- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- 1-1029-957/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 310 straipsnio 3 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/10 turto konfiskavimu bei 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda pakeista penkių parų arešto bausme;
2.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką paskirta galutinė 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda pakeista trijų parų areštu;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų arešto bausme,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Š. 2017 m. sausio 11 d., apie 16.36 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas), konflikto su motina E. Š. metu koja spyrė jai nenustatytą kiekį kartų į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. Š. 2017 m. vasario 7 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių girtumas), konflikto su motina E. Š. metu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas virš kairio antakio, nosies nugarėlės srityje, smakro dešinėje, abiejų akių vokuose, kairiame žande, kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė savo motinos E. Š. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino ir parodė, kad alkoholį jis vartodavo 1-2 dienas. Tais atvejais, kai jausdavo, kad klimpsta į liūną, pats nuvažiuodavo į Naująją Vilnią. Faktiškai problemų dėl alkoholio jis neturi. Jis nuolat darydavo motinai valgyti, tvarkydavo. Būdavo, kad su ja apsipykdavo dėl gyvenimo problemų, dėl visą laiką tuščio šaldytuvo. Kai jis gaudavo pensiją, viską nupirkdavo, alkoholį pirkdavo iš tų pačių pinigų. Yra gydytas dėl psichikos sutrikimų Vasaros g. 5, ten buvo paguldytas profilaktiškai vienam mėnesiui. Tuo metu jis nieko blogo nebuvo padaręs, tik buvo neblaivus apsišlapinęs. Yra gydęsis nuo alkoholizmo, buvo „užsikodavęs“. Ateityje jis planuoja išspręsti šią problemą ir alkoholio nebevartoti. Jo brolis R. ir motina yra mirę. Mano, kad mama ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus prieš jį davė dėl buto.
Dėl 2017 m. sausio 11 d. epizodo kaltinamasis S. Š. parodė, kad jis su mama visada pasiginčydavo, tuo jų ginčai ir baigdavosi. Tai labai nepatiko broliui, jis visuomet priekaištaudavo dėl to, kad jis barasi su mama. Dėl to jis pradėdavo konfliktuoti su broliu, o mama ramindavo. Mamos jis nespardė. Namuose jis visuomet avi šlepetes, niekada nebūna su batais. Šią dieną jis prisimena, spardymų į kojas nebuvo. Sausio 11 d. policijos pareigūnai buvo atvažiavę du kartus. Vieną kartą jis prie pareigūnų išpylė alkoholį, o kitą kartą pareigūnai buvo iškviesti, nes jis pradėjo konfliktuoti su broliu. Pas motiną buvo žaizdos, nes ji nuolat kasydavo ir nusikasydavo koją. Sausio 11 d. nuo vieno policijos pareigūnų išvykimo iki kito atvykimo praėjo gal viena valanda. Per tą laiką jis riejosi su broliu dėl to, kad pastarasis jam iškvietė policijos pareigūnus. Tarp pirmojo ir antrojo policijos pareigūnų apsilankymo žaizdos nepradėjo kraujuoti, jos buvo apšašusios. Mama lįsdavo, kad jis su broliu baigtų pyktis.
Dėl 2017 m. vasario 7 d. epizodo kaltinamasis S. Š. parodė, kad šią dieną jis taip pat buvo neblaivus, gėrė tris dienas (po brolio mirties) dėl to pyko jo mama. Jis mamai sakė, kad negers. Mama sakė, kad gyvens bute, o jis jai sakė, kad išveš ją į prieglaudą. Buvo tik žodinis konfliktas, motinai jis nesudavė. Jis tą dieną nuėjo miegoti. Turėjo atvažiuoti brolienė, mama ėjo atidaryti durų. Koridorius buvo apkrautas, ten motina parkrito. Ji nepriėjo durų ir nukrito, kėlėsi, gal vėl nukrito. Taip jam sakė pati motina, jis pats to nematė, nes gulėjo. Jis motinai jokių sužalojimų nepadarė, tuo labiau tikrai nesudavė į veidą. Jei motina gulėjo ant žemės, tai taip ir atsirado sužalojimai. Motina labai griuvinėjo, jis ją ne vieną kartą kėlė. Motina pargriūdavo ir negalėdavo atsikelti. Jis mamos nėra mušęs nė karto per savo gyvenimą. Su mama jiedu nedažnai pykdavosi, konfliktai būdavo tik žodiniai, smurto niekada nėra buvę. 2012 m. jis buvo nuteistas už skandalą, kurio metu jiedu rėkavo, pykosi. Nebuvo taip, kad jis stumdytų motiną. Tai buvo laikotarpis po brolio mirties, jis gėrė tris dienas.
Nukentėjusioji D. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmojo įvykio ji nematė, gal yra girdėjusi apie konfliktines situacijas, ji nenorėjo į tai kištis. Sausio 11 d. įvykių ji neprisimena. Praėjus maždaug savaitei po tėvo mirties ji žinojo, kad turi atvykti teta T. Š. ir pusseserė E. M. išmaudyti močiutę. Kadangi močiutė gulėjo koridoriuje ir negalėjo atsikelti atidaryti durų, ji atvažiavo ir atrakino duris. Vasario 7 d. jai atvažiavus močiutė gulėjo ant grindų. Tikslaus laiko neprisimena, turėtų būti nurodyta pareiškime. Ji, teta ir pusseserė į butą įėjo trise, močiutę rado gulinčią ant žemės. Močiutės veidas buvo sumuštas. Jos klausė močiutės, kas atsitiko. Močiutė pasakė, kad yra kam čia taip padaryti. Po visko močiutė pradėjo sakyti, kad pati griuvinėjo. Neatsimena kuriai iš jų močiutė tyliai pasakė, kad yra kam sužaloti. Močiutė bijojo, kad tai išgirs S. Š. Sužalojimai buvo ant veido. Taip pat pamatė žaizdą ant kojos, ji buvo apibintuota, koja jau buvo pradėjusi kaip ir pūti. Ji suprato, kad žaizda buvo iš anksčiau. Nepamena, ar ji apie šį įvykį kalbėjo su kaltinamuoju. Kai kaltinamasis negeria, būna tvarkingas žmogus, bet išgėręs tampa neprognozuojamu. Buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo koją, veidą. Medikai galbūt sakė nuvežti močiutę ekspertams, bet tai sudėtinga, nes ji vos paeidavo. Policijos pareigūnai atvyko joms būnant pas močiutę. Jai atrodo, kad pareigūnai pakėlė virtuvėje miegojusį kaltinamąjį ir išsivežė. Medikai ir policijos pareigūnai klausė, kas nutiko. Močiutė sakė, kad pati griuvinėja, nes nenorėjo, kad išvežtų jos sūnų. Nežino, kodėl močiutė tyliai sakė, kad yra kam sužaloti. Neprisimena, ar ji asmeniškai girdėjo močiutę tariant, kad yra kam sužaloti, ar apie tai jos pasisakė tarpusavyje. Buvo taip, kaip nurodyta jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nes tuomet ji atsiminė geriau. Butas nuosavybės teise priklausė jos tėvui. Po mirties butas buvo paveldėtas pagal įstatymą. Kaltinamasis jokios teisės į butą neturėjo, ten gyveno visa šeima. Kiek jai yra žinoma, tuo metu, kai tėvas prižiūrėjo močiutę, butas buvo perrašytas jo vardu.
Liudytoja E. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį ji atsimena sunkiai. Prisimena, kad su teta T. Š. ji atvyko pas močiutę, tačiau močiutė jų neįleido į namus. Kadangi jos neturėjo rakto, paskambino D. Š., kadangi pastaroji turėjo raktus. Atidarius duris pamatė, kad močiutė guli ant žemės, buvo nušliaužusi iki durų, sunkiai kalbėjo, buvo su mėlyne. Klausė močiutės, kas atsitiko. Ši iš pradžių pasakė, kad sumušė S. Š., o po 20 min. pasakė, kad nukrito ir susitrenkė. Matė sužalojimus ant močiutės veido, o po to, kai atvyko medikai, pamatė žaizdą ant kojos. Ant kojos buvo kažkokia užsisenėjusi žaizda, nežino, iš kur ji buvo. Medikus iškvietė D. Š. arba teta. Buvo atvažiavusi policija. Su kaltinamuoju S. Š. nekalbėjo, nes jis visiškai girtas miegojo. Policija kažko klausė S. Š., bet ji nepamena, apie ką jie kalbėjo. Tą dieną įėjus į butą, močiutė pašnibždomis pasakė, kad „prikūlė“ sūnus. Močiutė tai sakė pašnibždomis, nes močiutė sunkiai kalbėjo. Ji atvažiuodavo pas močiutę kelis kartus per mėnesį, prie jos močiutė nebuvo nukritusi, bet vaikščiojo sunkiai. Dėdė sakė, kad močiutė kartais nukrisdavo, naktį eidama galėjo užkliūti ir nugriūti. Tai ne pirmas kartas, kai močiutė iš pradžių pasako, kad ją muša, o po to sako, kad niekas nemuša. Būdavo, kad močiutė paskambindavo ir pasakydavo, kad ją „prikūlė“, o jai atvažiavus močiutė sakydavo, kad nieko nebuvo. Močiutė sakydavo, kad buvo žodiniai konfliktai.
Liudytoja T. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Š. yra jos mirusio vyro brolis. Vasario pradžioje, tikslios datos neprisimena, ji su E. M. atvyko pas močiutę jos išmaudyti, tačiau negalėjo užeiti į jos namus. Močiutė negalėjo atrakinti durų, tačiau jos girdėjo, kad už durų kažkas krebžda. Tuomet jos paskambino D. Š., kuri turėjo buto raktus. D. Š. su raktais atvažiavo gal po valandos, E. Š. jos rado gulinčią ant grindų. E. Š. negalėjo pati atsikelti, po akimis buvo mėlynės, ant lūpų – apdžiūvęs kraujas. Iš pradžių E. Š. sakė, kad ją sumušė S. Š., bet kai jos norėjo iškviesti policiją, močiutė sakė, kad pati nugriuvo, kad S. Š. yra geras ir jos nelietė. Jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. S. Š. girtas tuo metu gulėjo virtuvėje, su juo jos nekalbėjo. Policija su S. Š. kalbėjo, bet ji neprisimena ką. Pas močiutę po abiem akimis buvo mėlynės, kraujuotos lūpos, ant kojų buvo žaizdos. Nepasakys, ar močiutė jai yra pasakojusi apie kokius nors senesnius įvykius. Ji pas močiutę lankydavosi kartą per mėnesį. Močiutė tik skundėsi, kad S. Š. geria. Buvo pora atvejų, kai močiutė ėjo ir nukrito, bet dar anksčiau. Anyta jai dažnai skambindavo pasišnekėti, ji iš giminės ją lankydavo tikriausiai dažniausiai. Apie S. Š. ji sakydavo, kad jis girtas, kad „koliojasi“ ant jos. Būdavo taip, kad kai S. Š. mušdavo E. Š., pastaroji jai skambindavo. Įvykio dieną E. Š. iš pradžių jai tyliai pasakė, kad S. Š. ją sumušė, o paskui ji tai neigė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo S. Š. jis neprisimena, nežino, kokia byla čia nagrinėjama. Teismui pagarsinus dalį liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 89), liudytojas M. S. parodė, kad jei neklysta, įvykio metu sūnus sumušė savo pagyvenusią motiną. Ten jis buvo nuvažiavęs ne vieną kartą dėl smurto. Paskutinį kartą buvo berods trys moterys, sūnus ir sumušta motina. Iš pradžių pasakė, kad sumušė sūnus, bet kai motinai buvo pasakyta, kad jos sūnus bus išvežtas, motina pasakė, kad ji pati pagriuvo. Iš pradžių kaltinamasis sakė, kad motinos nemušė, bet paskui išeinant iš buto, berods jau lifte, jis pasakė, kad brolis miręs, jis susinervino, buvo neblaivus ir vieną kartą sudavė ar pastūmė, ji nugriuvo ir jis daugiau nieko nedarė. Motinai lyg ir buvo sumušta lūpa, nubrozdinta ranka, tiksliai neatsimena sužalojimų. Minėtu adresu pareigūnai buvo kviečiame ne vieną kartą. Įvykio metu jis buvo su porininku M., kuris turėjo girdėti aplinkybę, kai kaltinamasis sakė, kad sudavė nukentėjusiajai.
Liudytojas R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis neprisimena. Teismui pagarsinus dalį liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 32), liudytojas R. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl konflikto. Nuvažiavus nurodytu adresu, buvo du broliai, iš kurių vienas buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, triukšmavo, grasino. Jis buvo viename kambaryje. Kitame kambaryje buvo jo brolis, neatsimena, ar pastarasis buvo išgėręs, bet bendravo normaliai, aiškino, kad kitas brolis nekontroliuojamas, pastoviai vartoja alkoholį, iš motinos atima pinigus ir ją muša. Tą pačią dieną buvo gautas pakartotinis iškvietimas. Pirmojo iškvietimo metu senyvo amžiaus motina sakė, kad sūnaus nereikia bausti, jam nėra kur gyventi, o brolis buvo kategoriškas. Pirmojo iškvietimo metu smurto nebuvo, buvo konfliktas, tačiau su broliais susitarta taikiai. Išvažiavus iš buto buvo gautas pakartotinis iškvietimas. Kai antrą kartą buvo bendrauta su motina, jie (t. y. policijos pareigūnai) pastebėjo, kad motinos kojos žemiau kelių buvo kruvinos. Jie paklausė jos, kas tai padarė, ji atsakė, kad tas girtasis brolis, bet prašė jo neliesti, sakė, kad jam pretenzijų neturi. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o tas brolis buvo sulaikytas. Senyvo amžiaus motina nepasakojo, kaip ją sužalojo, tačiau atvykusiems medikams ji sakė, kad berods jos kojas spardė. Su sulaikytu asmeniu nebuvo galima normaliai bendrauti. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė, kad spyrė savo motinai, reikia vadovautis aplinkybėmis, nurodytomis jo tarnybiniame pranešime. Abu kartus motina sėdėjo kambaryje ant lovos, nežino, ar ji buvo apsirengusi, pas ją buvo spalvotas chalatas. Kraujuotos kojos aiškiai matėsi. Būtų nerealu, jei jie būtų nepastebėję kraujo dėmių ant grindų pirmojo iškvietimo metu, nes iškvietimas buvo dėl motinos mušimo. Į iškvietimą jis buvo atvykęs su D. M. Išvedant sulaikytą asmenį buvo atvažiavęs tyrėjas. Jeigu yra akivaizdus smurtas, žmogus yra sulaikomas ir pristatomas į komisariatą, o tolimesni veiksmai jau nebe jų darbas.
Iš 2017 m. sausio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, jog apklausiama E. Š. parodė, kad 2017 m. sausio 11 d. nuo 15.00 iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus S. Š. spardė kojomis ir prakirto jai kojos odą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ji gyvena bute, (duomenys neskelbtini), su sūnumi S. Š. 2017 m. sausio 11 d., apie 15.00 val. girtas sūnus S. Š. pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ją sumuš. R. bandė S. Š. raminti, bet nepavyko ir jis iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, S. Š. aprimo, tačiau tik pareigūnams išvykus, jis pasakė, kad ją užmuš ir vėl pradėjo spardyti ją kojomis. S. Š. buvo su batais ir du ar tris kartus stipriai įspyrė jai į dešinę koją, po to kelis kartus į kairę koją. Ji pajuto stiprų skausmą, pamatė, kad koja kraujuota. Atvyksi greitoji suteikė jai pagalbą. Sūnus buvo sulaikytas. Be to, iš šio protokolo matyti, jog apžiūros metu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje šalia lovos guli rudos šlepetės, išteptos raudonu skysčiu, panašiu į kraują (1 t., b. l. 1-5).
