Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-08-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-12461-955/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-05
Bylos Nr.
e2YT-12461-955/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08016-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Pareiškėjas
R. A. Ž.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-12461-955/2016;Proceso Nr. 2-69-3-08016-2016-4; Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2.; 3.2.6.1;

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 5 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,dalyvaujant pareiškėjo R. A. Ž. (Z.) atstovei advokato padėjėjai R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. Ž. (Z.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jo interesams atstovauja jo atstovė advokato padėjėja R. S. (37 b. l.).

Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo pirmos eilės pusseserė J. U., a. k. (duomenys neskelbtini). Dėl jos palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, yra užvesta paveldėjimo byla. Kliūtis paveldėti J. U. turtą yra tai, kad nėra išlikę pareiškėjo mamos J. Ž. (nesantuokinė pavardė Z.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, iš kurio būtų galima spręsti, jog J. U. motina A. U. (nesantuokinė pavardė Z.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo motina J. Ž. (nesantuokinė pavardė Z.) yra vienų tėvų – J. Z. ir T. T., vaikai (seserys). Būtent dėl šios priežasties notarė pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą. Gauti pareiškėjo motinos gimimo liudijimo ar jos gimimo įrašo pareiškėjas neturi galimybės, kadangi ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir nėra žinoma kokioje cerkvėje yra registruotas jos gimimas. Todėl nėra galimybės kreiptis į (duomenys neskelbtini) archyvus. Tačiau aplinkybę, kad pareiškėjo motina ir A. U. yra seserys patvirtina kiti įrodymai: 1. J. U. gimimo liudijimas patvirtina, kad jos motina yra A. U. (nesantuokinė pavardė Z.); Metrikos ištrauka iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. U. tėvai yra J. Z. ir T. T.; 3. Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo motina yra J. Ž. (nesantuokinė pavarde Z.); 4. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybes, kad J. Ž. nesantuokinė pavardė yra Z. ir, kad J. Ž., (nesantuokinė pavardė Z.) tėvai yra J. Z. ir T. T.. Šią aplinkybę patvirtina ir J. ((duomenys neskelbtini)) Ž. ((duomenys neskelbtini)) mirties liudijimas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas Antrojo pasaulinio karo metais su savo tėvais išvyko iš Lietuvos. Pirmiausiai išvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini)pareiškėjo motinos J. Ž. vardą užrašė J., o pavardę užrašė Z.. Todėl pareiškėjui su tėvais gyvenant (duomenys neskelbtini), jo motinos vardas buvo J. Z.. Pareiškėjo motina J. (pakeistas, vardas J.) Ž. (nesantuokinė pavardė Z.) mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjo motina ir jo paties šeima bendravo su A. U. ir J. U. tiek laiškais, tiek ir svečiavosi vieni pas kitus, ką patvirtina prie ieškinio pridėtos nuotraukos bei laiškai. Pareiškėjo pusseserė J. U., kuri yra pareiškėjo pirmos eilės pusseserė, vaikų neturėjo, niekada nebuvo ištekėjusi ir dėl jos palikimo, išskyrus pareiškėją, niekas nesikreipė. Pareiškėjo žiniomis jokių kitų giminaičių, kurie galėtų paveldėti J. U. turtą, nėra. Juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjui tiesiogines pasekmes, nes jis turės teisę užbaigti paveldėjimo dokumentų sutvarkymo klausimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, atsiliepime (57-58 b. l.) prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodo, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškimo, kadangi šioje byloje nagrinėjami giminystės santykiai.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 p. konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.).

Pareiškėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kadangi nėra išlikę pareiškėjo mamos J. Ž. (nesantuokinė pavardė Z.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, iš kurio būtų galima spręsti, jog J. U. motina A. U. (nesantuokinė pavardė Z.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo motina J. Ž. (nesantuokinė pavardė Z.) yra vienų tėvų – J. Z. ir T. T., vaikai (seserys).

Nustatytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (21 b. l.). Dėl jos palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) notarų biurą kreipėsi pareiškėjas R. A. Ž. (Z.), yra užvesta paveldėjimo byla (7 b. l.). R. A. Ž. (Z.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. Ž. ir J. Ž. (38-45 b. l.). J. U. gimimo liudijimas patvirtina, kad jos motina yra A. U. (nesantuokinė pavardė Z.) (6 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) (46 b. l.) bei Sutuoktuvių metrikų išrašo (duomenys neskelbtini) (47 b. l.), matyti, kad A. U. tėvai yra J. Z. ir T. T.. Kauno arkivyskupijos, Kauno dekanato Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybes (9 b. l.), kad (duomenys neskelbtini)V. Ž. ir J. Z. (duomenys neskelbtini) priėmė santuokos sakramentą. Tiesioginių įrodymų, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), seserys, nėra. Pareiškėjas tokių duomenų gauti negali, kadangi pareiškėjo teigimu, jo motina yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir nėra žinoma kokioje cerkvėje yra registruotas jos gimimas, todėl nėra galimybės kreiptis į (duomenys neskelbtini) archyvus. Tačiau pirmiau aptartų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo motina J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra vienų tėvų – J. Z. ir T. T., vaikai (t. y. seserys). Teismas aplinkybių, kurios leistų netikėti ar abejoti, pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nenustatė, be to, ir byloje pateiktos foto nuotraukos bei laiškai (22-35 b. l.) minėtą artimą giminystės ryšį patvirtina. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes bei jo atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad patikslintas pareiškimas įrodytas, todėl tenkintinas – prašomas juridinis faktas nustatytinas (CPK 176 str., 177 str., 178 str., 444 str. 2 d. 1 p., 445 str.).

Nustatytas juridinis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis įgis teisę į J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kaip šeštos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 6 p.).

Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi įstatymas tokių išlaidų atlyginimo įstatymas nenumato (CPK 443 str. 6 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str., 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 259 str., 263 -268str., 270 str., 443 str., 445 str., 444 str. 1 d., 2 d. 1 p., 448 str., 576 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė