Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus Apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

nukentėjusiajam A. A.

T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), reg. Trakų r. sav., lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:1) 1990-09-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 2 d. – laisvės atėmimas 3 metams. 2)1991-06-04 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 2 d., LR BK 203 str. 2 d. – laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu.3)2001-12-03 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 1 d. – laisvės atėmimas 13 metų. Teistumas neišnykęs

Kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. 2013-10-26 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. A. į pilvą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę, kiauryminę žaizdą pilve su storosios žarnos pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, tai yra sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, kadangi kiauryminiai pilvo ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. U. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-26 vakare apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). būdamas virtuvėje pjaustė užkandą, kadangi tą vakarą kartu su nukentėjusiuoju A. A. išgerdinėjo. Eidamas į kambarį kuriame gyvena A. A. jis tarpdurį sutiko nukentėjusįjį ir tuo metu beeinant jis paslydo ir netyčia visai nenorėdamas visu kūnu užsikabinęs už durų rankoje turėtu peiliu įdūrė nukentėjusiajam A. A.. Tyčia jis nenorėjo A. A. durti į pilvą. Parodė, kad 2013-10-26 A. A. kambaryje buvo A. A., jo draugė D. B., kas dar buvo, pasakyti negalėjo, nes neprisimena. 2013-10-26 gėrė su A. A. ir D. B. vyną. Kiek jie išgėrė vyno, pasakyti negalėjo. Konflikto tuo metu nei tarp jo ir A. A., nei tarp jo ir D. B. nebuvo. 2013-10-26 apie 23.00 val. jis sužalojo peiliu A. A. netyčia. Kaip atrodė peilis, su kuriuo jis ėjo į A. A. kambarį, pasakyti negalėjo. Jis paėmė pirmą pasitaikiusį peilį, kuriuo pjaustė dešreles virtuvėje. Labai gailisi, jog 2013-10-26 jis peiliu netyčia sužalojo A. A.. Dėl to jis A. A. atsiprašė, pasak jo, A. A. jam jokių pretenzijų nepareiškė. A. A. pasakė, kad jam atleido dėl padaryto sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusysis A. A. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį nuomavosi kambarį T. U., kuris, kiek jam yra žinoma, neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos. T. U. kambaryje gyveno su drauge D., kurios pavardės nežino. 2013-10-26 po pietų, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, buvo namuose ir kartu su T. U. ir jo drauge D. išgėrinėjo alų ir degtinę. Kiek jie išgėrė, tiksliai pasakyti negalėjo. Jokių konfliktų ar pykčių tarp jo ir T. U. nebūdavo, tačiau jis yra pastebėjęs, kad būdamas neblaivus T. U. tampa agresyvus. Tuo tarpu T. U. tuomet konfliktavo su drauge D. Pasak jo, T. U. priekaištavo draugei D., kad jam išėjus, ji liko su nukentėjusiuoju kambaryje ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. pas jį atėjo jo draugas R. K., kuris taip pat su juo vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nurodyti jis negalėjo, T. U. išėjo iš jo kambario ir nuėjo į savo kambarį. Tuo tarpu T. U. draugė D. liko jo kambaryje su juo ir R. K.. Paskui jis išgirdo, kad iš savo kambario rėkdamas ateina T. U.. Pasak jo, T. U. kažką rėkė ant savo draugės ir artėjo prie jo kambario. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos, bet pagalvojęs, kad T. U. puls mušti savo draugę D., jis atsistojo užstodamas D., atsistojo priešais T. U. ir tuomet pajuto dūrį į pilvą. Po dūrio, jam pasidarė šilta, pradėjo bėgti kraujas. T. U. rankose peilio jis nematė. Po to kai T. U. dūrė jam į pilvą, jam pasidarė silpna, aptemo akyse ir jis prarado sąmonę. Po kiek laiko, jis pajuto, kaip jį kėlė medikai. Nematė, ką darė T. U. po to, kai dūrė jam peiliu į pilvą. Taip pat jis nematė, ar R. K. spardė T. U., nes buvo praradęs sąmonę. Jo manymu, T. U. dūrė jam peiliu, nes jis užstojo jo draugę D.. Dėl sužalojimų jis gydėsi Lazdynų ligoninėje. Taip pat jis parodė, kad turtinės žalos dėl sužalojimo nepatyrė, dėl neturtinės žalos ieškinį T. U. jis rašyti atsisakė. Jis asmeniškai T. U. jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas M. teisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu t.y. 2013. spalio mėn. gyveno pas savo draugą A. A., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine J. Z. ir jų 8 mėnesių mažamečiu vaiku. A. A. pas save priėmė gyventi ir T. U., kuris gyveno kartu su drauge D. B.. 2013-10-26 į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 18. 00 val. išgėręs, todėl iš karto nuėjo miegoti. Su juo miegoti nuėjo ir jo sugyventinė J. Z.. 2013-10-26 jis nei su A. A., nei su T. U. alkoholinių gėrimų nevartojo. Ką T. U. ir A. A. namuose darė, nematė, nes jie buvo užsidarę savo kambariuose. Girdėjo, kad buvo kažkoks triukšmas, tačiau jis į tai nesikišo ir iš savo kambario neišėjo. A. A. ir T. U. sutarė gerai, tarpusavyje niekada nekonfliktavo. 2013-10-26 naktį, kiek buvo valandų, pasakyti negalėjo, jis išgirdo triukšmą ir atsikėlė. Tuomet pamatė, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Taip pat jis pamatė, kad T. U. gulėjo ant žemės, jis kažką burbuliavo, T. U. veidas buvo sumuštas. Tuo tarpu A. A. jau buvo nuneštas į greitosios pagalbos automobilį. Kokie pas A. A. buvo sužalojimai, jis nematė. Kas atsitiko tarp A. A. ir T. U., pasakyti negalėjo, nes asmeniškai nematė ir jam niekas nieko nepasakojo. Ar T. U. ir A. A. buvo blaivūs, jis pasakyti negalėjo. Jis asmeniškai nenukentėjo, jokių pretenzijų jis niekam neturi.