Iš 2017 m. sausio 13 d. apklausos protokolo matyti, jog apklausiama E. Š. parodė, kad 2017 m. sausio 11 d. jos sūnus S. Š. buvo namuose labai girtas, gėrė. Ji paprašė sūnaus nustoti gerti, bet šis jos neklausė. Sūnus gėrė su savo draugu, kurio ji nepažįsta. Sūnus supyko, kad ji paprašė nustoti gerti. Sūnaus draugas išėjo, o sūnus pradėjo ją barti, įžeidinėjo ją visokiais žodžiais, grasino nužudyti. Tuo metu ji sėdėjo ant savo lovos. Jos sūnus priėjo prie jos ir pradėjo koja su batu spardyti jai į koją, sudavė apie tris smūgius. Iš dešinės kojos blauzdos jai pradėjo bėgti kraujas. R. Š. iškvietė policiją. Tą pačią dieną ir anksčiau jis kvietė policiją dėl to, kad S. Š. triukšmavo. Atvykę pareigūnai sūnų nuramino, liepė išpilti alkoholį ir išvažiavo. Po pareigūnų išvykimo jos sūnus atsinešė dar alkoholio ir toliau gėrė su draugu. Į medikus ji nesikreipė ir nežino, ar eis, tikisi, kad žaizda sugis. Be to, jai (duomenys neskelbtini) metai ir išeiti iš namų ji negali. Šiuo metu jos sūnus S. Š. neturi kur gyventi, neturi savo šeimos. Jai gaila savo sūnaus ir ji nenori, kad šis gyventų lauke. Ji tikisi, kad sūnus jos atsiprašys ir daugiau taip nedarys. Ar anksčiau tokie konfliktai būdavo, ji neprisimena, mano, kad ne. Ant sūnaus jai sužalotos kojos anksčiau jokios žaizdos nebuvo (1 t., b. l. 22).
Šalies argumentai
R. Š. 2017 m. sausio 11 d. pareiškime nurodo, jog jo brolis S. Š. pastoviai muša mamą E. Š., pastoviai geria ir triukšmauja (1 t., b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens duomenų matyti, kad R. Š. (E. Š. sūnus, D. Š. tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), o E. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 26).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2017 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. sausio 11 d., apie 16.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. M. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. Š. Įvykio vietoje nustatyta, kad S. Š. spyrė savo motinai E. Š. į dešinės kojos blauzdą, dėl to žaizda pradėjo kraujuoti. Smurtą patyręs asmuo E. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad sūnus spyrė į koją. Paveikslėlyje, kuriame žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta asmens dešinė koja žemiau kelio, nurodyta, kad sužalojimas buvo patirtas smūgiuojant. Smurtu įtariamas asmuo nieko negalėjo paaiškinti, nes buvo akivaizdžiai neblaivus. Dėl šio įvykio S. Š. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Pristatant į policijos komisariatą jis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis į visas puses, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 27-30).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., apie 16.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo R. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pakartotinai neblaivus pranešėjo brolis S. Š. vėl muša motiną E. Š., naudoja fizinį ir psichologinį smurtą (1 t., b. l. 33-34).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., 18.14 val. S. Š. nustatytas 2,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 36).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M.2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad bute, (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. Š., kuri 2017 m. vasario 7 d. atėjusi į butą rado sumuštu veidu savo močiutę E. Š., su kuria kartu gyvena sūnus S. Š., pastarasis buvo neblaivus, miegojo, E. Š. paaiškino, kad sumušė S. Š. Smurtą patyręs asmuo E. Š. parodė, kad smurtas pasireiškė smūgiais į veidą. Paveikslėlyje, kuriame žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta vieta virš dešiniojo antakio, vieta po kairiąja akimi, lūpų sritis, smakro dešinė pusė, dešinė koja žemiau kelio. Nurodyta, kad kraujosruvos (mėlynės) po kairiąja akimi, virš dešiniojo antakio, smakro dešinėje pusėje buvo patirtos smūgiais į veido sritį, lūpos kruvinos, kaip atsirado žaizda ant dešinės kojos blauzdos – nepaaiškino. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino. Dėl šio įvykio S. Š. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį (1 t., b. l. 86-87).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. vasario 7 d., apie 18.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos D. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus dėdė sumušė savo motiną, moteriai sumuštas veidas (1 t., b. l. 90).
