santykius. Todėl tokiais paaiškinimais šiuo atveju negali būti remiamasi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamą įvykį Valstybinės darbo inspekcijos specialistai Nelaimingo atsitikimo darbe aktu pripažino įvykusiu darbo laiku ir vykdant darbo funkcijas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2005 m. birželio 14 d. 16.15 val. Molėtų rajone, kelio Vilnius – Utena 54 kilometre įvykusią autoavariją, kurios metu žuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. (tėvas) ir buvo sužalotas UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius V. R. (sūnus), pripažino draudiminiu įvykiu, atitinkančiu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Todėl paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą, o apeliacinį skundą atmetė.

V.

2011 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas L. S. ir jos atstovo R. A. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-416/2007, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Prašyme nurodoma, kad apie administracinę bylą Nr. A2-416/2007 sužinojo tik nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-765/2011, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. priėmė nutartį nuteistosios L. S. ir jos atstovo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį. Todėl terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

L. S. ir jos atstovas R. A. mano, kad yra akivaizdūs įrodymai, jog administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 7 punkte numatyta, jog, ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą). Mano, kad šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, o jeigu toks aktas buvo surašytas dėl dviejų asmenų, turėjo būti surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas dėl kitų dviejų asmenų, važiavusių kartu su pirmaisiais dviem asmenimis. Taip pat mano, kad yra abejotinas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas pareiškėjų skundus sujungti ir nagrinėti vienoje byloje. Be to, bylos nagrinėjime dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Andriui Norkūnui, teismo posėdyje dalyvavo ir pati A. R. - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, kuri galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama paveikti kitų teisėjų sprendimus. L. S. ir jos atstovas R. A. pažymi, kad visais atvejais teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Be aukščiau paminėtų procesinių reikalavimų – t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo įstatymo nustatytais terminais ir šio prašymo pagrindimo įstatyme numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, taip pat ABTĮ 155 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui ir formai bei jo padavimo tvarkai, ABTĮ 154 straipsnis numato papildomus procesinius reikalavimus, susijusius su prašymą (teikimą) atnaujinti procesą padavusiu asmeniu. ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, tuo atveju, kai prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda bylos procese nedalyvavęs, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo (asmenys), būtina kiekvienu atveju nustatyti, ar užbaigtoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia šio asmens (asmenų) teises ar įstatymų saugomus interesus. Skaičiuojant nuo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusių asmenų nurodytos sužiojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A2-416/07 priimtą sprendimą datos, laikytina, kad prašymas dėl proceso šioje administracinėje byloje atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais padavę asmenys – L. S. ir jos atstovas R. A. pagal prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtą 2009 m. balandžio 7 d. įgaliojimą – nebuvo šios administracinės bylos proceso šalys ar dalyviai (ABTĮ 48 str.).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šioje įstatymo normoje nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, jog teismo priimtas sprendimas pažeidžia prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-129/2009). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką atitinkamo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-88/2006).

Kaip minėta, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavę asmenys – L. S. ir jos atstovas R. A. – nebuvo proceso administracinės bylos Nr. A2-416/2007 šalys ar dalyviai. Susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A2-416/2007) ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-670-320/2006), teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl prašymą atnaujinti procesą padavusių asmenų teisių ir pareigų nepasisakyta nei Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartyje (administracinė bylą Nr. A2-416/2007), nei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendime (b. l. 116-119, 152-157). Šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas administracinis ginčas tarp pareiškėjų V. R. ir A. R. bei atsakovų viešojo administravimo subjektų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai V. R. ir A. R. administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, paduodami skundus administraciniam teismui siekė įgyvendinti savo teises socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe apsaugos srityje pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Remiantis minėto įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, šio įstatymo nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos mokamos apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal šio įstatymo 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, taip pat, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, – jo šeimos nariams. Pareiškėjai V. R. ir A. R. šioje byloje ginčijo Fondo valdybos ir jos teritorinio skyriaus administracinius aktus dėl 2005 m. birželio 14 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalotas pareiškėjas V. R. (sūnus) ir žuvo V. R. (pareiškėjo V. R. tėvas ir pareiškėjos A. R. sutuoktinis) nepripažinimo draudiminiu įvykiu, prašė šį nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai A. R. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe išmokas V. R. (sūnui). Atsižvelgus į pareiškėjų V. R. ir A. R. iškelto administracinio ginčo pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 kilęs ginčas nebuvo susijęs su prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusių asmenų – L. S. ir jos atstovo R. A. – teisėmis ir (ar) pareigomis. Prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu padavę asmenys nėra įgalioti veikti AB “Lietuvos draudimas” vardu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau nenagrinėja prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, susijusių su AB “Lietuvos draudimas” įtraukimu į bylą. Kita vertus, pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 priimtame sprendime dėl šios bendrovės teisių ir pareigų taip pat nėra pasisakyta.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusių asmenų pateiktos kartu su prašymu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties (byla Nr. 1A-765/2011) turinys patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 priimta Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis neturėjo jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų atsiradimui ar pasikeitimui priimant minėtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį. Iš L. S. ir jos atstovo R. A. pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties (byla Nr. 1A-765/2011) turinio matyti, kad L. S. Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 7 d.) buvo pripažinta kalta ir nuteista už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo visiškai patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (tarp jų - V. R. ir A. R.) bei civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš L. S. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad L. S. apeliacinis ir kasacinis skundas buvo atmesti, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis paliktas nepakeistas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 20 d. nutartis). Iš pareiškėjų pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties (byla Nr.1A-765/2011) turinio matyti, kad ši nutartis buvo priimta išnagrinėjus L. S. ir jos atstovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas L. S. ir jos atstovo prašymas dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo ir išdėstymo nuosprendžio dalyje dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 padavusių asmenų pridėtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties (byla Nr. 1A-765/2011) turinys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iš L. S. atitinkamos sumos nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams (tarp jų A. R. ir V. R.) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra priteistos būtent dėl to, kad ji šiuo teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklų pažeidimas), o Vilniaus apygardos teismo priimta 2011 m. liepos 11 d. nutartis (byla Nr. 1A-765/2011) yra susijusi su to paties įsiteisėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo vykdymu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties (byla Nr.1A-765/2011) motyvuojamosios dalies matyti, kad šioje nutartyje neminima nei Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis (administracinė bylą Nr. A2-416/2007), nei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimas (administracinė byla Nr.I-670-320/2006). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad administracinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, L. S. teisių ir pareigų, susijusių su minėta baudžiamąja byla, atsiradimui ir (ar) pasikeitimui neturėjo įtakos. Pažymėtina ir tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriame, be kita ko, buvo išnagrinėti ir civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, buvo priimtas anksčiau nei įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimas (administracinė byla Nr.I-670-320/2006).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-416/2007. Neatnaujinus proceso šiuo pagrindu, t.y. nustačius, kad teismas administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nepasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, kurie pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisių ir pareigų, o prašymą dėl proceso atnaujinimo kitais pagrindais (ABTĮ 153 str. 10 ir 12 p.) administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 pateikę asmenys nebuvo proceso šalys ar dalyviai, todėl nėra pagrindo nagrinėti iš esmės pareiškėjų argumentus dėl proceso atnaujinimo šiais pagrindais. Remiantis šiais argumentais L. S. ir jos atstovo R. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais atmestinas.

Remiantis išdėstytais argumentais L. S. ir jos atstovo R. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais atmestinas, o procesą atnaujinti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

L. S. ir jos atstovo R. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-416/2007 pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir A. R. skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.