Liudytoja D. B. teisminio tyrimo metu parodė, kad apie mėnesį laiko gyveno kartu su T. U. pas A. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas A. A. yra trys kambariai, kurių viename gyvena jis pats, kitame kambaryje gyvena M. B. su sugyventine J. Z., o trečiame kambaryje gyveno ji ir T. U.. 2013-10-26 vakare, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, ji, T. U., A. A. ir R. K. išgėrinėjo. Pasak jos, jie visi gėrė alų. Tuo tarpu M. B. su sugyventine J. Z. miegojo savo kambaryje. Po kiek laiko R. K. ir A. A. nuėjo į A. A. kambarį. Pasak jos, tuo metu jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo ramu. Tada ji taip pat nuėjo į A. A. kambarį. Ko ji nuėjo į A. A. kambarį, pasakyti negalėjo, neprisimena, nes buvo gerokai neblaivi. Jos manymu, dėl to, kad ji nuėjo pas A. A. į kambarį, T. U. ant jos labai supyko. Taip pat ji parodė, kad tuo metu T. U. buvo stipriai neblaivus. Jai pabuvus apie 5 minutes A. A. kambaryje, tarpduryje, pasirodė T. U.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo, todėl A. A. ir R. K. priėjo prie T. U. ir pasakė jam, kad jis eitų į savo kambarį, nors konflikto kaip ir tokio nebuvo. Ar T. U. rankose turėjo peilį, ji pasakyti negali, nes nematė. Prie T. U. tuomet stovėjo A. A. ir R. K.. A. A. staiga užrėkė ir pasakė T. U., kad jis iš jo to nesitikėjo ir atbulas ant nugaros nukrito ant lovos. Tada ji priėjo prie A. A., pakėlė jam megztinį, ir pamatė, kad jam pilve yra durtinė žaizda. Pasak jos, ji žaizdą užspaudė skuduru. Jos manymu, gal T. U. dūrė A. A. peiliu į pilvą iš pavydo, kadangi ji nuėjo į A. A. kambarį. R. K. iškvietė greitąją pagalbą. Ji asmeniškai nenukentėjo, jai nei R. K., nei T. U. nesudavė. Ji jiems jokių pretenzijų neturi. Jos manymu, T. U. taip pasielgė dėl to, kad jis buvo stipriai neblaivus.