Iš 2017 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo fotografuojama, pridedamos foto lentelės, kuriose pateikiamos koridoriaus patalpų, miegamojo nuotraukos bei E. Š. veido nuotraukos (1 t., b. l. 55-60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1233/2017(01)nurodyta, kad E. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos virš kairio antakio, nosies nugarėlės srityje, smakro dešinėje, abiejų akių vokuose, kairiame žande, kairėje plaštakoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Iš medicinos dokumentuose pateikto poodinių kraujosruvų aprašymo, nustatyti jų padarymo laiko ir eiliškumo, kokiais įrankiais jos galėjo būti padarytos, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijas, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėtų atsirasti vienkartinio griuvimo metu (1 t., b. l. 71-72).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. vasario 12 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruota vienuolika pranešimų dėl įvykių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – BPC pateiktų vienuolikos skambučių garso įrašų fragmentai, apžiūrėti 2016 m. spalio 16 d. – trys skambučiai, 2016 m. lapkričio 13 d. skambutis, 2017 m. sausio 11 d. – du skambučiai, 2017 m. sausio 21 d. skambutis, 2017 m. vasario 1 d. – du skambučiai, 2017 m. vasario 6 d. skambutis ir 2017 m. vasario 7 d. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą dėl S. Š. elgesio (garso įrašai) (1 t., b. l. 93-98).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. vasario 7 d., 19.38 val. S. Š. nustatytas 3.04 promilių girtumas (1 t., b. l. 100).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos stoties pateiktos informacijos matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., nuo 17.09 iki 17.23 val. apžiūrėjus E. Š. ji skundėsi bendru silpnumu, negerumu, dešinės kojos blauzdos skausmu, jai nustatytas dešinės kojos blauzdos kirstinė žaizda (1 t., b. l. 63-65).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Dėl 2017 m. sausio 11 d. veikos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė, 2017 m. sausio 11 d. nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis S. Š. savo kaltės dėl 2017 m. sausio 11 d. nusikalstamos veikos nepripažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną mamos į kojas jis nespardė. Kaltinamojo teigimu, pas motiną E. Š. buvo žaizdos, nes ji nuolat kasydavosi ir nusikasydavo koją. Be to, kaltinamasis parodė, jog kaltinime nurodytą dieną buvo du kartus atvykę policijos pareigūnai, tarp pirmo ir antro policijos pareigūnų apsilankymų žaizdos nepradėjo kraujuoti, jos buvo apšašusios. Pasak kaltinamojo, jis su motina konfliktuodavo dėl jo vartojamo alkoholio, tai labai nepatiko jo broliui R. Š., pastarasis nuolat priekaištaudavo. Nuo pirmo iki antro policijos pareigūnų atvykimo jis riejosi su broliu dėl to, kad pastarasis iškvietė policijos pareigūnus. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą jo gynybinę versiją. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl 2017 m. sausio 11 d. veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.
Visų pirma pažymėtina, jog iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., apie 16.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo R. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pakartotinai neblaivus pranešėjo brolis S. Š. vėl muša motiną E. Š., naudoja fizinį ir psichologinį smurtą (1 t., b. l. 33-34). Šios policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės rodo, jog kaltinamojo brolis R. Š. Bendrojo pagalbos centro operatoriui įvardino tikslią priežastį, dėl kurios buvo kviečiami policijos pareigūnai – t .y. dėl to, kad S. Š. muša motiną E. Š., naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Šios aplinkybės, susiejus jas į vieningą visumą su toliau nurodytomis aplinkybėmis, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog kaltinamasis S. Š. 2017 m. sausio 11 d. iš tiesų smurtavo prieš savo garbingo amžiaus motiną E. Š. ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko apklausti nukentėjusiosios E. Š. (iš byloje esančių duomenų matyti, jog ji (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 26)), visgi nagrinėjamu atveju yra svarbūs bei reikšmingi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka paskelbti jos paaiškinimai bei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina kitų byloje esančių įrodymų turinį ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagrindžia kaltinamojo S. Š. kaltę. Pažymėtina, jog iš 2017 m. sausio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. Š. paaiškino, kad 2017 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 15.00 iki 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus S. Š. spardė kojomis ir prakirto jai kojos odą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teigimu, įvykio dieną grįžęs neblaivus jos sūnus S. Š. sukėlė konfliktą, todėl R. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems išvykus S. Š. ir pradėjo ją spardyti kojomis, du ar tris kartus stipriai įspyrė į dešinę koją, po to kelis kartus – į kairę koją. Nukentėjusioji E. Š. tos pačios apklausos metu parodė, kad ji tuo metu pajuto stiprų fizinį skausmą ir pamatė, kad koja kraujuota (1 t., b. l. 1-5). Iš esmės analogiškus parodymus dėl šio įvykio nukentėjusioji E. Š. davė ir 2017 m. sausio 13 d. vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 22). Pažymėtina, kad tokie tyrimo metu duoti ir teisme paskelbti E. Š. parodymai leidžia spręsti apie liudytojo R. S. parodymų patikimumą. Antai pagal antrą pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji E. Š. paaiškino, jog sužalojimus jai padarė jos sūnus S. Š. Šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. S., iš kurio teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog tą pačią dieną buvo gauti du iškvietimai. Pirmojo iškvietimo metu senyvo amžiaus motina sakė, kad sūnaus nereikia bausti, jam nėra kur gyventi, o brolis buvo kategoriškas. Pirmojo iškvietimo metu smurto nebuvo, buvo konfliktas, tačiau su broliais susitarta taikiai. Išvažiavus iš buto buvo gautas pakartotinis iškvietimas. Kai antrą kartą buvo bendrauta su motina, jie (t. y. policijos pareigūnai) pastebėjo, kad motinos kojos žemiau kelių buvo kruvinos. Jie paklausė jos, kas tai padarė, ji atsakė, kad girtas brolis, bet prašė jo neliesti, sakė, kad jam pretenzijų neturi. Senyvo amžiaus motina nepasakojo, kaip ją sužalojo, tačiau atvykusiems medikams ji sakė, kad berods jos kojas spardė. Kraujuotos kojos aiškiai matėsi. Būtų nerealu, jei jie būtų nepastebėję kraujo dėmių ant grindų pirmojo iškvietimo metu, nes iškvietimas buvo dėl motinos mušimo. Taigi iš šio liudytojo policijos pareigūno R. S. paaiškinimų, viena vertus, matyti, jog nukentėjusioji nuo pat tyrimo nuosekliai paaiškino apie tai, kad kaltinamasis S. Š., būdamas neblaivus, jai spardė į kojas, kita vertus, šie liudytojo parodymai patvirtina, jog prieš nukentėjusiąją E. Š. buvo smurtaujama po pirmojo policijos pareigūnų apsilankymo, kadangi, kaip matyti iš liudytojo parodymų, būtent antrojo iškvietimo metu jie matė kruvinas nukentėjusiosios kojas ir kraujo dėmes ant grindų, kurių jie negalėjo nepastebėti pirmojo iškvietimo metu, jei tokios būtų buvusios. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas R. S. nurodė ir savo 2017 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime, iš kurio, be kita ko, matyti, jog paveikslėlyje, kuriame žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta asmens dešinė koja žemiau kelio, nurodyta, kad sužalojimas buvo patirtas smūgiuojant (1 t., b. l. 27-30). Aplinkybę, jog analizuojamo įvykio metu nukentėjusioji E. Š. iš tiesų pajuto fizinį skausmą, užfiksuota ir Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos stoties pateiktoje informacijoje, iš kurios matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., nuo 17.09 iki 17.23 val. apžiūrėjus E. Š. ji skundėsi bendru silpnumu, negerumu, dešinės kojos blauzdos skausmu, jai nustatytas dešinės kojos blauzdos kirstinė žaizda (1 t., b. l. 63-65). Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja D. Š., kuri paaiškino, kad 2017 m. sausio 11 d. įvykio ji nematė, tačiau atvykusi vasario 7 d. matė žaizdą ant savo močiutės E. Š. kojos, ji buvo apibintuota, suprato, kad žaizda buvo iš anksčiau. Ši liudytoja, be kita ko, parodė, jog visas aplinkybes ji atsiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojos E. Š. 2017 m. balandžio 5 d. apklausos protokolo, be kita ko, matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama D. Š. parodė, kad atvykusi 2017 m. vasario 7 d. pas močiutę E. Š. ji matė, kad jos koja sumušta, močiutė jai pasakė, kad koją jai sužalojo S. Š., kai jai spyrė prieš pora savaičių (1 t., b. l. 77). Visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2017 m. sausio 11 d. kaltinamasis S. Š. smurtavo prieš savo motiną E. Š., spyrė jai tiksliai nenustatytą kiekį kartų į kojas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. Š. parodymų ir paaiškinimų patikimumu bei objektyvumu, kadangi nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai bei paaiškinimai buvo nuoseklūs, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji tiek į įvykio vietą atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams, tiek tyrimą atlikusiems pareigūnams būtų davusi neteisingus parodymus, taip siekdama pakenkti kaltinamajam S. Š. Priešingai, tiek iš pačios nukentėjusiosios E. Š., tiek iš policijos pareigūno R. S. parodymų matyti, jog jai buvo gaila savo sūnaus S. Š., ji prašė policijos pareigūnų neliesti jos sūnaus S. Š. ir teigė neturinti jam pretenzijų. Toks nukentėjusiosios E. Š. elgesys net ir po patirto smurto rodo, jog ji neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nebuvo linkusi apkalbėti kaltinamojo bei duoti neteisingus ir jam nepalankius parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis S. Š. už smurtavimą prieš motiną S. Š. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu (bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai), visgi nepaisant šių byloje esančių duomenų kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis niekada nėra smurtavęs prieš savo motiną, o buvo nuteistas tik už skandalą, kurio metu jiedu pykosi ir rėkė. Šios aplinkybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamasis S. Š. yra linkęs menkinti savo veiksmų prasmę, o kartu ir duoti teismui faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius gynybiškus parodymus.
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. sausio 11 d., 18.14 val. S. Š. nustatytas 2,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 36), taigi šie duomenys patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog 2017 m. sausio 11 d. veiką S. Š. padarė būdamas neblaivus.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad spardydamas nukentėjusiajai E. Š. į kojas, kaltinamasis S. Š. sukėlė jai fizinį skausmą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant nukentėjusiosios dešinės kojos buvo likusios fizinio smurto panaudojimo žymės, koja kraujavo, be to, grindys buvo kruvinos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiais sužalojimais nukentėjusiajai iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, iš nukentėjusiosios E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos stoties pateiktos informacijos matyti, jog dėl S. Š. kojomis suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą (1 t., b. 1-5, 63-65), taigi pati nukentėjusioji žodžiais išreiškė emocijas dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas.
Atsižvelgiant į Bendrajame pagalbos centre gauto pakartotinio (antrojo) pranešimo laiką, kuris užfiksuotas policijos įvykių registro išraše (1 t., b. l. 33-34), taip pat į policijos pareigūno R. S. tarnybiniame pranešime nurodytas pranešimo gavimo aplinkybes (1 t., b. l. 27-30), tikslintinas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad kaltinamasis S. Š. 2017 m. sausio 11 d. smurtavo prieš savo motiną E. Š. ne apie 15.00 val., o apie 16.36 val.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis S. Š. 2017 m. sausio 11 d., apie 16.36 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas), konflikto su motina E. Š. metu koja spyrė jai nenustatytą kiekį kartų į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
BPK 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji E. Š. yra kaltinamojo S. Š. motina (1 t., b. l. 26), tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, jog jie veikos padarymo metu gyveno kartu, todėl pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl 2017 m. vasario 7 d. veikos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė, 2017 m. vasario 7 d. nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis S. Š. savo kaltės dėl 2017 m. vasario 7 d. nusikalstamos veikos nepripažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo neblaivus, kilo žodinis konfliktas su motina, tačiau pastarajai jis nesudavė. Kaltinamojo teigimu, turėjo atvažiuoti brolienė, jo motina ėjo atidaryti durų ir parkrito apkrautame koridoriuje. Jo teigimu, jis pats to nematė, nes miegojo, taip jam sakė motina. Teismas tokius kaltinamojo S. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais paneigtą jo gynybinę versiją. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl 2017 m. vasario 7 d. veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.