T. U. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino iš dalies. T. U. prisipažino, jog 2013-10-26 apie 23.00 val. jis užėjo su peiliu į A. A. kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jis parodė, kad galbūt jis galėjo A. A. apdraskyti peiliu, bet, pasak jo, tyčia jis nenorėjo A. A. durti į pilvą. Jo manymu, kai A. A. krito, jį galėjo peiliu sužaloti. T. U. teigė, kad sąmoningai jis nenorėjo sužaloti A. A.. T. U. parodė, kad A. A. nukrito, bet dėl ko jis nukrito, neprisimena, jo manymu, jį kas nors pastūmė. Apklausos metu T. U. parodė, kad 2013-10-26 A. A. kambaryje buvo A. A., jo draugė D. B., kas dar buvo, pasakyti negalėjo, nes neprisimena. 2013-10-26 gėrė su A. A. ir D. B. vyną. Kiek jie išgėrė vyno, pasakyti negalėjo. Konflikto tuo metu nei tarp jo ir A. A., nei tarp jo ir D. B. nebuvo. 2013-10-26 apie 23.00 val. jis sužalojo peiliu A. A. netyčia. Kaip atrodė peilis, su kuriuo jis užėjo į A. A. kambarį, pasakyti negalėjo. Jis paėmė pirmą pasitaikiusį peilį, kuriuo pjaustė dešreles virtuvėje. T. U. parodė, kad labai gailisi, jog 2013-10-26 jis peiliu netyčia sužalojo A. A.. Dėl to jis A. A. atsiprašė, pasak jo, A. A. jam jokių pretenzijų nepareiškė. A. A. pasakė, kad jam atleido dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Apklausos metu T. U. parodė, kad 2013-10-26 nekonfliktavo su savo drauge D. B. ir nesiruošė jos mušti, taip pat jis nekonfliktavo ir su A. A.. Po to, kai jis peiliu netyčia sužalojo A. A., kas vyko paskui, nieko neprisimena, nes pabudo Lazdynų ligoninėje. Apklausos metu T. U. į klausimą, dėl kokios priežasties jis atsinešė peilį į A. A. kambarį ir ką ketino su juo daryti, atsakė, kad nesuspėjo peilio padėti virtuvėje, nes pjaustė virtuvėje dešreles, po to jis sugalvojo akimirkai užeiti į A. A. kambarį, kur buvo D. B. ir jos paklausti, kaip pjaustyti dešreles. Su peiliu jis neketino nieko sužeisti ar išgąsdinti, peiliu jis niekam nieko negrasino. (b.l 59-60)

Apklaustas liudytoju R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-26 apie 20.00 val. jis atvažiavo pas savo draugą A. A., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas A. A. namuose buvo jo draugė J., pavardės nurodyti negalėjo, taip pat buvo A. A. nuomininkas vardu M., kurio pavardės jis taip pat nežino, ir M. draugė vardu J. Pasak R. K., jie visi sėdėjo ir išgėrinėjo. Jis asmeniškai gėrė alų ir degtinę, kiek jis alkoholio išgėrė, tiksliai pasakyti negalėjo. Apie 22.30 val. M. su drauge išėjo į savo kambarį, kurį nuomoja. Kiti asmenys gėrę kartu išėjo į namus. Pasak jo, kambaryje liko ji su A. A.. Jis su A. A. sėdėjo kambaryje ir toliau išgėrinėjo. Apklausos metu R. K. parodė, kad apie 23.00 val. į jų kambarį įbėgo T. U. pravarde „ Felia“, kuris rankose turėjo peilį ir peiliu dūrė A. A. į pilvą, po ko jie abu nukrito ant lovos. R. K. teigė, kada T. U. peiliu dūrė A. A., jis nieko nesakė tik pribėgo prie A. A. ir be žodžių dūrė jam peiliu. Tada jis prišoko prie jų, atėmė iš T. U. peilį, pargriovė T. U. ant žemės ir 4 kartus kojomis spyrė T. U. į galvą ir į kitas kūno vietas. Po jo suduotų smūgių, T. U. gulėjo ant žemės. Pasak jo, T. U. buvo sąmoningas, jis rėkavo. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, pasakyti negalėjo. Ar po jo suduotų smūgių T. U. bėgo kraujas, nepastebėjo, nes kambaryje buvo tamsu. R. K. parodė, kad jis padavė A. A. skudurą, kuriuo pastarasis uždengė žaizdą, nes jam bėgo kraujas. A. A. gulėjo ant lovos ir sakė, kad jam silpna. Tuo metu, kai T. U. peiliu dūrė A. A. į pilvą, o jis gindamas A. A., sudavė 4 kartus kojomis T. U. į galvą, kambaryje buvo trise, kitų asmenų nebuvo. Apklausos metu R. K. parodė, kad dėl ko T. U. dūrė A. A. peiliu, jis nežino, nes T. U. nepasakė. Iš T. U. paėmė peilį, pasakyti negalėjo, nes nematė. Jis asmeniškai sudavė T. U., nes jis gynė draugą ir bijojo, kad T. U. peiliu užsipuls ir jį. Kiek jam yra žinoma, A. A. ir T. U. yra pažįstami, bet ar buvo tarp jų kokių konfliktų, jis pasakyti negalėjo.( b.l.42-43)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. A. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė, kaip vietą kambaryje, kur sėdėjo 2013-10-26 išgertuvių metu, kaip T. U. vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvą ir kaip jis po smūgio nukrito ant lovos. (b.l.17-22)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. K. parodė, kambarį, kuriame 2013-10-26 vyko išgertuvės, vietą, kur jis sėdėjo su A. A., vietą, kur T. U. vieną kartą peiliu dūrė jo draugui A. A. į pilvą, kaip po dūrio A. A. nukrito ant lovos. Tai pat liudytojas parodė, kaip ištraukė iš T. U. rankų peilį ir jį numetė. (b.l.44-49)

Iš 2013-10-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įėjus į namą patenkame į virtuvę, kurioje dešinėje pusėje stovi stalas, už jo dar vienas stalas, ant stalo stovi indai. Kairiau yra spintelė, dujinė plytelė, priešais stalą, kairėje pusėje stovi koklinis pečius. Nuo koklinio pečiaus kairiau, prie durų vedančių į kambarį, ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įėjus į kambarį, po dešine puse, šalia koklinio pečiaus kampe, stovi kirvis, semtuvėlis, guli batai ir metalinis peilis. Už pečiaus kairiau stovi lova, ant kurios sudėta patalynė, ant lovos ir šalia lovos ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo lovos kairiau, viduryje kambario, stovi stalas, ant kurio sudėti indai ir maisto likučiai. Nuo stalo kairiau, šalia sienos, stovi dar viena lova. Peilis, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimtas ir prijungtas prie bylos. ( b.l.3-7)

Iš 2013-10-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis yra sulenkiamas, peilio geležtė vienašmenė, pagaminta iš pilkos spalvos, magnetinio metalo. Tiriant sulenkiamą peilį, nustatyta, kad sulenkus geležtę į rankeną jos nefiksuoja ( nelaiko) ir ji atsilenkia. Peilis yra savadarbis pagamintas staklių pagalba. Peilis yra ūkinės – buitinės paskirties, peilis nėra nešaunamasis ginklas. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują.( b.l.8-9)