Visų pirma pažymėtina, jog pirminiai duomenys apie smurtavimą nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu yra užfiksuoti policijos įvykių registro išraše, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 7 d., apie 18.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos D. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus dėdė sumušė savo motiną, moteriai sumuštas veidas (1 t., b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Š. paaiškino, kad ji pati įvykio nematė, tačiau atvykusi 2017 m. vasario 7 d. įleisti į butą tetos T. Š. ir pusseserės E. M., rado močiutę E. Š. gulinčią namuose ant žemės su sumuštu veidu. Liudytojos D. Š. teigimu, jos klausė E. Š., kas atsitiko, pastaroji tyliai kažkuriai iš jų pasakė, kad yra kam čia taip sužaloti. Medikai ir policijos pareigūnai klausė, kas nutiko, o močiutė sakė, kad pati griuvinėja, nes nenorėjo, kad išvežtų jos sūnų. Neprisimena, ar ji asmeniškai girdėjo močiutę tariant, kad yra kam sužaloti, ar apie tai jos pasisakė tarpusavyje. Liudytoja D. Š. pridūrė, jog buvo taip, kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet duodama parodymus ji viską atsiminė geriau. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog dėl 2017 m. vasario 7 d. įvykio liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. 2017 m. vasario 7 d. vykusios apklausos metu D. Š. parodė, jog atvykusi pas E. Š. ji rado ją gulinčią ant žemės, ant jos veido matėsi smurto žymės, kruvinos lūpos, mėlynė akies srityje. Paklausus, kas su ja atsitiko, močiutė paaiškino, kad ją sumušė jos sūnus S. Š. (1 t., b. l. 76). 2017 m. balandžio 5 d. vykusios apklausos metu liudytoja D. Š. parodė, kad ji močiutės paklausė, kas tai padarė, ir močiutė atsakė, kad yra kam. Kai močiutė sužinojo, kad atvykę policijos pareigūnai sulaikys ir išveš S. Š., ji vėl pradėjo sakyti, kad nieko nebuvo, kad ji pati griuvo ir užsigavo (1 t., b. l. 77). Tokie liudytojos D. Š. parodymai apie 2017 m. vasario 7 d. įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, o vertinant kartu su kitų liudytojų parodymais – ir patikimi bei objektyvūs. Štai teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, iš kurių matyti, kad ji su teta T. Š. atvyko pas močiutę E. Š., tačiau močiutė jų neįleido į namus. Kadangi jos neturėjo rakto, paskambino D. Š., kadangi pastaroji turėjo raktus. Atidarius duris pamatė, kad močiutė guli ant žemės, buvo nušliaužusi iki durų, sunkiai kalbėjo, buvo su mėlyne. Klausė močiutės, kas atsitiko. Ši iš pradžių pasakė, kad sumušė S. Š., o po 20 min. pasakė, kad nukrito ir susitrenkė. Matė sužalojimus ant močiutės veido, o po to, kai atvyko medikai, pamatė žaizdą ant kojos. Liudytojos E. M. teigimu, tai ne pirmas kartas, kai močiutė iš pradžių pasako, kad ją muša, o po to sako, kad niekas nemuša. Būdavo, kad močiutė paskambindavo ir pasakydavo, kad ją „prikūlė“, o jai atvažiavus močiutė sakydavo, kad nieko nebuvo. Be to, iš esmės analogiškus parodymus teisme davė ir liudytoja T. Š., kuri teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, ji su E. M. atvyko pas močiutę jos išmaudyti, tačiau negalėjo užeiti į jos namus. Močiutė negalėjo atrakinti durų, tačiau jos girdėjo, kad už durų kažkas krebžda. Tuomet jos paskambino D. Š., kuri turėjo buto raktus. D. Š. su raktais atvažiavo gal po valandos, E. Š. jos rado gulinčią ant grindų. E. Š. negalėjo pati atsikelti, po akimis buvo mėlynės, ant lūpų – apdžiūvęs kraujas. Iš pradžių E. Š. sakė, kad ją sumušė S. Š., bet kai jos norėjo iškviesti policiją, močiutė sakė, kad pati nugriuvo, kad S. Š. yra geras ir jos nelietė. Liudytojos T. Š. teigimu, būdavo taip, kad kai S. Š. mušdavo E. Š., pastaroji jai skambindavo. Įvykio dieną E. Š. iš pradžių jai tyliai pasakė, kad S. Š. ją sumušė, o paskui ji tai neigė. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog nei viena teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja paties 2017 m. vasario 7 d. įvykio nematė, visgi jų parodymai, nors ir yra išvestiniai iš nukentėjusiosios E. Š. parodymų, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbūs, kadangi pati E. Š. jau yra mirusi ir jos apklausti dėl įvykio aplinkybių nėra galimybių. Nors kaltinamasis S. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokius parodymus prieš ją jo motina E. Š. davė dėl buto, visgi byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog nukentėjusioji E. Š. būtų linkusi duoti neteisingus ir kaltinamajam S. Š. nepalankius parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš visos įvykio situacijos matyti, jog policijos pareigūnus kvietė ne pati nukentėjusioji E. Š., o jos šeimos nariai, kuriems ji iš pradžių pasakė, kad prieš ją smurtavo jos sūnus S. Š. Tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji E. Š. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t. y. kad ji pati nugriuvo ir susimušė, jos sūnus yra geras ir nekaltas, rodo, jog nukentėjusioji E. Š. net ir po patirto fizinio smurto tendencingai siekė apsaugoti savo sūnų ir jam nepakenkti, kad jis nebūtų išvežtas į policijos komisariatą, kad liktų namuose. Tokią išvadą pagrindžia ir teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymai, iš kurių matyti, jog nuvažiavus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą buvo trys moterys, sūnus ir sumušta moteris, kuri iš pradžių sakė, kad ją sumušė sūnus, bet po to, kai jai buvo pasakyta, kad jos sūnus bus išvežtas, ji pasakė, kad ji nugriuvo pati. Pagrindą manyti, jog būtent kaltinamasis 2017 m. vasario 7 d. smurtavo prieš savo garbingo amžiaus motiną E. Š., dar labiau sustiprina šio liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymai apie tai, kad iš pradžių S. Š. teigė nemušęs motinos, bet paskui, išeinant iš buto, berods jau lifte, S. Š. pasakė, kad brolis miręs, jis susinervino, buvo neblaivus ir vieną kartą sudavė ar pastūmė, ji nugriuvo ir jis daugiau nieko nedarė. Be to, pagrindą taip manyti stiprina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M.2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta aplinkybė apie tai, jog smurtą patyręs asmuo E. Š. parodė, kad smurtas prieš ją pasireiškė smūgiais į veidą (1 t., b. l. 86-87). Kaltinamojo išsakytą versiją apie tai, kad sužalojimus nukentėjusioji E. Š. patyrė nukritusi apkrautame koridoriuje, paneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1233/2017(01) nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, jog E. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos virš kairio antakio, nosies nugarėlės srityje, smakro dešinėje, abiejų akių vokuose, kairiame žande, kairėje plaštakoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, šie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijas, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėtų atsirasti vienkartinio griuvimo metu (1 t., b. l. 71-72). Nukentėjusiosios E. Š. patirti sužalojimai yra užfiksuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M.2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Šiame tarnybiniame pranešime esančiame paveikslėlyje, kuriame žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta vieta virš dešiniojo antakio, vieta po kairiąja akimi, lūpų sritis, smakro dešinė pusė, dešinė koja žemiau kelio. Nurodyta, kad kraujosruvos (mėlynės) po kairiąja akimi, virš dešiniojo antakio, smakro dešinėje pusėje buvo patirtos smūgiais į veido sritį, lūpos kruvinos, kaip atsirado žaizda ant dešinės kojos blauzdos – nepaaiškino (1 t., b. l. 86-87). Be to, nukentėjusiosios E. Š. patirti sužalojimai užfiksuoti ir 2017 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo prieduose – foto lentelėse, kuriose pateiktos ir nukentėjusiosios E. Š. veido nuotraukos su patirtais sužalojimais (1 t., b. l. 55-60).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. vasario 7 d., 19.38 val. S. Š. nustatytas 3.04 promilių girtumas (1 t., b. l. 100), taigi šie duomenys patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog 2017 m. vasario 7 d. veiką S. Š. padarė būdamas neblaivus.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. Š., būdamas neblaivus, 2017 m. vasario 7 d. konflikto su savo motina E. Š. metu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarė jai kaltinime nurodytus sužalojimus ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kadangi kaltinamasis S. Š. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią savo motiną, pastaroji aplinkybė vadovaujantis anksčiau minėtomis BPK 38 straipsnio nuostatomis jo padarytą nusikalstamą veiką leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl S. Š. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš šeimos narį – kartu gyvenančią garbingo amžiaus motiną, veikos baigtos, nukentėjusiajai viena veika sukeltas fizinis skausmas, o kita veika – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veikos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Nustatoma ir įvertinama kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs (1 t., b. l. 181), nedirbantis (1 t., b. l. 182, 189, 190, 196), teistas tris kartus, tame tarpe vieną kartą už analogiško smurtinio nusikaltimo prieš savo motiną E. Š. padarymą (1 t., b. l. 183-184, 192-193), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 179-180), buvo konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 1999 m. lapkričio 22 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 128), nuo 2002 m. liepos 27 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje šešis kartus, paskutinį kartą nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrukimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 129), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre buvo gydomas 2009 metais du kartus, diagnozė: organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (1 t., b. l. 130), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 30 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-160/2017 duomenimis S. Š. veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 154-157). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, faktą, kad kaltinamajam anksčiau už analogiško nusikaltimo padarymą paskirta arešto bausmę jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. Š. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į S. Š. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 11 d., 17.26 val. iki 2017 m. sausio 13 d., 12.30 val. (1 t., b. l. 39, 41), nuo 2017 m. vasario 7 d., 19.20 val. iki 2017 m. vasario 9 d. (1 t., b. l. 102, 103), nuo 2018 m. sausio 25 d., 14.50 val. (1 t., b. l. 111, 123-125) iki nuosprendžio paskelbimo.
Kaltinamajam S. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir suėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. sausio 11 d. veika) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 7 d. veika) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti S. Š. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. kovo 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į S. Š. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 11 d., 17.26 val. iki 2017 m. sausio 13 d., 12.30 val., nuo 2017 m. vasario 7 d., 19.20 val. iki 2017 m. vasario 9 d., nuo 2018 m. sausio 25 d., 14.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.