Iš 2014-01-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės pateikti drabužiai, kuriais A. A. buvo pristatytas į ligoninę 2013-10-26, t.y. sportinės kelnės ir geltonos spalvos trikotažiniai marškinėliai. Kelnių juosmens kairėje pusėje yra iki 15 mm ilgio kiaurymė, kelnių priekyje ir gale yra tamsiai rudos spalvos skysčio, galimai iš džiūvusio kraujo dėmės. Geltonos spalvos marškinėlių priekinėje ir nugarinėje dalyje yra tamsiai rudos spalvos skysčio, galimai išdžiūvusio kraujo dėmės. Marškinėlių kairės pusės apatinėje dalyje 25 mm nuo krašto yra 12-13 mm dydžio kiaurymė.(b.l. 36-39)

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertas J. R., susipažinęs su A. A. medicininiais dokumentais, t.y. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad2013-10-26 A. A. buvo padaryta pjautinė – durtinė, kiauryminė žaizda pilve su storosios žarnos pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu peilio geležtės tipo įrankiu. Nustatytas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi kiauryminiai pilvo ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei. (b.l. 24)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Teismas vertindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei liudytojų parodymus pažymi, kad kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, jo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas taip pat vertindamas proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotus parodymus daro išvadą, kad jie buvo nuoseklūs ir logiški, todėl priimdamas nuosprendį teismas jais vadovaujasi.

Taigi, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus t.y kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų teismo metu duotus parodymus, jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktų apžiūros protokolus, parodymų patikrinimo vietoje protokolus bei prie jų esančias fotonuotraukas, medicininių dokumentų apžiūros protokolą bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. U. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką t.y. jis 2013-10-26 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. A. į pilvą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę, kiauryminę žaizdą pilve su storosios žarnos pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, tai yra sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, kadangi kiauryminiai pilvo ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. U. parodymus, kad jis netyčia t.y. iš neatsargumo paslydęs sužalojo (dūrė) nukentėjusiajam A. A.. Tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms t.y. ir paties kaltinamojo parodymams, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, kad A. A. pats galėjo krisdamas susižaloti kažkieno pastumtas, o vėliau teisminio tyrimo metu pakeisdamas parodymus nurodė, kad jis pats (T. U.) eidamas užsikabino (užkliuvo) už durų ir netyčia įdūrė A. A. vertintini kaip prieštaraujantys, kaip bandymas išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės ir neatitinkantys byloje esantiems nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams. Teismas mano, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai sąlygoti konfliktinės situacijos su nukentėjusiuoju alkoholinio apsvaigimo būsenoje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo T. U. asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.5 d.) T. U. padarė sunkų nusikaltimą, nedirba, teistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Nors kaltinamasis ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iš dalies pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė – teismas tai nelaiko kaltinamojo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi prisipažinimas yra tik dalinis ir tai nėra nuoširdus savo kaltės pripažinimas. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad T. U. jau yra teistas už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymą. Atlikęs bausmę iš laisvės atėmimo vietų yra paleistas 2012-04-13 ir vėl įvykdė sunkų smurtinį nusikaltimą, todėl kaip matyti jis tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1518,96 Lt (439 EUR) priteisimo už nukentėjusiojo A. A. gydymą yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas visiškai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –įvykio vietoje rastą peilį nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti, A. A. priklausančius rūbus, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, patalpintus į Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą- nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti nukentėjusiajam A. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d. ir nuteisti jį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įsipareigojimą registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir kaltinamąjį suimti teismo salėje. Bausmės vykdymo pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš T. U. 1518,96 Lt (439 EUR) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. A. gydymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –įvykio vietoje rastą peilį nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti, A. A. priklausančius rūbus, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, patalpintus į Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą- nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti nukentėjusiajam A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.